2020 Liepos 10 d.
Penktadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Laisvalaikis

II-ojo pasaulinio karo palikimas Pagramančio regioniniame parke

  • Įkelta: 2020-04-14

Autoriaus nuotraukos

Ramūnas ŠUKAUSKAS
Tinklaraštis „Nesėdėk namuose“

Kadanors būtinai dar kartą nuvažiuosiu į Pagramančio regioninį parką, kad aplankyčiau visus jame esančius kabančius tiltus, kurių ten kabo net 12. O šį kartą pro automobilio langą išvydęs du iš jų ir nei prie vieno nesustojęs, vingiuotu, it čia srūvančios upės, keliu važiuoju aplankyti ketvirtą Pagramančio regioniniame parke įrengtą pažintinį taką “Molotovo gynybinės linijos įtvirtinimai”. Jau pats tako pavadinimas sufleruoja, jog jame pagrindinis dėmesys skiriamas ne gamtai ir net ne kabantiems tiltams, o nuo Antrojo pasaulinio karo išlikusiems statiniams, kurie pagal paskirtį taip niekada ir nebuvo panaudoti.

Prasidėjus Antrąjam pasauliniam karui baimindamasi vokiečių antpuolio Sovietų Sąjungos karinė vadovybė nusprendė įgyvendinti grandiozinį projektą – įrengti Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos ir Ukrainos teritorijomis einančią gynybinę liniją su daugiau nei 2000 tūkstančiais gynybinių elementų. Molotovo vardu pavadinta gynybinė linija buvo suprojektuota ir paskubomis statoma 1940-1941 metais, tačiau vokiečiai darbų pabaigti neleido ir užpuolė anksčiau. Jei kai kuriuos įtvirtinimus ir spėta pastatyti, jie nebuvo aprūpinti nei ginklais, nei kita reikiama įranga.

Visa gynybinė linija buvo suskirtstyta į įtvirtinimo rajonus, šie į 5-8 gynybinius mazgus, kiekvieną kurių sudarė nuo 3 iki 5 atramos punktų. Atramos punkte esančių statinių skaičius priklausė nuo vietovės svarbos ir reljefo. Būtent išraiškingas Akmenos ir Jūros upių slėnių reljefas ir sąlygojo sprendimą jų santakoje įrengti Pagramančio gynybinį mazgą, kurio schema ir gynybinių statinių aprašymai stovi prie kiekvieno bunkerio. Nors Pagramančio gynybinį mazgą sudaro daugiau statinių, einant čia įrengtu pažintiniu taku galima pamatyti 4 bunkerius ir vieną duobę.

Važiuojant į šį taką reikėtų ieškoti ne pažintinio tako, o gynybinės linijos bunkerių nuorodų. Tokios stovi tiek pačiame Pagramantyje, tiek ir prie pažintinio tako pradžios, kur įrengtame informaciniame stende galima rasti vienintelę mažą užuominą apie pažintinį taką. Peršasi išvada, kad garsiai ir drąsiai pažintiniais takais Lietuvoje vadinami tik tie takai, kurie yra gamtoje ir apie gamtą, o štai mašrutui karo tematika iki pažintinio tako formato kažko pritrūko. Gal valios, o gal drąsos, nes turinys yra o formos lyg ir tūksta?

Bunkeriai visai čia pat, už 300 metrų nuo Akmenos upės pakrante einančio kelio, nuo kurio prasidėjęs takas įrengtais laiptukais kopia į šlaito viršų. Maloniai nuteikia ir nuo pat pradžių pasirodžiusios bei tako tematiką atspindinčios nuorodos, kurios antroje tako daly dingo sulig paskutiniuoju kariniu objektu.

Didesnioji 3 kilometrų ilgio pažintinio tako dalis tako vingiuoja šlaito pakraščiu, vienoje pusėje palikdamas ūkininkų dirbamus laukus, kitoje – medžiais apaugusį šlaitą, kurio apačioje plyti Akmenos ir Jūros upių slėnis. Ši vietovė primena Jiesios kraštovaizdžio draustinį su savo kanjonais, tik yra sumažinta pastarojo versija. Ir ten, ir ten šlaitų viršumi galima pasivaikščioti įrengtais pažintiniais takais.

