Mūsų istorija turtinga svarbių, pasididžiavimo vertų ir minėtinų datų, ir kai kurios iš jų yra ne šiaip sau garsios, bet atraminės, pamatinės. Būtent tokia yra Vasario 16-oji, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. Ir 1918, ir 1949 metų vasario 16-oji buvo lemtingos mūsų dabarčiai ir ateičiai. Šiemet, kai šalis ir visas pasaulis sukaustytas pandemijos ir dėl jos paskelbto karantino, surengti įspūdingą, įsimenančią Vasario 16-osios šventę buvo išties nelengvas uždavinys, tačiau Tauragės kultūros centras pasirūpino nuostabia šventės programa, kurią buvo galima stebėti internetu, taigi net sėdėdami namuose tauragiškiai galėjo pajusti šventės dvasią ir pasididžiavimą savo šalies istorija.
Renginiai prasidėjo šv. Mišiomis
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Tauragės kultūros centras ir jo padaliniai rengė įvairius virtualius renginius, minėjimus, susitikimus.
– Šių metų Lietuvos valstybės atkūrimo šventės tema – valstybingumo simboliai, kurie mums primena apie šalies istoriją jungiantį laiką, – sako šventės scenarijų sukūrusi Tauragės kultūros centro renginių režisierė Algima Juščiuvienė.
Vasario 16-oji prasidėjo šv. Mišiomis už Tėvynę Lietuvą, jos buvo tiesiogiai transliuojamos iš Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios.
12 val. surengta viktorina ,,Lietuvos Nepriklausomybės keliu“. Virtualus renginys nustebino organizatorius dalyvių gausa: jų buvo net 61. Viktoriną laimėjo Samanta Rimkutė, antroji vieta atiteko Meidūnei Kasparavičiūtei, trečioji – Gustui Masteikai.
Gyvoji istorija
Vėliau tauragiškiai buvo pakviesti į virtualų muzikinį pasakojimą-ekskursiją „Šviesą nešantys“, visi kartu keliavo Tauragės istorinių paminklų keliu, sužinojo tai, ko galbūt nežinojo, išgirdo tai, ko galbūt negirdėjo.
– Vasario 16-ąją vis iš naujo mokomės pasakoti, vertinti ir jausti savo šalies istoriją. Šiuo renginiu siekėme praplėsti tauragiškių istorinį pažinimą ir pagilinti tapatybės su gyvenamąja vieta jausmą.
Juk apie miestą daugiau pasako ne stori istorijos tomai, o gyvoji istorija – tai, kas liko gatvėse, parkuose ar ant namų sienų. Miesto gatves, paminklus, pastatus, egzistuojančius šalia mūsų, mes priimame kaip savaime suprantamą dalyką, todėl dažnai net nepagalvojame, ką jie gali papasakoti apie karų ir gaisrų nusiaubtą Tauragę, – įsitikinusi režisierė.
Pasak jos, visiems paminklų autoriams ir tiems, kurie įgyvendino šias idėjas ir dar įgyvendins ateityje, galima skirti gražiausius žodžius.
Pasivaikščiojimas po Tauragę istorinių paminklų keliu prasidėjo Stoties gatvėje. Čia, senosiose miesto kapinėse, palaidoti Lietuvos kariai savanoriai, žuvę per Lietuvos Nepriklausomybės kovas, gindami ką tik atkurtą Lietuvos valstybę.
Stoties gatvėje stabtelta ties septintuoju numeriu pažymėtu namu. Prieš daugiau kaip aštuonis dešimtmečius, lankydamasis Tauragėje, čia buvo apsistojęs pirmasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona.
– Galime tik įsivaizduoti, kiek įdomių ir negirdėtų šio apsilankymo istorijų nusinešė laikas. Tačiau šios iškilios asmenybės garbei pavadinta Prezidento gatvė miestui tikrai suteikia solidumo ir nuoširdaus pasididžiavimo, – teigia A. Juščiuvienė.
