Lobių skrynia

Velykos yra pavasario, prisikėlimo šventė, o kiaušinis – vienas jo simbolių. Nuo seno gyvuoja tradicija prieš Velykas dažyti kiaušinius. Skaudvilės krašto muziejuje šiuo metu eksponuojama unikali – apie 1000 įvairių raštų ir spalvų Onos Balandytės skutinėtų margučių paroda. 

Parodą jau galima aplankyti

Skaudvilės krašto muziejaus muziejininkė Inga Nagaitienė pasakoja, kad didžiulę kolekciją liaudies menininkės Onos Balandytės raižytų margučių muziejus gavo dar pernai, metų pradžioje. Parodą tada planuota eksponuoti prieš Velykas, bet prasidėjęs karantinas planus sugriovė. Margučius muziejui padovanojo O. Balandytės giminaičiai.

Nuotrauka

– Dabar, kadangi muziejus lankyti jau galima, pavieniai žmonės galės saugiai apžiūrėti parodą, nusprendėme parodyti, kaip atrodo šie margučiai, – sako ji. 

Parodą aplankyti galima Skaudvilės krašto muziejuje iki balandžio 16-osios.

Ekspozicijoje – arti tūkstančio margučių

I. Nagaitienė pasakoja, kad Onos Balandytės giminaičių muziejui padovanotoje margučių kolekcijoje – apie 1500 margučių. Tiesa, visi nėra eksponuojami, kai kurie net jau ir sudužę. Ekspozicijoje – arti tūkstančio margučių. 

Nuotrauka

Kiaušiniai marginti tradiciniais raštais, dekoruoti įvairiais piešiniais. Kai kuriuose aiškiai matyti išlaikyta simetrija, yra ir su augaliniais, ir su gyvuliniais motyvais, ir su istorinių asmenybę atvaizdais. 

– Vaizduojami gyvūnai, augalai, pastatai, istorinės asmenybes. Dažna ir krikščionybės tematika – įvairios bažnyčios, Švč. Mergelė Marija, Jėzus Kristus, popiežius Jonas Paulius II, vyskupai. Ant kiaušinių menininkė pavaizdavo ne vien žmonių kontūrus, bet ir išbraižė veidus, juos šešėliavo. Margučių tematika labai įvairi, raštai skirti paminėti įvairioms progoms, krikšto metinėms. Ir kiekvienas unikalus, nepakartojamas, – margučiais neatsidžiaugia muziejininkė. – Tačiau visi atlikti viena technika – raižymo.

Pasak muziejininkės, O. Balandytės dovanoti margučiai įvairių spalvų ir atspalvių – oranžiniai, mėlyni, raudoni, rudi, tamsiai mėlyni ir juodi. Dauguma jų ne tik tradicinių spalvų – nemažai išmargintų nuo pačių šviesiausių iki tamsiausių atspalvių, yra nuspalvintų keliomis spalvomis. Paklausta, kaip margučius pavyksta taip ilgai išsaugoti, I. Nagaitienė pasakoja, kad kai kurie kiaušiniai raižyti jau išpūsti, tuščiaviduriai, kai kurie – ne. Bet svarbiausia, pasak jos, taisyklingai juos saugoti – dėkluose ir tinkamoje temperatūroje. 

Skutinėti margučius mėgo nuo jaunystės

Ona Balandytė, kuriai balandžio 11-ąją sukaks 88-eri, kone du dešimtmečius šeimininkavo Stulgių parapijos (Plungės rajone) klebonijoje. Vėliau 10 metų dirbo konduktore Plungės ATĮ. 

Nuotrauka

Autorė jau nuo jaunystės mėgo skutinėti margučius, bet daugiausiai laiko skyrė šiam pomėgiui išėjusi į pensiją. Jos margučiai ne kartą buvo eksponuojami liaudies meno parodose. O. Balandytė mėgo ir fotografuoti – turėjo ne vieną fotoaparatą, kuriais įamžindavo įvairius gyvenimo momentus bei kurtas savo velykines kompozicijas. Dabar, pasak muziejininkės, margučių autorė gyvena netoli Skaudvilės, Kalniškių kaime. Giminaičiai ją parsivežė dėl sveikatos būklės. O. Balandytė ir kilusi iš gretimo Kavadonių kaimo. Su ja pasikalbėti, deja, jau sunku dėl senatvinės ligos. 

Tikėta, kad margučiai sergi namus

Klaipėdos etnokultūros centro edukacinės veiklos koordinatorė Irena Armonienė teigia, kiaušinis senovės žmogaus sąmonėje buvo gyvybės, vaisingumo ir derlingumo simbolis. Kodėl jį reikia marginti, jeigu jis ir taip yra simbolis viso to, ko trokšta žmogus? Ogi išmargintas jis tampa dar galingesnis ir paveikesnis. „Manoma, kad kiaušiniai buvo pradėti marginti būtent todėl. Margutis yra apeiginis Velykų stalo valgis, be kurio šis stalas neįsivaizduojamas. Valgant margutį buvo tikima, kad ir pats valgantis žmogus taps sveikesnis, stipresnis, gyvybingesnis. Su tokiu pačiu palinkėjimu margučiai būdavo dovanojami ir kitiems – būti sveikam, tvirtam, stipriam, vaisingam, turtingam ir pan.

Nuotrauka

Pasak jos, dovanoti kiaušiniai paprastai nebūdavo valgomi, o padedami į garbingą vietą, pavyzdžiui, skrynios kertėje, todėl jie ir išlikę iš senų laikų iki mūsų dienų. Kitaip nežinotume, kaip mūsų protėviai juos margindavo“, – pasakojo etnologė. Tradiciniai kiaušinių marginimo būdai yra keli. Seniausias yra kiaušinio dažymas viena spalva. Šiam tikslui būdavo naudojami augaliniai dažai, kuriais būdavo dažomi ir audiniai. Vėliau išmokta marginti vašku, dar vėliau pradėta kiaušinius ir skutinėti.
Skutinėjimo metu būdavo galima išgauti įmantriausius raštus, kurie tikrai verti pasigėrėjimo. Tačiau dažniausiai skutinėdavo vyrai. Mat tai daug laiko reikalaujantis darbas, o moterys tiek laiko neturėdavo. Tik vėliau šį marginimo būdą pradėjo naudoti ir moterys. Ką piešti, žmogus greičiausiai apsispręsdavo žiūrėdamas į kiaušinio formą, kuri pasufleruodavo, nuo kurio šono pradėti.
Ir knygoje „Savas margutis“ autorės Dalia Bazarienė ir Eglė Bazaraitė rašo, kad gražiausi, labiausiai pavykę margučiai tradiciškai saugomi arba dovanojami – jie sergi namus ir artimuosius nuo negandų. Kūrybinis džiaugsmas, išgyventas marginant ar skutinėjant, su linkėjimais, užkoduotais rašte, perduodamas kaip didžiulė gerumo koncentracija, kuri nėra pasiskolinta iš kitų kraštų tradicijų, nėra nupirkta ar nukopijuota – mes patys esame šios tradicijos dalis ir tampame atsakingi už jos perdavimą.

Nuotrauka