Ankstyvą pavasarį žalumos dar nedaug – žaliuoja tik samanomis apaugę bunkeriai, o pro medžių kamienus galima įžiūrėti Jūros upės plukdomus vandenis. Vietomis atsiveria apačioje esantis slėnis ir galima geriau suprasti, kodėl būtent šioje vietoje buvo nuspręsta įrengti gynybinį mazgą.

Molotovo gynybinės linijos įtvirtinimų pažintinis takas supažindina ne tik su kariniais objektais, bet ir parodo net 3 Pagramančio regioninio parko upes – Jūrą, Akmeną ir Leliavą. Pastaroji – pati mažiausia, gal net upės pavadinimo neverta, greičiau – upeliukas, o jos stataus šlaito viršuje matosi didelė duobė. Ji taip pat likusi nuo karo laikų, tačiau ar čia nespėta pastatyti bunkerio, ar ji tokia ir turėjo likti gynybinėje linijoje – neaišku, nes informaciniai stendai pastatyti tik prie bunkerių.

Jei iki šios vietos stovėjo nuorodos ir matėsiai aiškiai išmintas takas, tai toliau tenka vadovautis tik nufotografuota pažintinio tako schema ir sveiku protu. Nei nuorodų, nei tako nebesimato ir telieka tik spėlioti kaip antroji pažintinio tako dalis atrodo kai visu vešlumu sužaliuoja gamta. Tenka žingsniuoti įsivaizduojamu maršrutu, kuris eina maždaug ta vieta, kur dirbami laukai ribojasi su pamiškės žolynais ir krūmynais. It šviesa tunelio gale suspindi nedidelė lentelė prikalta prie stuobrio, kurioje nupieštos rodyklės viską sudėlioja į savo vietas.

Pasukus kairėn galima nueiti iki šaltinio ir kapinaičių, esančių kitoje Leliavos upelio pusėje, tačiau jau greitai tokia mintis pasirodo nevykusi. Provėžuotas, šlapias ir keturračių trasa tapęs kelias šiuo metų laiku yra nepraeinamas, o patvinusi Leliava nubraukia bet kokias galimybes pasiekti šios pažintinio tako atšakos galą. Deja, tenka suktis atgal.

Laikausi krypties, kurią rodo rodyklė su užrašu “išeiti” ir akies tiesumu žingsniuoju per ražieną. Nieko kito nebelieka, nes buvusios provėžos dingsta iš akių. Ar nebūtų geriau pažintinio tako maršrutą padaryti nežiediniu ir nukreipti tuo pačiu taku atgal, vietoje to, kad dabar paskutinį kilometrą tenka braidyti ūkininkų laukais?

Artėjant prie pamiškės tarsi iš niekur vėl atsiranda provėžos, kurios atveda tiesiai prie žemyn vedančio keliuko. Aišku, provėžuoto ir šlapio. Nors antra pažintinio tako dalis atrodo kaip ne pats geriausias ir įdomiausias būdas grįžti į pradžią, tikrai nenurašyčiau pačio tako kaip neverto dėmesio. Smagu rasti kažką naujo ir kitokio, o pažintinis takas “Molotovo gynybinės linijos įtvirtinimai” būtent toks ir yra.

Daugiau kelionių po Lietuvą istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Nesėdėk namuose“
 

Kai už lango vis linksmiau šviečia saulutė, išsėdėti namuose nelengva. Tikriausiai kartais pasitaiko dienų, kai išsenka idėjos, ką čia galima naudingo ir smagaus nuveikti kartu su vaikais. Youtube platforma siūlo ne tik smagią, bet ir naudingą pramogą – tai 2012–2013 m. sukaupta ir 2017–2020 m. kaupiama filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija.

Pasaulyje siaučiant koronaviruso protrūkiui, o ir Lietuvoje daugėjant juo apsikrėtusių žmonių, šalyje paskelbta ypatinga padėtis: piliečiams rekomenduojama likti namuose ir iš jų išeiti tik esant būtinybei. Vis dėlto buvimas namuose tiems, kurie įpratę nuolat skubėti, gali tapti tikru iššūkiu. O jei dar namuose yra vaikų, kuriems nebereikia į darželį ar mokyklą? Ką su jais veikti? Vis dėlto turbūt verta į staiga atsiradusį laiko perteklių pažvelgti kitaip – gal tai galimybė ne tik atrasti galbūt primirštą bendravimo džiaugsmą, tačiau ir tobulėti, mokytis, nuveikti tai, kam amžinai neužtekdavo laiko.

