Dailios pakeltos lysvės ir jaukus šiltnamiukas, kuriame daržovių nedaug, užtat daug vietos poilsiui ir geram laikui. Jovitos Verpečinskienės asmeninio albumo nuotrauka
Jovita pasakoja, kad darbuotis darže joms su sese ne naujiena. Jovitos Verpečinskienės asmeninio albumo nuotrauka
Stilingą erdvę dar pernai savo kieme sukūrusios seserys Jovita ir Lina ir iki šiol negali ja atsidžiaugti. Jovitos Verpečinskienės asmeninio albumo nuotrauka
Dailios pakeltos lysvės ir jaukus šiltnamiukas, kuriame daržovių nedaug, užtat daug vietos poilsiui ir geram laikui – šventėms su smagia kompanija, filmų žiūrėjimui ir vakarui su knyga. Tokią stilingą erdvę dar pernai savo kieme sukūrė dvi seserys Jovita ir Lina ir iki šiol negali ja atsidžiaugti. Kaip gimė šis gražus kampelis, kas pavyko, o ką galima buvo padaryti geriau?
Nors tradiciškai šiltnamis skirtas tam, kad tai būtų šilta, drėgna, tačiau nuo lietaus apsaugota vieta augalams, vis dažniau jis tampa patraukliu, stilingu ir patogiu sodo statiniu. Tokia tendencija pastaraisiais metais vis labiau įsitvirtina ir Lietuvoje.
Darbo nebijo
Jovita pasakoja, kad darbuotis darže joms su sese ne naujiena – tėvai iki įkurdami konditerijos cechą pardavimui augino pomidorus, turėjo didžiulius šiltnamius. Tekdavo jiems padėti, tad žemės darbai joms įprasti. Nuo mažų dienų jos matė mamos ir močiutės meilę auginamoms daržovėms, vaisiams ir gėlėms. Todėl, ko gero, ir joms ta meilė augalams, žemei bei gamtai yra įaugusi į kraują.
– Darbuotis darže man patinka – kai visą dieną dirbi protinį darbą, paskui jau nori veikti kažką kita, tiesiog nieko nebegalvoti. Galiu ravėti, skinti uogas – man tai atsipalaidavimas. Skini atsisėdęs kokius serbentus ir medituoji...
Pakeltos lysvės – ne tik patogumui, bet ir estetikai
Vis dėlto seserų daržas gerokai skiriasi nuo įprastų – jis su pakeltomis lysvėmis. Kaip sekėsi jas įrengti?
– Svarstėme įvairius variantus. Galų gale apsistojom ties medinėmis. Internete radau maketavimo programėlę, su kuria susibraižiau, kaip atrodys lysvės mūsų norimame plote, kokie bus tarpai tarp jų. Lentas lysvėms supjovė mano pažįstamas lentpjūvėje. O visa kita mudvi su sese darėme pačios. Privargome, kol su karučiu prisivežėme žemių – jų reikėjo išties nemažai. Darėme du didesnius 1 m tarpus, kad galėtume privažiuoti su karučiu, o kiti praėjimai yra perpus mažesni. Tiesa, pakeltas lysves tenka kasmet papildyti žemėmis, nes jos suslūgsta. Tarpus tarp lysvių užpildėme akmenukais, po jais klojome plėvelę. Jau dabar matome, kad vargo su jais bus — nes ir žemių pribyra, ir lapų prikrenta, ir viena kita žolė auga. Nors vizualiai mums taip labai gražu.
Paklausta, kas buvo sudėtingiausia įsirengiant lysves, Jovita pasakoja, kad daugiausia rūpesčio kėlė iki tol toje vietoje buvusi veja. Plotas nemažas, nukasti žolę būtų buvęs tikrai nemenkas iššūkis. Laimė, seserys rado žmogų, kuris užsiima tokiais darbais – jis atvažiavo ir specialia technika per kelias valandas viską padarė.
– Viskas su patirtimi ateina. Išmokau, kaip sodinti agurkus, kad jie pradėtų lipti. Pavyzdžiui, kitąmet tikrai nesodinsiu dumplainių, nes taip suvešėjo, kad užgožė visas prieskonines žoleles. Ir pomidorų tiek daug rūšių nesodinsiu. Pernai pupų buvau pasisodinusi, mes nei jų valgėm, nei ką, tai šiemet nesodinau. Mums labiausiai patinka mažiukai juodi pomidoriukai, kitąmet tik jų ir sodinsiu, – sako Jovita.
Pakeltos lysvės puikiai laikosi jau antrus metus, augalai jose veši, patogu prie lysvių prieiti bei jas tvarkyti. Ir žinoma — akį džiugina gražus vaizdas. Na, o lysvėse gausiai derėjo arbūzai, braškės, žemuogės, cukinijos, moliūgai, pomidorai, agurkai, morkos, burokėliai, paprikos ir kitos gėrybės. Ir, žinoma, gėlės.
