Lietuviški filmai, kaip bebūtų liūdna, daugeliu atvejų yra aukojami komercijos drakonui. Atkūrus Nepriklausomybę, lietuviškasis vaidybinis kinas patyrė vertybių perkainavimo bangą, kurį laiką net buvo atsidūręs tarsi komos būsenoje. Paskui pradėjo kaltis nauji šios meno rūšies daigeliai, tikintis svaiginančių kino industrijos pelnų ir priartėjimo prie vakarietiškų standartų.
Kokiomis grimasomis pasireiškė komercinio kino gimimas?
Pačiu ryškiausiu lietuviško žanrinio kino pasireiškimu galima laikyti režisieriaus Emilio Vėlyvio filmo „Zero“ ir jo tęsinių įsiliejimą į komercinę rinką. Akivaizdžiai matosi, kad šis kino kūrėjas savo filmais stengiasi pataikauti tamsiausiems visuomenės sluoksniams ir netaiko į išliekamąją savo kūrinių vertę. Kita vertus, jis įrodė, jog tokie filmai komerciškai yra naudingi, nes ne tik finansiškai atsiperka, bet ir duoda pelno.
Po to kino ekranus užliejo tokie Lietuviški filmai, kaip „Valentinas vienas“, „Tarp mūsų berniukų“, „Klasės susitikimas“, „Berniukai sugrįžta“. Visuose šiuose ir kituose panašaus turinio filmuose rodomi itin kvaili vyrai, kurie juos supančiame pasaulyje pastebi tik sultingus moterų užpakalius, tuo tarpu patys yra labiau panašūs į negalinčius subręsti infantilus, kurie murdosi savo beviltiškose fantazijose.
Kokią menininkę galima pavadinti viena perspektyviausių naujos kino krypties kūrėjų?
Nors kino versle ir toliau sėkmingai siautėja menkaverčio kino gamintojai, vis dėlto šios rūšies mene pasitaiko ir malonių išimčių. Prieš keletą metų žiūrovams pristačiusi pirmąjį savo pilno metražo filmą „Išgyventi vasarą“ kino režisierė Marija Kavtaradzė iš karto buvo pripažinta viena perspektyviausių naujosios pakraipos filmų kūrėjų Lietuvoje.
Ji sėkmingai pateisino jai išreikštą pasitikėjimą, sukurdama filmą „Tu man nieko neprimeni“, kuriam pati parašė scenarijų. Šis filmas 2023 metų pradžioje prestižiniame „Sundance“ kino festivalyje buvo apdovanotas už geriausią režisūrą. Dabar jis sėkmingai keliauja per Lietuvos kino ekranus.
Apie ką pasakoja kino filmas „Tu man nieko neprimeni?“
Filme nagrinėjama aseksualumo problema, tačiau filme yra gausu ir kitų gyvenimiškų temų. Šis filmas – tai intymi, jautri, šiuolaikiškas santykių problemas narpliojanti melodrama.
Jis žiūrovus pakeri savo paprastumu, nuoširdumu ir originaliais siužetiniais vingiais. Filme akį patraukia įdomūs techniniai sprendimai ir puiki aktorių Gretos Grinevičiūtės ir Kęstučio Cicėno vaidyba.
Užs. Nr. 126