Šiandien Tauragės kultūros rūmuose vyks Tauragės dainų ir šokių ansamblio „Jūra“ 60-ies metų jubiliejaus koncertas „Lek gervelė“. Šia proga ansamblietė Daiva Kiniulienė dalijasi prisiminimais apie prasmingus kolektyvo veiklos metus.
Kartų ansamblis
Ansamblis savo kūrybinę veiklą pradėjo 1956 m., sujungus kultūros namuose veikusius chorą, šokių ratelį bei instrumentų orkestrą. Jau mirusio ilgamečio ansambliečio Juozo Gaižausko teigimu, pradžioje ansamblis vadinosi Žemaičių liaudies dainų ir šokių ansamblio vardu ir su programa „Žemaičių mugė“ 1957 m. koncertavo Vilniaus katedros aikštėje. Pirmoji ansamblio vadovė buvo Nijolė Stankutė-Jautakienė, vadovavusi kolektyvui 1956–1964 m. 1960 m. respublikinėje dainų šventėje dalyvavo 100 ansambliečių su vadovu Vytautu Urbonavičiumi. Vilniaus filharmonijos salėje vykusiame respublikiniame konkurse ansambliui rajonų kategorijoje pripažinta pirmoji vieta, suteiktas pavyzdinio meno saviveiklos kolektyvo vardas ir pavadinimas „Jūra“. Metų tėkmėje keitėsi ansamblio meno vadovai: Liudas Andrulis (196 –1970 m.), Zenonas Komskis (1971–1982 m.), Albinas Rukas (1983–1985 m.), Jonas Jankauskas (1986–1998 m.), Virginijus Bartušis (1998–2000 m.), Vilmantas Tamoševičius (2000–2005 m.) ir po pertraukos 2006 m. vėl sugrįžęs dabartinis ansamblio vadovas, beje, kartu su ilgamečiu kultūros darbuotoju Eugenijum Šalčiu atliekantis solines partijas, Virginijus Bartušis.
Keitėsi ir ansambliečių kartos. Ansamblio „Jūra“ ritmu daugelis jo dalyvių gyvename jau dvidešimt metų. Į ansamblį atėjome vadovaujant meno vadovui Jonui Jankauskui. Įsimintinos net trys (1993, 1995, 2001 m.) kelionės į Rydštatą Vokietijoje. Draugystė su rydštatiečiais tęsiasi iki šiol. Vadovaujant Jonui Jankauskui, „Jūros“ ansamblio repertuare buvo ir vokiškų dainų, šokių, linksmų lietuviškų kūrinių, tokių kaip „Piemenų išdaigos“, „Tamošius bekepuris“, „Sutekėjo dvi upytės“, „Agotėlė“, „Jurginų valsas“, „Subatėlė“. Energinga ir kūrybinga choreografė Stasė Čilinskienė net keturiasdešimt metų rūpinosi ir gausino šokėjų gretas. Dabartinis „Jūros“ meno vadovas Virginijus Bartušis į ansamblį įnešė naujų kūrinių, disciplinos, atsakomybės jausmą, o svarbiausia ir daugiausia – ansamblio gastrolių po svečias šalis. Atmintyje atgaivinus „Jūros“ ansamblio kelionių įspūdžius, įdomus tas faktas, kad tiek žvelgiant į rytus, tiek į vakarus, visur radome lietuviškų pėdsakų.
Plati koncertų geografija
Jau nuo 1960 metų šis kolektyvas buvo visų respublikinių dainų švenčių ir festivalių dalyvis. Aktyviai dalyvauta dainų ir šokių ansamblių šventėse Vilniuje, Šiauliuose, Šilalėje, Švenčionyse, Tauragėje. Koncertuota miestų šventėse – Raseiniuose, Vilkaviškyje, Tauragėje, Sovetske, Tytuvėnuose.
Ansamblio „Jūra“ gastrolių maršrutai driekėsi plačiai po Europą: 1958, 1961 m. Piltsame, 1964 m. Haapsalu (Estija), 1966, 1977 m. Zestafonyje (Gruzija), 1968 m. Iršavoje (Ukraina), 1972, 2011 m. Maskvoje (Rusija), 2006 m. Montagnanoje, 2008 m San Salvaro vienuolyne (Italija), 2012 m. Babruiske (Baltarusija), 2013 m. Petrozavodske (Karelija). Ansambliečiai buvo liudininkai ir dalyviai pasirašant Tauragės miesto bendradarbiavimo sutartis su susigiminiavusiais miestais Talsu (1991, Latvija), Rydštatu (1993,Vokietija) ir Belchatovu (2001, Lenkija).
Įsiminė 2006 m. ir 2008 m. koncertinės „Jūros“ kelionės į Italiją. Koncertavome senoviniame mieste Montagnanoje, San Salvaro vienuolyne. Milane lankėmės Sforcų pilyje, kurioje buvo krikštyta Žygimanto Senojo žmona karalienė Bona. Lietuvą primena jų herbas žaltys, esantis ant Sforcų pilies sienos. Įsimintinos Šv. Velykų mišios Romoje, Vatikano Šventojo Petro bazilikoje 2008 m. Čia aplankėme ir Lietuvių koplyčią, pastatytą 1970 m., menančią lietuvių tautos kelią į katalikybę, kur ir grindinys išklotos lietuviškais raštais, ant koplyčios vartų pakabintas Vytis, o nuo sienų žvelgia Lietuvos valdovai Mindaugas, Vytautas Didysis ir Jogaila, pirmieji lietuviškų bažnyčių statytojai. Neaplenkėme ir Florencijos, kur nuo 1833 m. Šv. Kryžiaus bazilikoje (Santa Croce) ilsisi palaidotas šalia garsių italų – Mikelandželo, Galileo Galilėjaus, Nikolo Makiavelio, lietuviškų polonezų karalius Mykolas Kleopas Oginskis, kurio 250-ąsias metines šventė Lietuva. Jis, sako, buvęs tik 163 cm ūgio.
