Tauragės lengvosios muzikos orkestras skaičiuoja trečiuosius veiklos metus. Apsilankius orkestro pasirodymuose, neįmanoma nepastebėti charizmatiškojo dirigento Tado Zakarausko, jo ypatingo gebėjimo bendrauti su orkestru ir publika, muziką pateikiant kaip kažką savaime suprantamo, lengvo, neišvengiamai paprasto ir žaismingo. Prieš artėjantį koncertą panorome iš arčiau supažindinti „Tauragės žinių“ skaitytojus su orkestro veikla, istorija, taigi pokalbiui į redakciją pasikvietėme šį talentingą, 31-erių muzikantą – orkestro dirigentą-koncertmeisterį.
– Papasakokite, kaip susikūrė lengvosios muzikos orkestras, kam gimė ši idėja, pavadinimas?
– Dabar jau nebeatseksiu, kam priklauso idėja, bet, kol dar dirbau su pučiamųjų orkestru, galvoje sukosi mintys suburti muzikuojantį kolektyvą. Šio darbo ėmėmės kartu su kolegomis Arūnu Rakevičiumi (orkestro meno vadovas-koncertmeisteris) ir Virginijumi Bartušiu. 2014-aisias metais panorome surengti tauragiškiams koncertą Kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga. Taip ir prasidėjo orkestro veikla – reikėjo programos, turėjome muzikantų, „sulipdėme“ juos ir gavosi produktas, kuris tenkina tauragiškius. O Lengvosios muzikos orkestras – todėl, kad mes grojame populiariąją muziką. Dauguma kūrinių yra iš muzikos aukso fondo – tai populiariausi Lietuvos ir užsienio kompozitorių kūriniai. Paul Mauriat – Toccata (instrumentinis), Čardasas (vengrų liaudies šokis, instrumentinis), V. Kernagio „Baltas paukštis“, R. Pauls „Suomiška pirtis“, A. Raudonikio „Dainų popuri“ – tai tik keletas pavyzdžių. Repertuaras susietas ir su orkestro sudėtimi – pas mus yra ir gitarų, pučiamieji instrumentai, kurie neįeina į simfoninio orkestro sudėtį, neturime pilnos styginių grupės, todėl savaime gaunasi lengvosios muzikos orkestras.
– Papasakokite apie kolektyvą. Kokie žmonės groja orkestre?
– Iš viso groja 28 muzikantai. Dauguma – Tauragės muzikos mokyklos mokytojai, kai kurie – savamoksliai. Yra ir keli mokiniai, labai viliamės jų daugiau pritraukti. Tauragėje yra daug gabių vaikų, norėtųsi juos parodyti publikai. Orkestro pagrindas – styginiai instrumentai. Labiausiai jų mums ir trūksta.
– Į kokią orientuojatės auditoriją?
– Stengiamės važiuoti visur, kur kviečia, o auditorija – kokią programą pateiksi, tokią auditoriją ir gausi. Dabar mūsų programa yra orientuota į vyresnio amžiaus klausytoją. Ateinančio sezono planuose – parengti programą, kuri pritrauktų šiuolaikinį jaunimą. Planuojame visiškai pakeisti repertuarą ir eiti visai kita linkme. Žiūrėsime, kaip tai pavyks, nes, vis dėlto, šiuolaikinius kūrinius pagroti yra gerokai sudėtingiau.
– Ar pateiksite per Žemaičių dienas staigmenų? Kokia muzika pradžiuginsite tauragiškius?
– Iš viso mūsų repertuarą sudaro 3 programos – tiek jų esame paruošę. Pagramantyje planuojame groti tik rinktinius kūrinius –„perliukus“. Kai kurie kūriniai yra groti iš viso tik 2 kartus. Manau, žmonėms bus įdomu pasiklausyt, ko dar jie nėra girdėję.
– Kaip gimsta pats repertuaras, kas jį parenka? Patys kuriate aranžuotes?
– Dažniausiai tai darome kartu su Arūnu Rakevičiumi. Arūnas daugiau žino senųjų kūrinių, aš daugiau šiuolaikinei muzikai priklausau ir asmeniškai labiau mėgstu instrumentinį repertuarą, nes tada atsiskleidžia pats orkestras. Mes taip ir pasidalijame, jis daugiau renka ano žanro kūrinius, aš – šiuolaikinius. Naujų kūrinių aranžuotes orkestrui kuriame patys, taigi veiklos yra nemažai.
– Kiek žinau, pats dar esate ir fotografas. Muzika, ar fotografija Jūsų gyvenime ima viršų?
– Fotografija pakerėjo mane nuo vaikystės, kai dar su tėveliu vonioj ryškindavom juosteles. Muzika visgi yra pirmoje vietoje, iš to duoną valgau. Taigi fotografija labiau lieka hobiu, nors būna etapų, kai vis labiau linkstu link fotografijos, o muzika pasilieka pašonėje.. Taigi gyvenimas eina kaip ir ciklais muzika – fotografija.
Dėkojame už nuoširdų pokalbį.