„Sunku įskelti ugnį, kai ji išblėsta, sunku pažadinti tautą, kai ji apsnūsta. Ir nepriklausomybė nėra, kuri amžinai palieka Tautai be niekur nieko. Ja reikia kasdien rūpintis ir dėl jos kovoti“, – sakė A. Smetona
Laisvės kovotojų auka nepamiršta
Kita virtualios ekskursijos „stotelė“ – Bažnyčios skvere stovintis išdidus paminklas Kęstučio apygardos partizanams. 1944–1953 m., partizaninio karo metai. Tada tūkstančių partizanų lūpomis kasdien pašnibždomis buvo tariamas vienintelis žodis – Laisvė. Jie tikėjo – kad ir koks bebūtų pasipriešinimas ar karas, ką jis beatneštų – ar nelaimes ar skurdą – jis vis tiek atneš laisvę. Atnešė. Šiandien žodis Laisvė – mums pats gražiausias.
Paskui kelias suka link Kančių kiemelio. Čia prie paminklo uždegta žvakutė, padėta gėlių, perskaitytos eilės:
– Dundėjo tankai per grindinį,
Važiavo užkalti ešelonai…
Vaikyste, po žydinčių vyšnių nuometu,
Kodėl išleidai mus į tą kelionę?
Kas dabar sušukuos mano ilgus plaukus?
Kas man geltono korio atlauš?
Rytą pievos čia šaltos ir skaudžios.
Rankos karštos ir tuščios svetimą vakarą.
Pasakyk – kokiu žolynu išdygsi?
Kokiu sugrįši vėju?
Prisiminta iškili ir visapusiška V. Putvinskis asmenybė
Toliau paminklų kelias suko prie Kultūros rūmų, kur stovi paminklas Vladui Putvinskiui. Nors jis labiausiai žinomas kaip Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas, Vladas Putvinskis-Pūtvis (1873 m. spalio 6 d. Rygoje – 1929 m. kovo 5 d. Kaune, palaidotas Kelmėje) buvo išties iškili asmenybė: bajoras, dvarininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys, žuvininkystės pradininkas Lietuvoje. 1919 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvos šaulių sąjungą, 1919–1922 m. buvo jos pirmininkas. Sąjungos nariai vadovavosi V. Putvinskio parengtais Sąjungos įstatais ir programa. V. Putvinskis yra rašęs: „Kol yra gyva tautinė savimonė, žlugus valstybei, tauta vėl ją atkurs atsiradus patogiam momentui. Bet jei tauta netenka tautinės savimonės, jos, kaip ir mirusio žmogaus, jau niekas neprikels“.
J. V. Kalvano parke – dviejų tautos šviesuolių atminimas
Jono Viktoro Kalvano parke įamžinti net du šviesos ir išminties nešėjai – Vincas Kudirka ir Vydūnas. Be jų nebūtų Lietuvos tokios, kokia ji yra dabar.
Vincas Kudirka (1859–1899) – Lietuvos gydytojas, prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, varpininkas, laikraščio „Varpas“ redaktorius,– vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų, o svarbiausia – Lietuvos himno autorius.
Kitame parko pakraštyje – Vydūnui skirtas skulptūrinis ekslibrisas. Vilhelmas Storosta, slapyvardžiu Vydūnas (1868–1953), buvo filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas.
Tautos šviesuolio mintys ir dabar yra aktualios ir priverčia susimąstyti.
„Pasaulis be tėvynės – tarsi lengvai ir greitai perskaitomas puslapis. (...) Tėvynė žmogui tiek daug reiškia tikriausiai todėl, kad jis viską čia patyrė pirmąsyk: pasiaukojamą motinos meilę, rūpestingą tėvo gerumą. Čia pirmąsyk išgirdo savo kalbą. Čia motinos širdingumas, tėvo mąslumas pirmąsyk leido jam patirti žmogų“ (Vydūnas).
Kelionėje po Tauragę žiūrovus lydėjo ne tik pasakojimai, bet ir klarneto, smuiko, kanklių muzika. Šventinę dieną vainikavo muzikos ir šviesų instaliacijos tiesioginė transliacija Tauragės kultūros centro feisbuko paskyroje.
