Karantino sukaustytas gyvenimas. Dienos, savaitės, mėnesiai. Akivaizdu, kad taip staiga ir taip stipriai pasikeitusią kasdienybę kiekvienas išgyvename savaip. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ renginių organizatorė-edukatorė Renata Jančiauskienė, kūrybiniu slapyvardžiu Karvelis, į Tauragės kultūrinį gyvenimą įsiveržusi tarsi viesulas ir įnešusi į jį išties nemažai naujo, vis stebina savo sugebėjimais. Štai net ir dabar mūsų sustojusį gyvenimą ji nušviečia šviežiu žvilgsniu. Šįkart Renata atliko spontanišką apklausą – 28 tauragiškių paklausė, kaip jie išgyvena karantiną, ir jos rezultatais ir savo įžvalgomis pasidalijo savo feisbuko paskyroje.
„Sniegas pilkas gatves nušviesino, todėl ir karantinas, rodosi, tuoj baigsis. Einu Respublikos gatve, kur biblioteka, kur knygos, kur kavinukė vis dar uždarytomis durimis. Kada ji atsidarys, pagalvoju. Mano mėgstamiausi EINAM KAVOS pašnekovai savo namuose dabar, geriausiu atveju prie ekranų saugiai stebi pasaulį. Keturių sienų izoliacijoje kuriasi savaip išgyvenamos pandemijos tikrovės. Kiekvienam vis kitaip, mąstau ir prisimenu tolimą tolimą giminaitį, užsikrėtusį ir nepasveikusį.
Mano mėgstamiausi EINAM KAVOS pašnekovai savo namuose dabar, geriausiu atveju prie ekranų saugiai stebi pasaulį. Keturių sienų izoliacijoje kuriasi savaip išgyvenamos pandemijos tikrovės. Kiekvienam vis kitaip, mąstau ir prisimenu tolimą tolimą giminaitį, užsikrėtusį ir nepasveikusį.
Kojos smenga į sniegą. Nepažinojau jo labai, tik kartą netyčiom užėjau į namus su rinkiminiais lapeliais ir išsišnekom, kad musietais būsim giminaičiai – pavardės tos pačios. Prisimenu Mikalojaus Vilučio žodžius apie laimės jausmą. „Ko liūdi? Juk aplink tiek daug žmonių, kuriems yra daug blogiau. Tai ar aš turiu būti linksmas vien dėl to, kad kitam dabar blogiau už mane?“ – svarstė dailininkas savo knygoje „Tortas“. Džiaugtis, kad kitam yra blogiau, neperspektyvi motyvacija nei karantino metu, nei šiaip gyvenime. Ką sau kartoti, kai vyrauja foninė įtampa? Kokią veiksmingą mantrą pasirinkti? Kaip save raminti? Kažin, kaip save ramina tie, kurie dabar kaip ir aš gyvena apribojimais? Parašiau žinutes – atsakė.
ATSAKYMAI:
1. Raudonas lūpdažis ir suvelti plaukai, džiazas ir pižama. Viskas gerai, greitai galėsiu pakviesti šokiui savo batelius.
2. Viskas praeina, ir šitai praeis.
3. Netolimoje ateityje turiu tiek tam tikrų darbų, tiek suplanuotų įvykių, jie leidžia kiek ramiau žiūrėti į dabartinį laikmetį bei laukti.
4. Šiandien negali išeit susitikt su draugais tam, kad galėtum Palangoj vasarą kaštavot vaflius su šokoladu ir pabarstukais.
5. Kada nors vis tiek viskas pasibaigs. Jauni miršta retai. Prasirgti ir nėra blogas variantas.
6. Vakar galėjo būti blogiau. Šiandien vis dar esu. Įdomu, kas bus rytoj?
7. Laikykimės, viskas bus gerai!
9. Slaptažodis-Sveika2021
10. Viskas savo laiku arba truputį vėliau.
11. Viskas gerai, kas gerai baigiasi.
12. Esu moteris, kuri rūpinasi savo sveikata ir grožiu. Esu mama, kurianti ryšį su savo vaikais. Esu šeimininkė, puoselėjanti savo namus. Esu asmenybė, auginanti savo talentus. Esu nuolat tobulėjanti profesinėje srityje. Esu finansiškai nepriklausomas žmogus, kuriantis savo gerovę.
13. Viskas praeina, o tu atsikeli ir varai.
14. Ai nu dzin, nieko nepadarysi. Kada nors tai pasibaigs.
15. Yra buvę blogiau ir dar bus.
16. Viltis tyloje. Kartais pagalvoju, bet va, nelyg „prisišaukiu“, ima ir išlenda Renatos „ADATOS“, tarsi skiepų švirkštas su vis iš kažkur atsirandančiais, naujais pasiūlymais, neleidžiančiais nei numirti, nei užgesti kūrybiškai. Lyg Kalėdiniais vakarais kurstomas namų ŽIDINYS, sujungiantis aplink save, kažkur, netoli, išsibarsčiusias dar gyvas dūšeles. Reikia to JUNGIAMO sakų kvapo, to žinojimo, kad ne viską prarandame dar... Niekas nežino, kas bus. Bet žinoti, kas dar YRA – tai egzistencinis ritualas, be kurio mes tiesiog nugaruotume, ištirptumėm, išnyktume erdvėje....
17. Raminu save, kad vasarą pavyks ištrūkti pakeliauti.
18. Ateik, ramybe, paglostyk širdį. Ateik, paguoda, paglostyk galvą. Ateik, Likime, linkėti laimės.
19. Pavasaris tikrai ateis.
20. Sakau „vienas“ prisiminti, kiek laiko nuo praeito karto, kai tai sakiau paskutinį kartą. Tarsi tas laiko skirtumas dingsta ir atsiranda laikinumo požymis, kaip greit slenka laikas.
21. Jei bus sunku, galiu nusipirkti tą gigantišką sieninį veidrodį iš „Senukų“ už 98 eurus arba 20 metrų LED girliandų kambariams iš Aliexpress.
22. Mano siela dar gyva...
23. Visos emocijos, jausmai ir nuotaikos šiuo laikotarpiu yra normalu.
24. Ir tas praeis.
25. Dabar gyvenu taip, kaip reikia gyventi DABAR.
26. Dabar pats laikas pradėti, padėti, nes jau nebežinai rytojaus. Kol gali, kol gali, kol gali ir kol labai dar nori, kol plaka neramioji širdis. O šiaip ji rami. Ką tik mesendžeriu kalbėjau su linksma 87-erių Mama. Baterijas viena kitai pakrovėm!
27. Pagaliau galiu, o gal ir vėl turiu, pabūti su savimi…
28. (tyla)
Spontaniškoje šeštadienio apklausoje dalyvavo 28 tauragiškiai. Mesendžerio programėle jie man atsiuntė atsakymus: žodžius, sakinius, pastraipas, kuriomis guodžia save per karantiną.
O KĄ TU SAU SAKAI?“