Dar 2001 m. Tauragės dvare žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko Eugenijus Ivanauskas. Ištirtas 11 kv. m plotas, surasta dvaro rūmų vieta, surinkti 373 radiniai, datuojami XVI a. viduriu–XIX a. pradžia. Nustatyta, kad dvarvietėje išlikęs iki 1,4 m storio XVI–XX a. kultūrinis sluoksnis. Be kitų nuolaužų, rasta ir baltų ornamentuotų kaolino pypkių likučių.
XVII a. kaolino pypkės Tauragės dvarą pasiekė greičiausiai iš Olandijos, kuri tuo laikotarpiu buvo viena pagrindinių prekybos šalių, turėjo didžiausius prekybinius laivus ir aktyviai prekiavo įvairiomis kolonijinėmis prekėmis, taip pat ir tabaku. Būtent Olandija turėjo geros kokybės kaolino (ugniai atsparaus baltojo molio). Jos miestas Gauda greitai tapo pagrindine pypkių gamintoja Europoje, todėl neatsitiktinai Lietuvoje anksčiausiai ėmė plisti šio tipo pypkės. Neretai kaolino pypkės būdavo paženklintos meistrų ar fabrikų inicialais, dekoruojamos įvairiais ornamentais, pažymimos pagaminimo data. Tabako rūkymas paplito atradus Amerikos žemyną ir ilgą laiką buvo turtingų vyrų užsiėmimas. Sveikų kaolino pypkių dvare nebuvo rasta, tik vamzdelių nuolaužų, todėl pateikiame Kauno miesto muziejuje saugomų pypkių pavyzdį palyginimui.
Rasta nemažai įdomesnių koklių šukių. Žalia glazūra dengti kokliai su Prūso herbu gaminti įtakingo didiko Mikalojaus Pranciškaus Rosochackio garbei XVII a. Kitur matomi renesanso pasakų motyvai. Rasta molinės keptuvės dalių, tiems laikams įprasto žarijų šviestuvo šukių, nemaža krūvelė olandiško tipo balto kaolino pypkių dalių, akmens masės balta ir mėlyna glazūra dažytų bokalų, lėkščių šukių, metalinių apkalėlių, kaltinių vinių. Nežinant konteksto, šie radiniai atrodo kaip bevertės šiukšlės, bet įsigilinęs supranti, kad tai miesto šaknų istorija, o daiktai liudija dvare buvusią prabangą. Po žeme ten dar slypi daug pinigine prasme nevertingų, bet istoriškai labai reikšmingų nuolaužų, kurios padėtų atkurti ten kadaise XVI–XVII a. vykusį gyvenimą. Radiniai eksponuojami Tauragės krašto muziejaus Istorijos ekspozicijoje.
Muziejuje saugomas seniausias atvirlaiškis iš 1881 m., siųstas iš Tauragės pašto į Hamburgą. Jis puikiai išsilaikęs, gausiai prirašytas vokiečių kalba, tačiau senoviniu, sunkiai įskaitomu raštu. Iš užrašų ir antspaudų galime spręsti, kad atvirukas parašytas 1881 m. gruodžio 28 d., o gautas 1882 m. sausio 11 d. Tačiau turime prisiminti, kad Rusijoje iki 1917 m. perversmo naudotas Julijaus kalendorius turėjo vis didėjančią paklaidą prieš gerokai tikslesnį, vakarų pasaulyje plačiai naudotą (ir tebenaudojamą) Grigaliaus kalendorių. Todėl paklaida tarp kalendorių buvo 12 d. Dvi datas: gruodžio 28 ir sausio 9 d. nurodė ir ant atviruko greičiausiai sveikinimą rašęs žmogus. Tad lieka neaišku, nejaugi galėjo atvirukas tais laikais Hamburgą pasiekti vos per keletą dienų? Atviruko dydis kiek mažesnis nei vėliau tapo įprasta, išplitus fotografiniams atvirukams, tik 12,5x8,5 cm. Ant jo pavaizduotas Rusijos imperijos erelis ir sukryžiuoti pašto ragai.