Jau tapo tradicija, iškart po miuziklo vakaro Bijotuose, organizuoti ir didžiausią festivalio renginį - šventę, kuri džiugina ir mažus, ir didelius. Liepos 19-ąją, šeštadienį, Bijotų dvaro sodyba vėl prisipildys šurmulio, muzikos ir vasariško džiaugsmo – čia vyks vienas iškiliausių Šila
Bijotų dvaro festivalis – kaip tas karamelinis saldainis: ilgai „grojantis“ ir suteikiantis saldų malonumą. O su kuo dar galima palyginti daugiau kaip mėnesį trunkantį renginį? Prieš porą savaičių Bijotų dvaro festivalio sumanytojai ir organizatoriai kvietė į Teatrų subuvimą, o jau šią savaitę į dar porą renginių. Vi
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ informuoja, kad 2025 m. liepos 20 d. nuo 9:00 iki 24:00 val. dėl planinių sistemos migravimo darbų į valstybinį duomenų centrą, laikinai neveiks kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo sistema, todėl elektroninės vinjetės (e-vinjetė) nebus galimybės nusipirkti nei svetainėje keliumokestis.lt, nei iš plat
Rugpjūčio 14 d. 20 val. Klaipėdos festivalio klausytojai kviečiami į unikalų simfoninės muzikos koncertą „Kodas MKČ", skirtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir choras, Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras", diriguojami vyriausiojo teatro dirigento Tom
Prie Bilionių piliakalnio, etnografinėje sodyboje „Gīvenėms“, vėl susirinko tautodailininkai iš visos Lietuvos – kurti, bendrauti, dalintis idėjomis, tampančiomis medžio dirbiniais, skulptūromis, paveikslais, puošiančiais jau ne vien Bilionių seniūniją, bet visą Šilalės kraštą. Tradicinio tautodailės pl
Neįtikėtina, kaip aiškiai gitara ir akordeonas, grojant jais drauge, gali pasakoti istorijas. Vakar Tauragės geležinkelio stotyje įvykusiame koncerte tauragiškiai pabuvojo ir Pietų Amerikoje, ir Italijoje, ir Japonijoje. Tikėtina, jog dažnas, užmerkęs akis, mintimis paklajojo ir po savo gyvenimą – netradicinio instrumentų
Komandos formavimo žaidimai yra puikus būdas stiprinti bendradarbiavimą ir pasitikėjimą tarp darbuotojų. Įmonė siūlo platų įvairių veiklų spektrą, kuris apima komandinę dinamiką, kūrybines užduotis ir fizinio aktyvumo rungtis. Šie žaidimai leidžia darbuotojams atsiskleisti, gerinti bendravimo įgūdžius ir siekti bendro tikslo. Pasirinkti tin
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo bei fizinio smurto atvejų. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos 2025 m. liepos 9 d. apie 19.10 val. Tauragėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Su
Paauglystė – išskirtinai jautrus ir iššūkių kupinas laikotarpis ne tik vaikams, bet ir jų tėvams bei mokytojams. Šiuolaikinius paauglius veikia nuolatinis informacijos srautas, socialinių tinklų įtaka ir išaugęs elektroninių patyčių mastas. Visa tai prisideda prie prastėjančios emocinės sveikatos, didėjančio
Liepos 12 dieną Tauragėje Pilies aikštėje užlies amatininkų, tautodailininkų ir kūrėjų šurmulys. Čia vyks „Amatų ir skonių mugė“ – renginys, kuriame ne tik galima įsigyti išskirtinių rankų darbo dirbinių, bet ir susipažinti su jų kūrėjais. „Mugėje susirinks kūrėjai, tautodailininkai ir amatininkai i&sca
Dubajuje dingo žinomas Lietuvos sportinių šokių šokėjas, tauragiškis Vykintas Širmas. Suteikti bet kokios informacijos apie dingusį brolį socialiniuose tinkluose prašo sesuo Dovilė Širmaitė. Portalas Lrt.lt praneša, kad paskutinė žinoma V. Širmo žinoma buvimo vieta – butų kompleksas &bd