Jūs galite padėti sulėtinti Covid-19 viruso plitimą. Jei turite ligos simptomų, likite namuose, jei neturite simptomų, tačiau galite likti namuose – taip ir padarykite. O, kad laikas namuose būtų išnaudotas turiningai, „Skaitmeninė savaitė“ jums pasiūlys daugybę veiklų vykstančių internetu. Kovo 23–29 d. Lietuvoje skelbiama „Skaitmeninė savaitė“, kurios šių metų pagrindinė tema yra kritinio mąstymo ugdymas. Šiandien kritinis mąstymas laikomas bene pagrindine asmens kompetencija, kuri savo svarba prilygsta skaitymui ar rašymui, tačiau šis įgūdis privalo būti nuolat tobulinamas.

Valstybinių miškų urėdija tradiciškai paminėjo inkilų kėlimo šventę „Paukščiai grįžta namo“. Visuose 26 įmonės regioniniuose padaliniuose iškelti inkilai, skirti pasitikti grįžtančius paukščius, taip prisidedant prie jų išlikimo bei gamtos išsaugojimo.

„Niekada negalvojau, kad prašyti yra taip sunku“, – šluostydama ašarą, sako dviejų vaikų mama. Moteris neseniai įkūrė fondą ir išdrįso kreiptis į visuomenę, prašydama deklaruojantiems pajamas 1,2 proc. GPM skirti jos cerebriniu paralyžiumi sergančio keturmečio sūnaus reabilitacijai.

VšĮ „Gyvūnų globa Tauragėje“ jau turi kur apgyvendinti visus globojamus katinėlius – išsinuomotos patalpos Pramonės gatvėje savanorių pastangomis jau įrengtos. Tačiau  prieglaudos išlaikymas irgi reikalauja nemažai lėšų.  Laimė, pagalbos ranką ištiesė savivaldybė. Įstaigos vadovė neatsidžiaugia ir savanorių pagalba.

„Nors žygis skirtas moterims, tačiau puikiai subalansuotas ir vyrams“, – apie šį šeštadienį įvyksiantį žygį sako jo organizatorė, Pagramančio regioninio parko kultūrologė Lina Misiulytė ir svarsto, jog galbūt būtent išskirtinis renginio pavadinimas lemia jo pasisekimą. Žygiui dar šios savaitės pradžioje buvo užsiregistravę apie 230 dalyvių.

Neseniai Metų jaunimo vieta tituluota kavos studija „ResPublica“, regis, užčiuopė miesto pulsą: į kavinukę užsukama ne tik pasimėgauti kava, sultimis, bet ir tiesiog gerai praleisti laiką. Su draugais pažaisti kortomis, paplepėti ar vienumoje paskaityti knygą. Klientai taip pamėgo šią vietą, jog kai kurie „ResPublica“ logotipo lipdukais puošia savo telefonus, fotografuoja ir internete publikuoja jiems patikusius kavinėje užfiksuotus vaizdelius, o viena lankytoja net sukūrė ir savanoriškai administruoja kavos studijai skirtą instagramo paskyrą.

Vasario 29-oji kalendoriuje pasitaiko tik kas ketverius metus. Tad išties verta šią dieną praleisti kaip nors ypatingai – pavyzdžiui, palaipioti po piliakalnius. Kaip tik rytoj, 10 val., Skaudvilės centrinėje aikštėje laukiami visi, kurie pasiryžę ne tik nužygiuoti 18 km, bet ir sužinoti daug įdomių mūsų krašto istorijos detalių.

Rūpintis sveikata ir mityba reikia visiems, tačiau rekomenduojama atsižvelgti ir į savo amžių. Nors atrodo, kad esant vyresnio amžiaus mitybos principai neturėtų skirtis nuo anksčiau galiojusių, tačiau yra dalykų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. Dietistė Živilė Dumbraitė pateikia keletą mitybos patarimų, kurie senjorams padės ne tik gerai jaustis, bet ir apsaugos nuo kai kurių ligų.