Pasak Jovitos, pakeltų lysvių turbūt neįmanoma pasidaryti tiems, kurie augina visko daug – jei lysvės galo nesimato, taip nepadarysi. Bet jei norisi prie namų tiesiog turėti šiek tiek savų daržovių, pakeltos lysvės – puikus sprendimas. Beje, ji sako šiemet ir agurkų prisikonservavusi, ir šparaginių pupelių.
Jovita pasakoja, kad šiemet derlius šiek tiek menkesnis nei pernai, greičiausiai dėl lietingų orų. O paklausta, ką kitąmet darys kitaip, svarsto:
– Viskas su patirtimi ateina. Išmokau, kaip sodinti agurkus, kad jie pradėtų lipti. Pavyzdžiui, kitąmet tikrai nesodinsiu dumplainių, nes taip suvešėjo, kad užgožė visas prieskonines žoleles. Ir pomidorų tiek daug rūšių nesodinsiu. Pernai pupų buvau pasisodinusi, mes nei jų valgėm, nei ką, tai šiemet nesodinau. Mums labiausiai patinka mažiukai juodi pomidoriukai, kitąmet tik jų ir sodinsiu.
Šiemet Jovita dar ketina sėti ankstyvųjų žirnių, Pekino kopūstų, ridikėlių, gal ir morkų.
„Kol neturi, tol nesupranti“
Kieme akį traukia ne tik pakeltos lysvės su vešliais augalais, bet ir neįprastas šiltnamis. Jis juodu rėmu, daržovių jame nedaug ir jos auga vazonuose, užtat yra didelis stalas, kėdės ir net sofa, iškabinta lempučių girlianda. Stilinga, dvelkia jaukumu bei ramybe.
Jovita sako visada norėjusi ramybės oazės ir jau senokai buvo su sese nusižiūrėjusios būtent tokį šiltnamį, tiesa, jis buvo brangus, tad teko ilgokai taupyti. Vis dėlto šia įgyvendinta svajone Jovita labai džiaugiasi – sako dabar su sese pagalvojanti, kad galėjo pasistatyti didesnį.
– Šiltnamis – tai juk ir yra šiltas namas, – teigia Jovita, – per karščius jame nelabai pasėdėsi, užtat čia smagu leisti vakarus ar kai blogas oras. Barbena lietus, siaučia vėjas, o mes čia sėdim jaukiai... Dažnai vakarojame čia su draugais, per projektorių žiūrime filmus, švenčiame.
Pasak jos, tokio šiltnamio idėja dabar vis sparčiau populiarėja, nors netrūksta ir skeptikų. Jovita įsitikinusi – kol neturi, tol nesupranti, kodėl čia taip smagu.
– Šiltnamis – tai juk ir yra šiltas namas, – teigia Jovita, – per karščius jame nelabai pasėdėsi, užtat čia smagu leisti vakarus ar kai blogas oras. Barbena lietus, siaučia vėjas, o mes čia sėdim jaukiai... Dažnai vakarojame čia su draugais, per projektorių žiūrime filmus, švenčiame.
Paprašyta papasakoti, kaip jį įsirengė, Jovita pasakoja stačiusi ji pati su sese, padėjo tėvai ir draugai. Ko gero, sunkiausia buvo surinkti šiltnamį.
– Čia kaip lego – dėlioji dėlioji ir sudėlioji. Su drauge dviese surinkome, bet blogai pastatėme – atvažiavęs draugės vyras mūsų darbą išpeikė. Teko ardyti ir rinkti iš naujo... – prisiminusi šypsosi Jovita. – Be to, pirmus metus šiltnamio pagrindas buvo žolė, bet ją prižiūrėti buvo labai nepatogu. Norint ją nupjauti baldus tekdavo nešti į lauką, o kartą elektrinėmis žirklėmis pjaudama žolę... nusikirpau pirštą. Kitais metais pagrindą, tėčiui padedant, išklojome trinkelėmis. Draugams padedant iš namo buvo atvestas vanduo, elektra.
Ji įsitikinusi – žmonės galėtų daug ką užsiauginti patys, kad ir balkonuose. Ypač dabar, kai viskas brangsta, tai puiki išeitis.
– Kitais metais visiems rekomenduoju, jei neturi daržo, pamėginti balkonuose užsiauginti pomidorų, agurkų, prieskonių! Tik noro reikia!
Dailios pakeltos lysvės ir jaukus šiltnamiukas, kuriame daržovių nedaug, užtat daug vietos poilsiui ir geram laikui. Jovitos Verpečinskienės asmeninio albumo nuotrauka
Jovita pasakoja, kad darbuotis darže joms su sese ne naujiena. Jovitos Verpečinskienės asmeninio albumo nuotrauka
Stilingą erdvę dar pernai savo kieme sukūrusios seserys Jovita ir Lina ir iki šiol negali ja atsidžiaugti. Jovitos Verpečinskienės asmeninio albumo nuotrauka
