Laisvalaikis

Asmeninio albumo nuotrauka

„Debesų žuvys“: knyga, kurioje galima atrasti save

• Birutė SLAVINSKIENĖ
• Vasario 28, 2021

„Debesų žuvys“: knyga, kurioje galima atrasti save

Birutė SLAVINSKIENĖ

Tauragė – išties kūrybingų žmonių kraštas. Tai dar kartą patvirtino visai neseniai internetu rodyta tiesioginė konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ renginio transliacija, kurios metu pristatyta Kęstučio Macijausko knyga „Debesų žuvys“. Knygos autorius – Klaipėdos dramos teatro aktorius ir režisierius, daugeliui pažįstamas ir iš televizijos ekrano. O maloniausia mums, tauragiškiams, – kad Kęstutis – mūsų kraštietis, o jo knygoje jo kartos žmonės gali atpažinti savo vaikystę, jaunystę, pokario laikotarpį, žmonių santykius, gyvenimą.

Netikėtai pačiam sau

Kęstutis Macijauskas – aktorius, sukūręs ne vieną vaidmenį kine bei televizijoje, daugeliui pažįstamas kaip Algimantas iš TV serialo „Naisių vasara“. 2015 m. už antraplanį vaidmenį jis pelnė Auksinį scenos kryžių.

Tauragės scenoje Kęstutį buvo galima pamatyti ir prieš porą metų – renginių ciklo „Kraštiečių sugrįžimai“ metu.

Paklaustas, ar tai karantinas padėjo atsiskleisti rašytojo talentui, autorius paaiškino, kad iš tiesų knyga gimė anksčiau, dar prieš karantiną, ji turėjo būti išleista dar pernai gegužę, tačiau dėl karantino leidybos reikalai nusitęsė.

O kaip gi gimė į knygą sudėti tekstai?

– Viskas įvyko netikėtai pačiam sau. Gyvenau sode, galima sakyti, miške, ateidavo vizijos, pojūčiai. Gamta, vasara, vakarai... Parašinėdavau pačiam sau. Įdėjau kelias ištraukas į feisbuką, sulaukiau labai gerų atsiliepimų, raginimų tęsti, ir žaidimas „užsikūrė“. Pačiam sau netikėtai vis daugiau medžiagos atsirado, pagalvojau – reikia pabandyti, – pasakojo autorius.

Pasak jo, tai tiesiog jausminis dalykas – kas tuo metu į galvą ateina, tai ir fiksuoji.

Jis pasakoja dar būdamas 5–6 klasėje rašęs dienoraštį. Tad ir dabar tuos senus sąsiuvinius atsiverčia – sako, praverčia, padeda prisiminti geriau.

Augo Tauragėje

Paklaustas apie sąsajas su Taurage, K. Macijauskas pasakojo, kad čia gyvena jo mama, brolis su šeima, žmona.

– Gyvenu tarp dviejų miestų – Klaipėdos ir Tauragės. Tad ryšiai labai glaudūs, – sakė jis.

Kęstutis gimė Sibire, augo Tauragėje. Pirmojoje knygos dalyje jis rašo apie vaikystę – laikotarpį, kurį dažnas įvardija kaip patį laimingiausią, į kurį norisi sugrįžti atgal ir nors trumpam prisiminti tų dienų iliuzijas, praėjusius džiaugsmus.

Prisiminimai apie vaikystę, pasak jo, pradėjo plaukti, plaukti, paskui tik sudėliojęs juos chronologiškai.

– Visa širdimi ir siela pergyvenau savo pasakojimo herojų džiaugsmus ir bėdas, nes pats buvau tarp jų. Prieš daugybę šimtmečių vienas kinų poetas pastebėjo, kad atkurdamas ką nors žodžiais išgyveni tai antrą kartą. Pabandykim, mielieji, trumpam pamiršę kasdienius rūpesčius, kartu pakeliauti ta laiko mašina, paskraidyti vaikystės sparnais. Dar turime laiko, – sakė autorius.

Galbūt atrasite save

Pasak Kęstučio, ši knyga nėra autobiografija, nors rašant remtasi prisiminimais.

– Tai tiesiog pasakojimas apie mūsų kartos atmosferą, nuotykius, herojai – paprasti vaikai, mano draugai. Rašau apie pokštus, pirmąją meilę, apie tai, kaip leisdavom laisvalaikį, siautėdavom...

