Tolimųjų Rytų auksas – kombučia: kuo ypatingas šis gėrimas ir kodėl verta jo paragauti
Rinkdamiesi gėrimus ieškote naujų skonių, kvapų ir spalvų – išbandykite gaivią ir sveikesnę nei įprastiniai limonadai kombučią. Žinoma, jeigu norite jos pasiruošti namuose, pravartu žinote kelias taisykles bei subtilybes, o tam, kad šis gėrimas nustebintų nepaprastu skoniu, prireiks net kelių savaičių. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad kombučią pirkėjai jau pamėgo ir jos pardavimai nuosekliai didėja.
Vertinama tūkstančius metų
„Lietuviai eina koja kojon su populiariomis pasaulinėmis tendencijomis, drąsiai išbando naujus skonius, domisi ir sveikesnėmis maisto ar gėrimų alternatyvomis, o viena tokių – fermentuotos arbatos gėrimas kombučia. Esame paruošę savo pirkėjams platų kombučios pasirinkimą ir analizuodami duomenis matome, kad ji dažnai atsiranda pirkinių krepšeliuose. Vien 2021 m., palyginti su 2020 m., kombučios pardavimai išaugo 50 proc. Mėgstamiausias pirkėjų pasirinkimas – tradicinio skonio kombučia. Toliau rikiuojasi vyšnių skonio ir melisa praturtinti gėrimai“, – teigia V. Budrienė.
Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad kombučia – tai fermentuota saldi arbata, gaminama pasitelkiant gerąsias bakterijas ir mieles. Manoma, kad šis gėrimas prieš daugiau nei 2000 metų atsirado Tolimuosiuose Rytuose. Iš pradžių – Kinijoje, Japonijoje, vėliau per Rusiją paplito po visą pasaulį. Dėl savo ypatingų savybių ši arbata dar vadinama gyvybės eliksyru, nes, sakoma, vienas gydytojas kombučia išgydė sunkiai sirgusį Japonijos imperatorių. Tikėti tuo ar ne, kiekvieno pasirinkimas, tačiau apie šio gėrimo išskirtinį skonį ir teikiamas naudas kalbos netyla iki šiol.
„Kombučios gamybai reikalingas vienas ypatingas ingredientas – vadinamasis arbatos ar Tibeto grybas. Visus kitus ingredientus, tikėtina, nesunkiai rasite savo virtuvėje – arbatžoles, cukrų, vandenį, stiklainį, medvilninę skiautelę. Beje, pasigaminti naminei kombučiai prireiks ir kantrybės, nes fermentacija paprastai trunka nuo 7 iki 21 dienos. Vis tik tai nėra vien paprasta naminio limonado gamyba. Įsitraukusieji į gamybos procesą pastebi, kad tai unikali patirtis, nes kiekvienąkart gaunama vis kitokio skonio, kitokios fermentacijos, kitokios brandos kombučia“, – pasakoja V. Juodkazienė.
Sveikas pakaitalas
Kombučia ne tik skani, bet ir dėl savo išskirtinės sudėties yra puikus pakaitalas daug cukraus turintiems gaiviesiems gėrimams. Pasak „Iki“ ekspertės, kombučia pasižymi daugybe organizmui naudingų savybių: jos sudėtyje gausu probiotikų, kurie gerina virškinimą, taip pat ji yra vitaminų B ir C šaltinis. Kombučia pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, gerina virškinimo procesus, dėl antioksidacinių savybių stiprina imunitetą, padeda kovoti su virusais. Kaip teigia „Iki“ ekspertė, kombučia gardinti galima pačiais įvairiausiais priedais: uogomis, vaisiais, uogienėmis, tyrėmis, net laukų gėlėmis ar prieskoniniais augalais.
„Norėdami, kad kombučia įgautų aštresnio skonio gaminant šį arbatos gėrimą įmeskite kelis gvazdikėlius ar cinamono lazdelę, tradicinio skonio kombučą skanu pagardinti obuolių sultimis bei tarkuotu imbieru. Jeigu mėgstate saldžiau – rinkitės vyšnių ar kitų uogų bei vaisių sirupus“, – sako ekspertė ir dalijasi receptais, kuriais vadovaujantis namuose pasigaminsite šio nepaprasto skonio gėrimo.
