Performanso „Ašies kodas“ premjera
Monika Dirsytė ir Agnė Sabulytė
Šiemet Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine kultūros įstaigos siekia pritraukti daugiau žinomų menininkų ir supažindinti tauragiškius su įvairiais profesionalaus meno žanrais. Šįkart tauragiškių dėmesiui – garsios performanso profesionalės Monikos Dirsytės su operos soliste Agne Sabulyte sukurtas „Ašies kodas“, priversiantis susimąstyti apie savo ir šiuolaikinio pasaulio santykį.
Pristatys performanso žanrą
Postmodernistinio meno rūšis performansas dar ne kiekvienam iki galo suprantamas. XX amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais atsiradusi meno rūšis turi labai daug teatro elementų, vienas jų – iš anksto paruoštas scenarijus, pagal kurį performanso atlikėjas pasirodo publikai. Lietuvoje ši meno rūšis praktikuojama maždaug nuo 9-ojo dešimtmečio.
Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ėmėsi iniciatyvos tauragiškiams pristatyti populiarių Lietuvos menininkų darbus.
– Mes, muziejininkai, manome, kad Tauragė – nors ir nedidelis, bet šiuolaikiškas miestas, tad ar turėtų jo gyventojai profesionalaus meno ieškoti tik didmiesčiuose? Kai pernai „ArtVilnius’22“ parodoje išvydau šį performansą, pamaniau, kad tauragiškiai turi tai pamatyti. Mūsų tikslas – atvežti Tauragės publikai garsius šalies kūrėjus, profesionalaus meno flagmanus. Jau birželio 2-ąją galėsite artimiau susipažinti su performansu. Drąsinu tauragiškius neišsigąsti, kad tai nesuprantamas menas, nes pirmiausia jis moko mąstyti, ieškoti santykio su pasauliu per asmenines patirtis, – pasakojo muziejaus direktorė Eglė Červinskaitė.
Dešimtmetį įvairius performansus kuriančios Monikos Dirsytės bei jos kolegės, operos solistės Agnės Sabulytės bendrą darbą „Ašies kodas“ išvysime tradiciniame festivalyje „Kvadratu“. Kaip sako muziejaus vadovė, performansas turės ypatingą netikėtumo faktorių.
– Menas ateina į mūsų miesto centrą. „Ašies kodą“ bus galima išvysti atviroje erdvėje – birželio 2 d. Pilies aikštėje – judriausiu dienos metu (12 val.). Siūlysime praeiviams pietų metu pamaitinti ne tik kūną, bet ir sielą. Performanso pasirodymas truks 3 valandas. Peno gaus ir ilgiau stabtelėję, ir prabėgomis žvilgtelėję į menininkių pasirodymą, – įsitikinusi E. Červinskaitė.
Menas – ne tik išpuikusiai publikai
Pati M. Dirsytė įsitikinusi, kad menas negali priklausyti tik išpuikusiai, daug mačiusiai ir patyrusiai publikai. Profesionali, jau dešimtį metų kurianti menininkė kviečia į performansą pažvelgti iš arčiau.
– Svarbu, kad menas neturėtų ribų ir nebūtų prieinamas tik išpuikusiai publikai. Tikriausiai sutiksite, jog menas – prabangos prekė, tačiau ta prabanga skirta žmogaus vidiniam pasauliui, jo sielai, o už ją šitame gyvenime nieko nėra brangiau. Išorinis pasaulis neapsprendžia sielos prabangos, todėl man asmeniškai ypač svarbu dalintis kūryba ir nešti ją ten, kur jos galbūt trūksta, o ne tik ten, kur ji vartojama tik dėl paties vartojimo, – sakė M. Dirsytė, siekianti nešti kūrybą kiekvienam.
