Juozo Petkevičiaus nuotrauka
Pernai per šalį praėjus desovietizacijos bangai, Tauragės rajone demontuoti 4 sovietiniai paminklai. Daugelyje vietų taip ir liko tuščia, o štai Lauksargiuose rugsėjo pradžioje pastatytas naujas paminklas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti. Šia naujiena socialiniame tinkle pasidžiaugęs Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas-vyriausiasis rinkinių kuratorius Darius Kiniulis užsiminė ir apie rašomą knygą, kurioje nuguls krašto istorijos faktai, nuotraukos, padavimai.
Pastatytas paminklas
„Šiandien istorinė diena Lietuvos sportui (Lietuvos krepšinio rinktinė pasaulio čempionate nugalėjo JAV komandą – aut. past.). Bet man istorinė dar ir dėl to, kad prie Lauksargių, buvusios sienos, jau stovi paminklas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Tai vienas svarbiausių modernios Lietuvos pasiekimų šalia dalies Vilniaus krašto atgavimo, įstojimo į NATO ir ES. Klaipėda buvo gyvybiškai svarbi to meto ir dabartinei Lietuvai išlikti ir pasiekti daugybę laimėjimų, kuriais žavimės iki šiol. Per uostą plaukė ir plaukia didžiuliai pinigai. Kariniu įsiveržimu buvo rizikuojama viskuo: arba Klaipėda mūsų, arba ką tik atkurtos Lietuvos greit nebeliks“, – sekmadienį feisbuko paskyroje rašė D. Kiniulis.
Kaip skelbiama feisbuko puslapyje Nacionalinis kultūros kelias Vėtrungių kelias, paminklas pastatytas rugsėjo 2-ąją, šeštadienį.
Dariaus Kiniulio nuotrauka
„Kelis metus nedaviau ramybės savivaldybės atstovams, kad reikia nepraleisti progos. Juolab, kad sunaikinus okupantų pasieniečiams garbinti skirtą paminklą, liko siauras valstybinis sklypelis idealioj vietoj. Visgi jei ne Aretos Didžionienės iniciatyva, nežinau, ar tas paminklas stovėtų. Noriu padėkoti tuometiniam „mažosios architektūros“ komisijos pirmininkui Tomui Raulinavičiui, kad lemiamu metu pasakė TAIP. Kasdienybėj sprendžiant problemas taip lengva pamiršti esmę. Administracijos vadovai suinteresuoti naudoti pinigus efektyviai, seniūnai – kad jiems būtų mažiau objektų, kuriais reikia rūpintis. Bet mes nenugalimi, kai prisimenam įvykius, keliančius pasididžiavimą“, – mintimis dalijosi D. Kiniulis.
Pasak jo, paminklas tuoj pasidengs madingu rūdžių sluoksniu. Tiesa, paminklas sumanytas iš trijų dalių, bet likusioms mažesnėms dalims lėšas nutarta skirti kitais metais.
„Po rinkimų kiek pasikeitus valdžiai, tas nutarimas kybo ant plauko, nes pinigai riboti. Pažadu tiek, kad neužmiršiu pirminio plano“, – viešai žadėjo istorikas.
Skulptūros idėjos autorius – D. Kiniulis, pačios skulptūros autorė – Tauragės kultūros centro dailininkė-edukatorė Areta Didžionienė.
Kaip birželio pabaigoje skelbė savivaldybė, projekto vertė – 12 000 Eur.
Knyga apie Lauksargių kraštą
D. Kiniulis atskleidė ir tai, kad kasdien rašo knygą „Lauksargiai. Mažosios Lietuvos dalis“. Autorius tikisi, kad baigiantis metams skaitytojams knygą bus taip įdomu skaityti, kaip jam ją rašyti.
– Knygoje stengiuosi aprėpti visus laikotarpius ir viską, ką pavyksta rasti iš įvairių šaltinių, straipsnių apie Lauksargius. Taip pat turime didelę kolekciją atvirukų, nuotraukų su senaisiais Lauksargiais dar iki Antrojo pasaulinio karo. Viską norime ten sudėti, – „Tauragės žinioms“ pasakojo istorikas.
Pasak jo, knygoje atsispindės tai, kaip Lauksargiai gyveno Vokietijos valdymo bei tarpukario nepriklausomos Lietuvos laikais. Bus pasakojama apie lietuviškas mokyklas, kapines, archeologinį paveldą, knygos puslapiuose suguls krašto padavimai.
– Informacijos tikrai netrūksta. Kuo toliau rašau, tuo daugiau atrandu, – džiaugėsi D. Kiniulis.
Jį labiausiai suintrigavo nauji faktai apie Klaipėdos krašto sukilimą 1923 m. sausio 10 d., kai į tą kraštą Lietuvos kariai, šauliai ir savanoriai žengė per tris vietas.
– Mums aktualiausia – ties Požerūnų stotimi. Jie atvyko traukiniu į Požerūnų stotį, čia prie pat Tauragės, prie buvusio pasienio. Ėjo pėsti į Lauksargius, juos užėmė, toliau keliavo į Pagėgius, kuriuos taip pat užėmė, paskui keliavo į Šilutę, Klaipėdą, taip užiminėdami svarbiausius miestus ir miestelius, – vardijo Darius. – Radau ir vadų raportų, puolimo planą. Šie dalykai ilgą laiką niekur nebuvo skelbti.