Kombučios grybas
Jums reikės:
• 200 ml pirktinės kombučios
• 900 ml vandens
• 60 g cukraus
• 2 v. š. juodosios arbatos
Gaminame:
Juodosios arbatos grūdelius užpilkite verdančiu vandeniu. Palaukite, kol vanduo patamsės ir išimkite į dugną nusėdusias arbatžoles. Skystį sumaišykite su cukrumi ir atvėsinkite iki kambario temperatūros. Tuomet supilkite pirktinę kombučią, indą uždenkite popieriniu rankšluosčiu ir padėkite jį tamsiausiame virtuvės kampe. Grybas turėtų užaugti per kiek daugiau nei 10 dienų. Perkelkite grybą į jums patogų indą ir, svarbiausia, jį laikykite vėsiai.
Naminė kombučia
Jums reikės:
• 3 l karšto vandens
• 2 v. š. juodosios arbatos
• 50 g cukraus
• 1 kombučios grybo
• 400 ml senosios kombučios
• mėgstamų pagardų skoniui suteikti
Gaminame:
Paruošimo procesas ilgas ir reikalaujantis daug kantrybės. Suskirstyti jį galima į du etapus: pirmasis fermentavimas ir antrasis fermentavimas. Pirmasis fermentavimas trunka apie 12 dienų. 1-oji diena: juodąją arbatą užpilkite verdančiu vandeniu, suberkite cukrų ir palikite per naktį, kad pritrauktų. 2–8 dienos: arbatos tirščius pašalinkite. Į skystį atsargiai įdėkite grybą ir supilkite senąją kombučią. Indą uždenkite švariu rankšluostėliu, gerai prispauskite ir laikykite tamsioje vietoje 7 dienas. 9–10 dienos: kai arbatoje atsiras burbuliukų ir bus jaučiamas labai silpnas obuolių acto kvapas, grybą išimkite ir dėkite atgal į tamsią ir vėsią vietą. 11–13 dienos: pradėkite antrąjį fermentavimo etapą. Jis svarbus tada, jei norite, kad jūsų kombučia įgautų kitokių skonių, taptų unikali, primintų laukų gėles ar karštas vasaros dienas – viskas priklauso nuo jūsų. Antrasis fermentavimo etapas užtruks 2–3 dienas. Čia tereiks į kombučią įdėti norimų ingredientų ir palaukti, kol jie kombučią prisotins savo skoniais.
Pirmadienį, sausio 23-ąją, pasaulyje bus minima JAV išpopuliarėjusi Pyragų diena. Norint tą dieną pasimėgauti gabalėliu gardaus pyrago, šiandien kavinėje gali tekti išleisti ir 5 eurus, todėl siekiančius sutaupyti, profesionalus konditeris kviečia išbandyti 3 receptus. Jais remdamiesi namuose už tokią pačią sumą pasigaminsite visą pyragą. Tai, jog lietuviai, ypač žiemą, pyragus ar tortus savo virtuvėse kepa dažniau, patvirtina ir Vaida Budrienė, „Iki“ komunikacijos vadovė. Anot jos, prieš savaitgalius ar įvairias šventes išauga šaldytos tešlos, kepinių ruošimui ir puošybai skirtų produktų pardavimai.
Šventiniu laikotarpiu maisto švaistymo tema tampa dar aktualesnė. Ją spręsti gali padėti žinojimas, kada ir kaip panaudoti likučius – jie gali tapti naujais užkandžiais ar net sodriu sultiniu. Jam tinka ne tik likusi paukštienos mėsa, bet ir kaulai. Jų lietuvių namuose po švenčių turėtų likti nemažai – anot Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, šiomis dienomis vištos ir anties pardavimai itin išaugo.
Šv. Kūčių stalas neįsivaizduojamas be tradicinio spanguolių ar kitų uogų kisieliaus – sodraus skonio tirštas gėrimas įtinka tiek mažiesiems smaližiams, tiek vyresniems jo ragautojams. Kaip virti, kuo gardinti ir kaip vartoti šį labiausiai Šiaurės šalyse paplitusį gėrimą, pataria jau 16 metų maisto technologijos srityje dirbanti Aušra Staninienė.
Kiekvieną rudenį, sužvarbus orams, svarbu daugiau dėmesio skirti organizmo stiprinimui. Vienas iš būdų tai padaryti – į mitybos racioną įtraukti kuo daugiau vitaminų kupinų vaisių, pavyzdžiui, citrinų. Vienoje citrinoje randama net pusė vitamino C dienos dozės, todėl rudenį jomis mėgautis ypač svarbu, o jų panaudojimo būdų virtuvėje – gausybė. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad neseniai iš Turkijos ir Ispanijos parduotuves pasiekęs šviežių citrinų derlius kaipmat sulaukė pirkėjų dėmesio.