– Labai ryškiai suvokėme, kad į ryšį kiekvienas ateiname iš skirtingų atraminių taškų, veikiamų vidinių ir šalutinių sąlygų, aplinkos faktorių, kurie visi iš savojo kampo žiūrint gali atrodyti mums patys svarbiausi, vertingesni už kito, ir taip iškart užkertame tolimesnį santykio plėtojimą. Perėjome tuos pojūčius. Įkvėpimą, nusivylimą, liūdesį, pyktį, nuovargį, tikėjimą, pasitikėjimą, laimę, meilę. Jutome aplinkos rezonansą. Vieniems norėjosi perimti santykį – pabūti vienu iš subjektų, kitiems tai kėlė gailestį, klausimą – kam visa tai. Vieni iš stebėjusių nėrė kartu su mumis į koncentruotą meditaciją – ir mes tą jautėme, kiti nepastebėjo, sakė, kad mūsų išvis nebuvo, – įspūdžiais apie performanso pristatymą Vilniuje pasidalino operos solistė A. Sabulytė, pasirodanti „Ašies kode“ kartu su M. Dirsyte.
Dar meno mugėje „Art Vilnius 2022“ pristatytas kūrinys – judanti iš metalo padaryta ašis. Savo kūrybą pristatančios menininkės kviečia pasvarstyti apie šiuolaikinį pasaulį ir nuolatines žmonių pastangas perdirbti tikrovę pagal savo valią. M. Dirsytė ir A. Sabulytė kelia klausimą – ar įmanomas neprievartingas santykis? Ar įmanoma patirti tikrą ryšį ir išsaugoti savo tapatumą? Galiausiai – kur žmogiškumo esmė – judėjimas į kitą ar sugrįžimas į save?
– „Ašies kodas“ – vienas sudėtingiausių tiek psichologiškai, tiek emociškai performansų. Psichologinis kontaktas, įveikta aukščio baimė, fizinė ištvermė ir dar daug kitų svarbių dėmenų, kurie paliečia tiek žiūrovą, tiek atlikėją, – apie savo kūrinį kalbėjo dešimtmetį performansus kurianti Monika Dirsytė.
Įdomu tai, kad Monika Dirsytė Vilniaus dailės akademijoje baigė Skulptūros bakalauro ir magistrantūros studijas ir šiuo metu studijuoja doktorantūroje. Nepaisant to, ji išgarsėjo būtent performanso žanre – sukūrė jau 20 skirtingų šio žanro pasirodymų, kuriuos pristatė Lietuvoje ir užsienyje. Tauragėje jos kūryba bus demonstruojama pirmą kartą.
Festivalis „Kvadratu“
Šiemet birželio 2–spalio 15 d. vykstantis KVADRATU renginys yra festivalis, jau penktus metus apjungiantis profesionalaus meno žanrus: medijų meną, instaliaciją, skulptūrą, performansą, šiuolaikinį šokį ir kita bei visai vasarai paverčiantis Tauragės miesto erdves fotografijos galerija po atviru dangumi.
Dėl istorinio konteksto ir pasienio krašto ypatybių Tauragės identitetas nėra aiškiai apibrėžtas ir nuolat kinta, tai primena pro miestą tekančios Jūros upės vandenį ir Heraklito žodžius: „Į tą pačią upę neįbrisi du kartus“. Gyventojų kartų skirtumai reiškia, kad žmonės jau užaugo skirtingose miestuose, todėl savo santykį su aplinka suvokia nevienodai.
Ką mes matome ir mąstome? Ar stereotipai vis dar apie mus? Kaip mus mato kiti? Šiemet per šimtmečių ir dabarties kaleidoskopą žvelgiame į miesto tapatybę bei meno kalba analizuojame miesto veidą kaustančius stereotipus. 2023 m. festivalio šaukinys: „Į tą pačią Jūrą neįbrisi du kartus“.
Festivalį organizuoja Tauragės krašto muziejus „Santaka“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Tauragės rajono savivaldybė ir LR kultūros ministerija. Visi festivalio renginiai yra nemokami.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ inform.
Performanso „Ašies kodas“ premjera
Monika Dirsytė ir Agnė Sabulytė