Tauragiškė Kamilė Smaidžiūnaitė šį sekmadienį dainavo projekto „Lietuvos balsas“ aklosiose peržiūrose. Džiazo vokalą Kaune studijuojanti mergina laidoje pasirodė paskutinė, feisbuko komentatoriai šmaikštavo, kad geriausią atlikėją laidos prodiuseriai pasiliko pabaigai. Sėkmingai praėjusį savaitgalį projekte startavo ir dar viena tauragiškė – Prezidento krikštadukra Gabrielė Nausėdaitė.

 „Tauragės žinių“ numeryje telpa viskas – rajono aktualijos, politika, kriminalai, verslas, renginiai, sportas. Laikraštyje ir jo interneto portale publikuojame informaciją apie rajono valdžios priimamus sprendimus, taip pat rašome apie įdomius, garbius, Tauragės kraštą garsinančius žmones,

Iš Tauragės kilęs Ignas Dombrauskis save pristato kaip „tėvą, kuris mėgsta bėgioti“. Kaune šeimą sukūręs vyras kurį laiką rašė tinklaraštį apie bėgimą, kol vieno maratono metu suprato, kad reikia praktiškai parodyti žmonėms, kas tai yra. Nes priešingu atveju, pasak pašnekovo, vieną kartą maratoną nubėgę žmonės daugiau bėgioti nebenorės. Bėgimo iššūkis jau turi savo istoriją bei bendruomenę ir skelbiamas kasmet – jo dalyviai socialiniuose tinkluose dalijasi savo sėkmės istorijomis bei patirtais sunkumais, mokantis be streso organizmui nubėgti 5 km. Naujos programos startas – jau šį sekmadienį.

Kailis gyvūną apsaugo nuo išorinių poveikių ir padeda palaikyti normalią, pastovią kūno temperatūrą. Be to, gražus, blizgantis kailis rodo gerą augintinio sveikatą. Neratai prastėjanti augintinio kailio būklė priverčia sunerimti šeimininkus dėl galimo tam tikrų maistinių medžiagų ir vitaminų trūkumo ar rimtesnių odos susirgimų. Šuns kailis paprastai yra sudarytas iš dviejų plauko tipų: pagrindinis plaukas būna ilgesnis ir šiurkštesnis, o poplaukis arba pavilnė – minkštesnė ir trumpesnė. Kai kurios šunų veislės poplaukio neturi.

Feisbuko grupėje „Tauragės turgelis“ užvirė linksma diskusija. Tauragiškių dėmesį patraukė dovanojamo karsto skelbimas. Nors ir neturintys rimtų ketinimų įsigyti šios netradicinės prekės tauragiškiai atrado pramogą – po skelbimu žymi pažįstamus, ragina pirkti karstą ir turi begales idėjų, kaip netradiciškai jį būtų galima panaudoti.

Floristė, verslininkė, dviejų vaikų mama Vaida Žalandauskienė tarp savo gyvenimo aistrų įvardina knygas, dailę ir... dviratį. Nuslūgus šventiniam įkarščiui moteris savo feisbuko paskyroje reziumavo: „2019 m. pakilau tik į vieną Everestą ir pasiekiau tik Prancūziją... 2020 m. reiktų dvigubinti.“ Tad pasiteiravome jos, kaip sekasi suderinti floristiką, šeimą ir dviratį.

Ar kada susimąstėte, kodėl dovanojame vieni kitiems dovanas? Tikriausiai ne todėl, kad mums trūksta kokių nors daiktų ar kad mūsų vaikai negauna saldumynų. Tikriausiai todėl, kad taip išreiškiame savo meilę artimiesiems ir draugams, parodome, kad jie mums rūpi. Ypač jei dovana išskirtinė, pagaminta savo rankomis, o jai pagaminti prireikia ne vien šokolado, pieno, cukraus ar riešutų, bet ir ilgų valandų prie viryklės. Ir, žinoma, daug meilės.

Australijoje ir toliau sparčiai plinta katastrofiškus padarinius paliekantys krūmynų gaisrai. Iš tolimo krašto atskrieja kraupios žinios – jau sudegė daugiau nei 8 mln. hektarų žemės ploto – maždaug tiek, kiek užima Austrija, ir 1,5 mln. hektarų daugiau, nei užima Lietuva. „Tauragės žinioms“ pavyko gauti autentiškų įspūdžių: susisiekę su Australijoje jau daugiau nei dešimtmetį gyvenančiu tauragiškiu Vitalijumi Klumbiu išgirdome naujienų ne tik apie patį gaisrą, bet ir kokių sunkių pasekmių jis sukelia: senka vandens atsargos, viskas brangsta.