Pasak autoriaus, knygos išleidimo galima tikėtis lapkričio pabaigoje. Planuojamas ir knygos pristatymas, jo data bus paskelbta vėliau.
D. Kiniulis nuo seno domisi Mažosios Lietuvos istorija. Tai ir paskatino rinkti informaciją ir rašyti knygą apie Lauksargių kraštą.
– Kadangi mūsų rajone Lauksargių seniūnija yra vienintelė, kuri priklauso Mažosios Lietuvos etniniam regionui, tai mane visada labai domino. Pastebėdavau, kad labai mažai informacijos yra ir stengiausi išsiaiškinti daugiau ir laikui bėgant prisikaupė tos medžiagos, – savo pasirinkimą aiškino istorikas.
Juozo Petkevičiaus nuotrauka
Jau tapo tradicija, iškart po miuziklo vakaro Bijotuose, organizuoti ir didžiausią festivalio renginį - šventę, kuri džiugina ir mažus, ir didelius. Liepos 19-ąją, šeštadienį, Bijotų dvaro sodyba vėl prisipildys šurmulio, muzikos ir vasariško džiaugsmo – čia vyks vienas iškiliausių Šila
Bijotų dvaro festivalis – kaip tas karamelinis saldainis: ilgai „grojantis“ ir suteikiantis saldų malonumą. O su kuo dar galima palyginti daugiau kaip mėnesį trunkantį renginį? Prieš porą savaičių Bijotų dvaro festivalio sumanytojai ir organizatoriai kvietė į Teatrų subuvimą, o jau šią savaitę į dar porą renginių. Vi
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ informuoja, kad 2025 m. liepos 20 d. nuo 9:00 iki 24:00 val. dėl planinių sistemos migravimo darbų į valstybinį duomenų centrą, laikinai neveiks kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo sistema, todėl elektroninės vinjetės (e-vinjetė) nebus galimybės nusipirkti nei svetainėje keliumokestis.lt, nei iš plat
Rugpjūčio 14 d. 20 val. Klaipėdos festivalio klausytojai kviečiami į unikalų simfoninės muzikos koncertą „Kodas MKČ", skirtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir choras, Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras", diriguojami vyriausiojo teatro dirigento Tom
Prie Bilionių piliakalnio, etnografinėje sodyboje „Gīvenėms“, vėl susirinko tautodailininkai iš visos Lietuvos – kurti, bendrauti, dalintis idėjomis, tampančiomis medžio dirbiniais, skulptūromis, paveikslais, puošiančiais jau ne vien Bilionių seniūniją, bet visą Šilalės kraštą. Tradicinio tautodailės pl
Neįtikėtina, kaip aiškiai gitara ir akordeonas, grojant jais drauge, gali pasakoti istorijas. Vakar Tauragės geležinkelio stotyje įvykusiame koncerte tauragiškiai pabuvojo ir Pietų Amerikoje, ir Italijoje, ir Japonijoje. Tikėtina, jog dažnas, užmerkęs akis, mintimis paklajojo ir po savo gyvenimą – netradicinio instrumentų
Komandos formavimo žaidimai yra puikus būdas stiprinti bendradarbiavimą ir pasitikėjimą tarp darbuotojų. Įmonė siūlo platų įvairių veiklų spektrą, kuris apima komandinę dinamiką, kūrybines užduotis ir fizinio aktyvumo rungtis. Šie žaidimai leidžia darbuotojams atsiskleisti, gerinti bendravimo įgūdžius ir siekti bendro tikslo. Pasirinkti tin
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo bei fizinio smurto atvejų. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos 2025 m. liepos 9 d. apie 19.10 val. Tauragėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Su
Paauglystė – išskirtinai jautrus ir iššūkių kupinas laikotarpis ne tik vaikams, bet ir jų tėvams bei mokytojams. Šiuolaikinius paauglius veikia nuolatinis informacijos srautas, socialinių tinklų įtaka ir išaugęs elektroninių patyčių mastas. Visa tai prisideda prie prastėjančios emocinės sveikatos, didėjančio
Liepos 12 dieną Tauragėje Pilies aikštėje užlies amatininkų, tautodailininkų ir kūrėjų šurmulys. Čia vyks „Amatų ir skonių mugė“ – renginys, kuriame ne tik galima įsigyti išskirtinių rankų darbo dirbinių, bet ir susipažinti su jų kūrėjais. „Mugėje susirinks kūrėjai, tautodailininkai ir amatininkai i&sca
Dubajuje dingo žinomas Lietuvos sportinių šokių šokėjas, tauragiškis Vykintas Širmas. Suteikti bet kokios informacijos apie dingusį brolį socialiniuose tinkluose prašo sesuo Dovilė Širmaitė. Portalas Lrt.lt praneša, kad paskutinė žinoma V. Širmo žinoma buvimo vieta – butų kompleksas &bd