Gražių idėjų ir prasmingų darbų tėvynei nestokojantys Šaulių sąjungos nariai šiemet žiemos šventę mini prisitaikydami prie karantino sąlygų – visus kviečia į „Snaigės“ žygį. Jis skirtas ne tik skatinti fizinį aktyvumą, bet ir paminėti Lietuvai reikšmingą datą – Vasario 16-ąją, 103-iąsias valstybės atkūrimo metines.
LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinės vado pavaduotoja Vitalija Šlepavičienė „Tauragės žinioms“ papasakojo, kad Šaulių sąjunga, kaip nevyriausybinė organizacija, yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su asociacija „Sportas visiems“, kuri kasmet organizuoja žiemos šventes. Ir jos kasmet būna vis kitokios.
– Šiemet tokia pandeminė situacija, o užsibrėžtus tikslus turime įvykdyti. Pasisekimo sulaukė mūsų žygis, skirtas Sausio 13-ajai, tai nusprendėme, kol yra sniego, suorganizuoti žiemos šventę kitaip. Ir pakvietėme visus į „Snaigės“ žygį. Tuo labiau, kad šiemet sniego yra. Daug kartų vis organizuodavome žiemos šventes, kaip patys juokaujame, ant žolės. Šiemet pasisekė, – apie šventę pasakojo V. Šlepavičienė.
Tauragės šauliai kasmet organizuojamą žiemos šventę šiemet kviečia švęsti kitaip – sudalyvauti prie karantino sąlygų pritaikytame „Snaigės“ žygyje. Tam reikia suburti 5 narių komandą, vienas iš jų paskiriamas komandos vadovu.
Kiekvienas komandos narys pasirinkta trasa turi nueiti ne mažiau 5 km. Komandos vadovas kiekvienam nariui paskiria po užduotį.
Pirmasis komandos narys turi nufotografuoti trispalvės spalvų – geltonos, žalios, raudonos – kelyje sutiktus, rastus daiktus.
Antrojo komandos nario užduotis – nulipdyti šaulišką simbolį iš sniego. Simbolį galima sudėlioti iš aplinkoje esančių daiktų. Svarbu, kad būtų kuo kūrybiškiau.
Surinkti šiukšles savo žygio trasoje yra trečiojo komandos nario užduotis.
Ketvirtasis komandos narys žygio maršrutą turi susidaryti taip, kad aplankytų bent vieną Lietuvai svarbų paminklą.
Penktasis komandos narys yra atsakingas už tai, kad žygio pabaigoje būtų įkurtas laužas.
– Žygio esmė yra skatinti fizinį aktyvumą, kurio dabar trūksta, ir tarp pačių šaulių. Norisi, kad ir laiką smagiai praleistų. Tarkim, šeima galėtų ir pikniką gamtoje, laužą susikūrusi, susirengti, – sakė V. Šlepavičienė.
O tie, kurie iš skirtingų ūkių negali kartu žygiuoti, užduotis gali atlikti atskirai. Būtent taip ir sugalvotos užduotys, kad į komandą būtų galima pasikviesti draugą, pažįstamų iš bet kurio šalies kampelio.
Šauliai turi žygeivių pasus, kuriuose žymimi nueiti kilometrai. Už kiekvieną nužygiuotą 100 km šauliai gauna ženklelį, kuris prisegamas prie uniformos.
– Šauliams ženklelius rinkti yra motyvacija nueiti ne 5, o daugiau kilometrų, – įsitikinusi šaulių atstovė.
Šį žygį šauliai skiria ir Vasario 16-ajai paminėti – viena iš užduočių yra aplankyti bent vieną Lietuvai svarbų paminklą ir, kaip visas žygio akimirkas, užfiksuoti nuotraukose ir jas nusiųsti atsakingam asmeniui.
Išradingiausiai užduotis atlikę žygeiviai bus apdovanoti atminimo dovanomis.