Gastrolės rytuose
Pirmieji ansambliečiai prisimena gastroles Maskvoje Liaudies ūkio pasiekimų parodų rūmuose tą karštą 1972 m. liepą, kai ten kabantis didžiulis termometras šoktelėjo iki 37 laipsnių šilumos, o „Jūra“ parodė tris puikius koncertus. Nuo 2011 m. ansamblio „Jūra“ gastrolės vėl pasisuko į rytus. Lietuvių bendruomenė pakvietė mus, Maskvos lietuvių bendruomenės įkūrimo 70-čio proga, koncertuoti Maskvos Tautybių namuose. Gyvenome lietuvių poeto, diplomato J. Baltrušaičio (1873–1944 m.), dabar Maskvos lietuvių kultūros bendruomenės namuose. Apsilankėme Kremliuje, kur Kremliaus muziejuje vis dar saugojamas Sofijos Vytautaitės (1371–1453 m.) atminimas, jos sarkofagas ir įkapės, nors Vytauto dukters palaikai perkelti į Arkangelo soborą.
2012 m. ansamblis „Jūra“ vyko į Babruiską (Baltarusija), kuris šventė 625 metų jubiliejų nuo pirmojo paminėjimo 1387 m., kai Lietuvos kunigaikščiai Jogaila ir Skirgaila patvirtino dar kunigaikščių Algirdo ir Kęstučio susitarimą dėl Babruisko valdymo. Miestas mena ir didikus Radvilas, Goštautus. Čia vyko dešimtasis tarptautinis liaudies meno festivalis „Draugystės vainikas“, į kurį buvo pakviestas ir „Jūros“ ansamblis. Jame už kūrybišką šalies etnokultūros pristatymą, už tautinio rūbo bei draugystės vainiko pristatymą tauragiškiai užėmė antrąją vietą.
Ansamblio „Jūra“ gastrolės pasisuko į šiaurę, kontrastų kraštą. „Jūros“ gastrolių metu 2013 m. Petrozavodskas šventė miesto 310 m. įkūrimo metines. Ansamblis „Jūra“, tarp trylikos kolektyvų, dalyvavo IV-ajame Tarptautiniame choreografiniame fino – ugrų liaudies festivalyje „Karg kucub“ („Šokis kviečia“). Viešnagės metu vyko vakaronė su vietiniu ansambliu „Rasa“. Lietuvių ansamblis „Rasa“ vienija 80 dalyvių, dalis kurių yra tremtinių vaikai ir anūkai, juk Karelija buvo ir vienas didžiausių tremties regionų Sovietų Sąjungoje. Karelų ansamblio vadovas – Andrejus Anisimovas, nusipelnęs šios respublikos kultūros darbuotojas, kartu su savo ansambliu 2014 m. atvyko į Tauragę atsakomojo vizito ir tauragiškiai turėjo puikią progą susipažinti su šios mažos tautos liaudies menu, papročiais.
Veiklą tęs atsinaujinę
Mes lietuviai, latviai ir estai turime savo dainų šventes, įrašytas į Unesco paveldą ir tuo didžiuojamės. Tauragiškiai nepraleidžia nė vienos dainų šventės, nė vieno liaudies dainų ir šokių ansamblių vakaro, organizuojamo Vilniaus Kalnų parke nuo 1970 m. Gerų įspūdžių paliko lazerių šviesų jūroje nubangavęs 2014 m. liaudies dainų ir šokių ansamblių vakaras „Krantai Nemunėlio“, kada visus sukvietusi Lietuva minėjo Dainų šventės 90-metį.
Nuo 2010 m. ansamblio „Jūra“ choristai dar dalyvauja Tauragės Švč. Trejybės katalikų bažnyčios Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų apeigose, vadovaujant choro vadovui Gintarui Bartušiui ir vargonais akompanuojant „Jūros“ ansamblio kapelos vadovui Sauliui Bernotui, tarsi grįžtant į dainų švenčių ištakas – lietuvišką giedojimą, vyksta bendri projektai su liaudies teatru. Kažkada „Jūros“ ansamblis puikavosi šimtu dalyvių. Dabar esame kuklesni ir sutelpame į vieną autobusą, bet džiaugiamės, kad ansamblį tebelanko vienas pirmųjų ansambliečių, buvęs tremtinys, mūsų anekdotų karalius – Vytautas Laurinaitis. Vis tik manau laikas paskelbti šūkį: „Dainingi tauragiškiai vyrai, jūs laukiami „Jūros“ ansamblyje!“
Jubiliejinį – 60-ąjį „Jūros“ ansamblio sezoną ansambliečiai vėl repetuos atsinaujindami, keldami savo meistriškumą. Daug triūso įdeda vadovai: choro – Gintaras Bartušis, kapelos – Saulius Bernotas, neseniai šokių vadovę Birutę Sagatauskienę („Vėjavos“ vadovė) pakeitusi baletmeisterė Vilija Krūgelienė – kad „Jūros“ koncertai būtų spalvingi, gyvi ir įsimintini žiūrovams. Šiandien kolektyvas kviečia Tauragiškius į įsimintiną pasirodymą.