Pasiruoškite Helovinui: 3 „šiurpių“ užkandžių receptai teminiam vakarėliui
Tradicija tapusio Helovino vakaras švenčiamas jau bene kiekvieno lietuvio namuose ir tampa puikia proga suburti draugus bei artimuosius. Kad prieš šią šventę nereikėtų daug laiko praleisti virtuvėje ir išlaidauti, galima lengvai paruošti teminių užkandžių, kurie ne tik paįvairins stalą, bet ir ilgai išliks atmintyje tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad prieš kiekvienas šventes stebimas išaugęs pirkėjų susidomėjimas gurmaniškesniais užkandžiais, o Helovinas, be abejonės, neapsieina ir be šios šventės simbolio – moliūgo.
Benedikto kiaušiniai tituluojami vėlyvųjų pusryčių karaliais. Traškios šoninės, karštų sviestu pateptų skrudintų angliškų bandelių, tobulai paruoštų kiaušinių ir šilto, kreminio olandiško padažo kombinacija nepalieka abejingų. Gera žinia šio patiekalo gerbėjams – Benedikto kiaušinius galima lengvai pasigaminti ir namuose, tereikia vadovautis keliomis paprastomis gudrybėmis. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad kiaušiniai – neatsiejama kasdienio pirkinių krepšelio dalis.
Tobulai iškeptam mėsainiui atsispirti gali nedaugelis. Tam, kad mėsainis tiesiog tirptų burnoje, svarbu ne tik kokybiški ingredientai, bet ir keli triukai, kuriais šiam, iš pažiūros paprastam patiekalui, suteiksite naujų spalvų. Pavyzdžiui, mėsainį galite patiekti tortilijoje, derinti įvairiausius sūrius bei padažus. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad įvairiausi grilinimui skirti gaminiai, tarp jų ir specialiai paruošti mėsainių paplotėliai, sulaukia daug pirkėjų dėmesio.
Lašiša – žuvis, kuriai atsispirti sunku. Juolab, kad ji ne tik naudinga organizmui, bet ir itin paprastai pagaminama. Norint, nustebinti savo artimuosius skaniu lašišos patiekalu – šią žuvį patariama pagardinti netikėtais ingredientais, pavyzdžiui, medumi, terijakio padažu, fetos sūriu arba šventinį savaitgalį paruošti kreminių makaronų, kurie patiks tiek suaugusiems, tiek vaikams. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad lašiša – viena mėgstamiausių lietuvių žuvų, dažnai atsidurianti ir kasdieniuose pirkinių krepšeliuose.
Kai svarstome, ką kepti ant žarijų, vienas pasirinkimų – vištiena. Šią mėsą mėgsta daugelis, ją nesudėtinga paruošti, be to, galima derinti su pačiais įvairiausiais priedais: prie vištienos puikiai dera ne tik pikantiški, bet ir saldūs pagardai, svarbiausia – teisingai pasirinkti skonių balansą. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad vištiena – mėgstama pirkėjų ir patenka į populiariausių mėsos rūšių trejetuką.
Nėra puošnesnio velykinio stalo patiekalo nei kvepianti, minkšta ir dailia aukso spalvos odele pasidengusi antis. Tiesa, daugelis žmonių baiminasi, kad iškepti visą antį gali būti sudėtinga. Iš tikrųjų tai visai lengva, tereikia laikytis kelių paprastų patarimų: pasirinkti tinkamą marinatą, laiką ir kepimo temperatūrą. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad antis – dažna prekė lietuvių šventiniuose krepšeliuose.
Tvarkingai stiklainyje susluoksniuoti salotų ingredientai – tai ne tik spalvinga stalo puošmena, bet ir maistingas patiekalas. Pasiruoškite šiuos stiklainiukus tuomet, kai turite laiko, o skanaukite – vos tik išalksite. Salotos netradicinėje taroje gali tapti puikiais darbo dienos pietumis ar sveiku užkandžiu kelionėje. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad įvairiausių daržovių populiarumas pavasarį išauga, taip pat pirkėjai domisi ir iš anksto pagamintomis salotomis.