Tos kartos tauragiškiai išties skaitydami gali prisiminti savo vaikystę, savo nuotykius ir „zbitkas“.

Nors knygoje daug linksmų ir juokingų vaizdelių, skaitant gali apimti graudulys: aprašomas skurdus buvusių tremtinių gyvenimas: kaip nedejuojant žiemą tempti kibirus vandens girgždančiais laiptais, nesiskųsti, teisingai auklėti vaikus be smurto, kartais griežtu žvilgsniu, kartais – lengvu pabarimu. Apie tėvą, sūnui kantriai išdėsčiusį visą žvejybos „instrukciją“, mamą, kuri net gulėdama ligoninėje, savo gyvenimo saulėlydyje, tiesdavo lėkštę: „Valgyk, sūnau, juk tikriausiai alkanas“. Kas kas, o ji tai tikrai žino alkio jausmą...

Knygoje pasakojama sovietinio gyvenimo realybė. K.Macijauskui norėjosi labai šviesiai nupiešti savo vaikystę, jaunystę ir iš jos kilusias gamtos pajautas.

Autoriaus kartos žmonės, skaitydami šią knygą, tikriausiai sutapatins jos pasakojimą su savo vaikyste, atras joje save.

Vaikystė – tarsi namo pamatas

– Gyvenimas visada gražus, jis turi gražių ir blogų momentų, bet vaikystė, kokioje sistemoje beaugtum, yra pats gražiausias laikas, – įsitikinęs autorius. – Tai kaip namo pamatas. Jei pamatas tvirtas, ir gyvenimas bus geras. Juk į ją tu atsiremi, ieškai joje paguodos, ieškai, kodėl tu toks užaugai, kas tai lėmė. Ta vaikystė – laikai buvo sunkūs, iš Sibiro grįžom, nieko neturėjom, bet aš buvau mažas vaikas, tos sistemos nesupratau, ir man buvo smagu. Vaikui smagu, kad jis gali siausti, svajoti, į kaimą nuvažiuoti...

Sibiro knygoje nedaug, tik vienoje vietoje – mamos prisiminimai, tačiau, pasak Kęstučio, pasąmonėje jis visada buvo.

– Ir tėvai apie tai kalbėdavo, ir seneliai. Ir tėvo, ir mamos tėvai buvo Sibire, tad nuo tos temos niekur negalėjai pabėgti, – sako autorius.

Miniatiūrose – užslėpta mintis

Antroji knygos dalis – trumpos impresijos, miniatiūros ir iš gyvenimo, pajautos. Kęstutis prisipažįsta labai mėgstąs gamtą, labai ją jaučiąs ir joje geriausiai besijaučiąs. Jis sutinka, kad miniatiūros turi alegorinę potekstę – jose yra užslėpta mintis.

– Vaizdai, mintys, metų laikai, impresijos, trumpos istorijos, kurios sukosi galvoje ir, tarsi upės paviršiuje atsispindintys debesys, lyg nepagaunamos žuvys, nedavė ramybės. Norėjosi tuos vaizdus pagauti, sustabdyti, pagavus, išlieti tekstais baltame popieriaus lape, pasidalinti su visais, kad nenuplauktų, neišnyktų, nepalikę jokio pėdsako, tarsi įsikibus vaivorykštėn, užlipti į dangų... Bent jau ant klėties stogo. Daug kur pajausit melancholiją ir ilgesį, nes bandžiau į pasaulį pažvelgti romantiko, svajotojo akimis... – teigė autorius.

Paklaustas, kokią prasmę jis sudėjo į knygos pavadinimas, jis sakė:

– Debesų žuvys... Jos efemeriškos – šią akimirką yra, o kitą jau gali išnykti. Todėl jas ir užrašiau, kad jos neišnyktų...

Dalyvauja konkurse

Renginyje, kurio vaizdo įrašą dabar galima rasti internete, buvo skaitomos knygos „Debesų žuvys“ ištraukos, dalyvavo pats autorius. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos iniciatyva kasmet sausio–vasario mėnesiais organizuojamas konkursas „Klaipėdos knyga“, kurio tikslas – supažindinti visuomenę su vertingiausiomis Klaipėdos leidyklų išleistomis knygomis. Konkurso organizatoriai – Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka. Šiemet tarp konkursantų – ir K. Macijausko knyga „Debesų žuvys“.

Asmeninio albumo nuotrauka