Penktadienio vakarą šauliai, žygių ir aktyvaus laisvalaikio entuziastai leisis į penkiolikos kilometrų žygį po Tauragės apylinkes. Renginio organizatoriai žada staigmenas.

Tauragės krašto muziejus „Santaka“ jau netrukus lankytojams pristatys sukurtą išmaniąją programėlę. Muziejaus lankytojai galės pasinerti į krašto istorijos labirintus stebėdami išmanius ekspozicijos taškus planšetiniame kompiuteryje.

Žiurkė – ateinančių metų simbolis. „Kai kam tai sėkmės simbolis, kiti kalba, kad kadaise šis padarėlis padaręs daug blogybių ir nežada nieko gero... O iš tiesų bus taip, kaip tikėsime patys. Ši žiurkiukų pora nori nešti sėkmę, laimę ir viską, kas gero, tik nenusprendžia, kuo būti... Sage? Pakabuku automobilyje? Raktų ar kuprinės puošmena? Žaisliuku ant eglutės? Kas patiktų tau? Galbūt turi kitų idėjų?“ – taip nertų žaisliukų kūrėja Donata Donelienė pristato vieną paskutinių savo darbelių. Jos darbų kraitėje – ir paršiukai, ir avytės, ir laputės, ir kitokie žavūs padarėliai. Ir skirti jie nebūtinai vaikams. Antai knygų skirtukai patiks visiems, kurie mėgsta skaityti ir nemėgsta „pamesti“ skaitytų puslapių. Skirtukas „žiurkius“ gali tapti puikia dovana artėjančių švenčių proga arba tiesiog nauju aksesuaru knygai.

Pildo vaikų svajones
  • Įkelta: 2019-12-20

UAB SDG ir VšĮ „Saugi pradžia“ jau 10 metų vykdo socialinį projektą „Kalėdinės vaikų svajonės“, kurio metu ne tik pildosi vaikų svajonės, bet ir ugdomas jų savarankiškumas, lavinamas gebėjimas siekti tikslo, bendradarbiauti, mokytis planuoti laiką, taupyti, atlikti darbą atsakingai.

Praėjusį savaitgalį daugelyje Lietuvos miestų sužibo Kalėdų eglės ir prasidėjo didžiųjų metų švenčių laukimas. Pirmąją kalendorinės žiemos dieną, simboliškai, miesto žaliaskarę įžiebė ir Tauragės gyventojai. Šventės metu miestą nušvietė įspūdingi fejerverkai, paskelbę ir kalėdinio laikotarpio renginių maratoną.

Norkaičių kaime yra unikali vieta, vadinama Saulėkalniu. Taip vadinasi ir folkloro ansamblis, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre suburtas prieš metus. Nors folkloro ansambliui pavadinimas jau „prilipo“, iškilmingos vardynos įvyko tik dabar, praėjusį savaitgalį. Šį vardą pasiūlę paminklosaugininkas Edmundas Mažrimas, Pagramančio regioninio parko kultūrologė Lina Misiulytė ir literatų klubo „Žingsniai“ vadovas Eugenijus Šaltis tapo krikštatėviais, o vardynos surengtos laikantis senųjų, protėvių puoselėtų tradicijų.

Trečiadienį rajono taryba susirinko į paskutinį šių metų posėdį. Salėje buvo justi šventinė nuotaika, ant stalų puikavosi dovanos, politikų veiduose – šypsenos. Darbotvarkėje buvo numatyta sąlyginai nedaug – 20 klausimų. Tačiau jų svarstymas gerokai nusikėlė, Tarybos nariams susiginčijus dėl darbotvarkės. Metų pabaigai opozicija taip pat nepatingėjo paruošti pranešimo ir apkaltinti mero meluojant bei klaidinant visuomenę. Tad sugiedoto himno žodžiai „vienybė težydi“ greitai išgaravo politikams iš galvų. O posėdžio „vinimi“ tapo konservatoriaus Raimondo Matemaičio provokacija opozicijai: jis pareiškė, jog tie, kurie balsuos prieš vieną iš darbotvarkės klausimų, parodys, kad yra sovietizuoti. Socialdemokratai neišlaikė: vienas frakcijos narių tėškė R. Matemaičiui į akis – „tu durnas esi“.