Pavasarį, norint organizmą praturinti naudingomis medžiagomis, nepamirškite ne tik šviežių daržovių, bet ir žuvies. Tai ne tik skanus, lengvai paruošiamas, bet ir sveikatai itin naudingas produktas. O jeigu tradiciniai receptai kiek pabodo, nebijokite paeksperimentuoti. Pavyzdžiui, tradicinį nuo seno pamėgtą karpį derinkite su įvairiausiais egzotiškais prieskoniais, įmantresnio skonio žolelėmis ar pagardais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad nepriklausomai nuo sezono, karpis – viena populiariausių ir labiausiai pirkėjų mėgstamų žuvų.
Lietuvos valstybinės šventės – puiki proga prisiminti nuo seno pamėgtus tautinės virtuvės patiekalus. Juk kiekvieno Lietuvos regiono virtuvė yra savaip išskirtinė ir unikali, o tradiciniai lietuviški patiekalai neapsiriboja vien cepelinais, kugeliu ar vėdarais. Galima pasigaminti ir įvairiausių virtinių, mėsos patiekalų, mišrainių ar paprasčiausių bulvių su kastiniu. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad tradiciniams lietuviškiems ingredientams, vietos ūkininkų užaugintai produkcijai pirkėjai visuomet teikia pirmenybę.
Artimųjų Rytų perlas – humusas jau ne vienerius metus išgyvena tikrą aukso amžių. Šis pagardas dažnai sutinkamas kavinių meniu, tačiau taip pat žmonės išmoko humusą gaminti ir namuose. O jeigu tradicinis humusas jau spėjo pabosti, naujų skonių ir spalvų suteikti galima jį pagardinus skirtingais ingredientais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad lietuviai į racioną stengiasi įtraukti daugiau įvairesnių daržovių, tarp jų ir avinžirnių, iš kurių gaminamas maistingasis humusas.
Daug, sočiai bei skaniai pavalgyti nuo septynių iki dvylikos kartų ir prisiragauti tiek, kad pilvas būtų kietesnis už kaktą. Taip, pastebi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ kulinarijos meistrai, lietuviai nuo seno švęsdavo Užgavėnes. Todėl per šią šventę ant stalo tradiciškai buvo dedami tikrai ne dietiniai patiekalai: šiupinys, šaltiena, kiti mėsiški valgiai ir, žinoma, blynai. Kodėl pastarieji vadinami Užgavėnių simboliu bei kokiais originaliais receptais vadovaujantis galima juos išsikepti, pasakoja „Maximos“ maisto ekspertai.
Būdų pasilepinti yra daugybė. Vienas jų – pasimėgauti burnoje tirpstančiu saldumyno gabalėliu, tačiau turbūt kiekvienas pažįstame bent vieną žmogų, kuris nevalgo tam tikrų maisto produktų ar jo sudedamųjų dalių, pavyzdžiui laktozės, glitimo, cukraus. Visgi, šiandien jie turi platų, kiekvienam tinkamų produktų pasirinkimą: pradedant alternatyvomis mėsai ir baigiant sveikuoliškais desertais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad lietuviai domisi maistu ir jo tendencijomis, o dėmesys sveikesniems desertams auga.
Sekmadienį minima vieno mėgstamiausių lietuvių patiekalų – cepelinų diena. Ko gero, ši diena nuo pat 2014-ųjų minima ne veltui. Juk cepelinai yra tikras mūsų virtuvės pasididžiavimas. Vis dėlto jeigu tradiciniai cepelinai pabodo – pats metas išbandyti šį tą naujo: vietoj tradicinių – rinktis saldžiąsias bulves, o mėsos įdarą pakeisti vegetariškais pagardais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pirkėjai tikrai neabejingi bulvių patiekalams ir tai matyti iš bulvių pardavimų.
Lietuviška virtuvė neįsivaizduojama be daržovių pažibos – bulvės. Daugybė patiekalų – cepelinai, bulvių plokštainis, bulviniai vėdarai – laikomi tradiciniais, tačiau pagrindinis jų ingredientas į Lietuvą atkeliavo tik XVII a. Nors gali pasirodyti, kad visos bulvės vienodos, visgi, priklausomai nuo veislės, jos skiriasi savo savybėmis. Kad išsirinktumėte tinkamiausią – paruošėme trumpą bulvių gidą. Tuo tarpu, Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad bulvės savo populiarumu tarp pirkėjų jau daugelį metų nenusileidžia nei vienai kitai daržovei.
