2020 Gegužės 31 d.
Sekmadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Laisvalaikis

Lietuvos miestų ir miestelių modernizacija: Tauragė

  • Įkelta: 2020-04-17

Stoties ir Gimnazijos (dab. J. Tumo-Vaižganto) gatvių kampas

1934 m. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka

Vaidas PETRULIS
Architektūros istorikas, KTU Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro vadovas

Tarpukario Lietuvoje buvo ganėtinai įsitvirtinusi nuostata, kad, „praūžus pasauliniam karui, atgijusioji dabartinių ribų Lietuva gavo liūdną architektūrinį palikimą“. Tokie teiginiai dažniausiai kildavo iš priešiškumo carinės Rusijos palikimui ir ne visuomet atitiko realybę. Tačiau ne Tauragės atveju. Pirmasis pasaulinis, arba Didysis, karas tauragiškių nepasigailėjo. 1915 m. „iš kitados gražaus miestelio liko griuvėsių krūvos ir keli ne visai sugriauti namai“. Tad šabloniška frazė apie tarpukario metų pažangą Tauragėje turi ypatingą reikšmę. Miestą atkurti teko kone plyname lauke. Deja, likimas nebuvo palankesnis ir Antrojo pasaulinio karo metais. Tauragė dar kartą smarkiai nukentėjo, taip atverdama centrinę miesto dalį radikalioms sovietinio laikotarpio rekonstrukcijoms.

Visgi, nepaisant neginčytinai skaudžių nuostolių, praeities ženklų išliko. Visų pirma – tai stačiakampė miesto urbanistinė struktūra. Stačiakampio planavimo užuomazgos siekia 1836 metus, o 1910-ųjų plane ši urbanistinė struktūra buvo įtvirtinta galutinai. Tauragę atkuriant po karo, šio planinio principo laikytasi ir toliau, o nemaža dalis pastatų tiesiog sutvarkyti arba atstatyti buvusiųjų vietoje. Toks miesto išskirstymas į keturkampius kvartalus, kuriuos supa tiesios, plačios gatvės, sudarė prielaidas kurtis tvarkingam ir šiuolaikiškam miestui. Tauragiškiai manė, kad toks miesto planas netgi „galėtų būti pavyzdžiu ir kitiems Lietuvos miestams“. Panašios stačiakampės struktūros stengtasi prisilaikyti ir ketvirtame XX a. dešimtmetyje miestui plečiantis į netoli geležinkelio buvusias bendras ganyklas (dab. Daržų, Vytauto, Mažvydo ir kt. gatvės).

Nepaisant sugriovimų, nemažą reikšmę Tauragės vaizdui ir funkcionavimui turėjo ir senieji pastatai. Buvusioje Tauragės muitinėje (pilyje) veikė įvairiausios įstaigos. Nuo 1916 m. čia veikusią psichiatrinę ligoninę perkėlus į Kalvariją, įkurta miesto ligoninė, o nuo 1925-ųjų – ir aukštesnioji komercijos mokykla. Buvusioje miesto gaisrinėje įsikūrė miesto valdyba. Karo metais nenukentėjusio dvaro teritorijoje iš pradžių kūrėsi įvairios miesto įstaigos, ligoninė, vėliau evangelikų liuteronų labdaros draugija „Sandora“, o nuo 1934 m. ir kareivinės. Dalis dvaro žemių buvo išdalintos planuojant naujus sklypus. Taip 1927 m. buvo suformuota Naujakurių gatvė (dab. Bokšto gatvės fragmentas). Visgi į šią pusę miestas stipriai nesiplėtė, o dvarą perėmus Lietuvos kariuomenei, anot Tauragės tyrėjo Edmundo Mažrimo, dvaras buvo „atribotas nuo miesto“.

Visą straipsnį skaitykite bernardinai.lt ir kito penktadienio laikraštyje „Tauragės žinios“.

Kadanors būtinai dar kartą nuvažiuosiu į Pagramančio regioninį parką, kad aplankyčiau visus jame esančius kabančius tiltus, kurių ten kabo net 12. O šį kartą pro automobilio langą išvydęs du iš jų ir nei prie vieno nesustojęs, vingiuotu, it čia srūvančios upės, keliu važiuoju aplankyti ketvirtą Pagramančio regioniniame parke įrengtą pažintinį taką “Molotovo gynybinės linijos įtvirtinimai”. Jau pats tako pavadinimas sufleruoja, jog jame pagrindinis dėmesys skiriamas ne gamtai ir net ne kabantiems tiltams, o nuo Antrojo pasaulinio karo išlikusiems statiniams, kurie pagal paskirtį taip niekada ir nebuvo panaudoti.

Kai už lango vis linksmiau šviečia saulutė, išsėdėti namuose nelengva. Tikriausiai kartais pasitaiko dienų, kai išsenka idėjos, ką čia galima naudingo ir smagaus nuveikti kartu su vaikais. Youtube platforma siūlo ne tik smagią, bet ir naudingą pramogą – tai 2012–2013 m. sukaupta ir 2017–2020 m. kaupiama filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija.

Pasaulyje siaučiant koronaviruso protrūkiui, o ir Lietuvoje daugėjant juo apsikrėtusių žmonių, šalyje paskelbta ypatinga padėtis: piliečiams rekomenduojama likti namuose ir iš jų išeiti tik esant būtinybei. Vis dėlto buvimas namuose tiems, kurie įpratę nuolat skubėti, gali tapti tikru iššūkiu. O jei dar namuose yra vaikų, kuriems nebereikia į darželį ar mokyklą? Ką su jais veikti? Vis dėlto turbūt verta į staiga atsiradusį laiko perteklių pažvelgti kitaip – gal tai galimybė ne tik atrasti galbūt primirštą bendravimo džiaugsmą, tačiau ir tobulėti, mokytis, nuveikti tai, kam amžinai neužtekdavo laiko.

Jūs galite padėti sulėtinti Covid-19 viruso plitimą. Jei turite ligos simptomų, likite namuose, jei neturite simptomų, tačiau galite likti namuose – taip ir padarykite. O, kad laikas namuose būtų išnaudotas turiningai, „Skaitmeninė savaitė“ jums pasiūlys daugybę veiklų vykstančių internetu. Kovo 23–29 d. Lietuvoje skelbiama „Skaitmeninė savaitė“, kurios šių metų pagrindinė tema yra kritinio mąstymo ugdymas. Šiandien kritinis mąstymas laikomas bene pagrindine asmens kompetencija, kuri savo svarba prilygsta skaitymui ar rašymui, tačiau šis įgūdis privalo būti nuolat tobulinamas.

Valstybinių miškų urėdija tradiciškai paminėjo inkilų kėlimo šventę „Paukščiai grįžta namo“. Visuose 26 įmonės regioniniuose padaliniuose iškelti inkilai, skirti pasitikti grįžtančius paukščius, taip prisidedant prie jų išlikimo bei gamtos išsaugojimo.