Ieškote dar neragautų skonių – vakarienei patiekite egzotiškosios išvaizdos vilkžuvę. Nors ši neįprastai atrodanti žuvis Lietuvoje dar nėra plačiai žinoma, jos skonis nustebins net ir tuos, kurie nėra didžiausi žuvies patiekalų gerbėjai. Vilkžuvė išsiskiria subtiliu, šiek tiek krabą, netgi omarą primenančiu skoniu. Be to, ją sunku sugadinti, todėl šią žuvį lengvai paruoš net ir virtuvės naujokai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad nors tradicinės žuvys, tokios kaip lašiša ar karpis, išlieka populiarios, pirkėjai yra linkę išbandyti ir naujo skonio žuvis.
Karamelė – vienas mėgstamiausių ingredientų, naudojamų desertuose. Ypač tų, kurie mėgsta saldesnį ir intensyvesnį skonį. Karamelė daugeliui asocijuojasi su vaikyste, juk jos pagrindu gaminami ne vieni legendiniai saldainiai. Be to, tikriausiai ne vienas vaikystėje esame bandę ją gaminti ir patys – naminę karamelę valgėme šaukštais, tiesiai iš keptuvės, ar iš jos darydavome naminius saldainius. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad nors pastaruoju metu pirkėjai linkę išbandyti įmantresnį maistą, klasikiniai skoniai, tokie kaip karamele gardinti desertai, visada išlieka populiarūs.
Ant stalo garuojantis karpis – vienas tų patiekalų, be kurio neįsivaizduojamas daugelio lietuvių Kūčių stalas. Ši žuvis – skani, nesudėtingai pagaminama, o pasirinkus mėgstamą garnyrą ar pagardinus įmantresniais ingredientais karpis taps tikrų tikriausia šventinio stalo pažiba. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad karpis šventinius lietuvių stalus puošdavo nuo seno ir kalėdiniu laikotarpiu šios žuvies pardavimai kasmet išauga.
Be prieskonių, tikriausiai, neįsivaizduojame nė vieno ypatingu skoniu pasižyminčio patiekalo. Ir nors eksperimentuodami prieskonius išbandome pačius įvairiausius – anyžius kartais pamirštame, o galbūt net ir nežinome kur juos panaudoti. Visgi, šis egzotiškas prieskonis – labai universalus ir puikiai tiks ne tik gaminant desertus, bet ir kepant kalėdinę antį. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pastebi, kad artėjant ypatingoms progoms pirkėjai leidžiasi ir į kulinarines keliones, todėl jų krepšeliuose atsiduria įmantresni ingredientai.
Iki Kalėdų likus vos mėnesiui prasideda ne tik aktyvus pasiruošimas šventėms, bet ir tylos ir susikaupimo metas – adventas. Senovės lietuviai per adventą ypatingą dėmesį skirdavo susikaupimui, vengdavo linksmybių ir, žinoma, pasninkaudavo – susilaikydavo nuo mėsiško ar apskritai gyvulinės kilmės maisto, todėl prasidėjęs adventas – puiki proga išbandyti įvairiausius vegetariškus patiekalus. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad augalinės kilmės produktai, tarp pirkėjų, nuosekliai populiarėja, pirkėjų dėmesio sulaukia ir šventiniu laikotarpiu.
Pupelės – subtilaus skonio, naudingų medžiagų kupina daržovė. Pupelėse gausu baltymų bei geležies, todėl šios daržovės ypatingai vertingos tiems, kurie nevalgo mėsos. Ši daržovė – ne tik sveika, bet ir universaliai paruošiama: jos puikiai tinka ir į žiemą mėgstamus troškinius ar sriubas, iš jų gaminami netgi augalinės kilmės kepsniai, mėsainių paplotėliai, įvairiausios užtepėlės. Be to, džiovintas pupeles spintelėse laikyti galima net iki trijų metų. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad tokios daržovės, kaip pupelės atšalus orams sulaukia vis didesnio pirkėjų susidomėjimo.
Krevetes mėgsta daugelis. Ši jūros gėrybė ypač populiari ruošiant tradicinius Viduržemio
jūros šalių ar pietų amerikiečių patiekalus. Visgi, krevečių paruošimo būdų yra pačių
įvairiausių, be to, ši subtilaus skonio jūros gėrybė dera tiek prie paprasčiausių, tiek
įmantriausių ingredientų. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako,
kad krevetės sparčiai populiarėja ir į pirkėjų krepšelius patenka ne tik kasdien, bet ir per
šventes.
