2020 Sausio 21 d.
Antradienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Laisvalaikis

Australijoje gyvenantis kraštietis: „Neteko matyti nieko baisiau“

  • Įkelta: 2020-01-10

Nuotrauka Matthew Abbott / New York Times / Redux / eyevine

Australijoje ir toliau sparčiai plinta katastrofiškus padarinius paliekantys krūmynų gaisrai. Iš tolimo krašto atskrieja kraupios žinios – jau sudegė daugiau nei 8 mln. hektarų žemės ploto – maždaug tiek, kiek užima Austrija, ir 1,5 mln. hektarų daugiau, nei užima Lietuva. „Tauragės žinioms“ pavyko gauti autentiškų įspūdžių: susisiekę su Australijoje jau daugiau nei dešimtmetį gyvenančiu tauragiškiu Vitalijumi Klumbiu išgirdome naujienų ne tik apie patį gaisrą, bet ir kokių sunkių pasekmių jis sukelia: senka vandens atsargos, viskas brangsta.

Australijoje krūmynų gaisrai įsižiebdavo kasmet – kai kuriems augalams jie būdavo netgi natūraliai būtini. Tačiau nuo pernykščio spalio siaučiančios liepsnos šiais metais baisiausios per visą Australijos istoriją – gaisrų užimamas plotas rekordiškai didelis. Katastrofos mastą sunku suvokti: iš viso per šį gaisrų sezoną Australijoje jau žuvo 25 žmonės, beveik 500 mln. gyvūnų – įskaitant trečdalį koalų iš vienos didžiausių jų buveinių. Sudegė tūkstančiai pastatų, o kai kuriuose miestuose visiškai nebetiekiama elektra, nutrūko mobilusis ryšys. Savo namus turėjo palikti apie 67 tūkst. žmonių. Nežinia, ką jie ras grįžę. Australijos miškų gaisruose jau išdegė apie 50 tūkst. kv. km plotas, gaisruose žuvo 24 žmonės, buvo sunaikinta 2 tūkst. gyvenamųjų namų. Vien tik Naujajame Pietų Velse gaisrai pražudė beveik 500 mln. paukščių, roplių ir žinduolių, skelbia News.com.au. Mokslininkai teigia, kad dėl užteršto oro plaučiams tenkanti apkrova Sidnėjaus gyventojams tokia, lyg vieną po kitos surūkius 37 cigaretes. Todėl žmonės vengia eiti į lauką, paplūdimiai ištuštėjo – kai kur Australijoje netgi uždrausta eiti į juos dėl pavojaus sveikatai.

Žiniasklaida skelbia, kad po savaitgalio Australijoje padėtis tapo daug sudėtingesnė. Australijos gelbėtojų tarnybos naudojosi kelioms valandoms pagerėjusiomis oro sąlygomis, kai kiek atvėso ir palijo: atidarė kai kuriuos užblokuotus kelius, kad perkeltų žmones į saugesnes vietoves. Vis dėlto šimtai žmonių tebėra įstrigę savo namuose, apsupti link jų šliaužiančių liepsnų. Nors trumpai prapliupęs lietus leido kiek atsikvėpti, liepsnos kyla su nauja jėga.

Vitalijus Klumbys prieš 11 metų išvyko gyventi į Australiją.

– Labai karšta ir vėjuota, viskas smarkiai išdžiūvę. Kol gaisras nepersimetęs į mūsų žemes, tai dar šiaip taip dirbam. Kasdien 40 laipsnių karštyje. Atsikeli ir tikiesi, kad šiandien gerai nulytų ir mažiau kaitintų... – pasakoja jis.

Gaisrai, pasak jo, tęsiasi jau apie paskutinius šešis mėnesius. Kadangi paskutinius dvejus metus iškrenta labai mažas kritulių kiekis, o kai kurios valstijos praktiškai visiškai neturėjo lietaus, kai kurie miestai išeikvojo geriamąjį vandenį, jau nekalbant apie vandenį, naudojamą namuose ar aplink namus. Todėl šiuo metu įvesti labai dideli vandens apribojimai.

Socialinių tinklų nuotraukos

– Na, o kalbant apie žemės ūkį, tai tikrai labai sunku. Lietaus nėra – vadinasi, ir žolė, ir grūdinės kultūros neauga. Viską reikia laistyti, vanduo traukiamas iš žemės gręžinių. Taigi ir ten vandens atsargos stipriai senka. O kai kurie ūkiai ir to nebegali sau leisti, kadangi vandens užtenka tik žmonėms ir gyvuliams... Pasakysiu kaip pavyzdį: anksčiau šieno kitką (20 kg) buvo galima nupirkti už 8 dolerius, šiandien jos kaina apie 40 dolerių. Ir čia tik labai paprastas pavyzdys. Taigi išvada – viskas brangsta net penkis kartus dėl šios nelaimės padarinių. Šiomis dienomis visas šienas ir kiti dalykai išvežami iš Viktorijos valstijos (ten lyja dažniausiai) ir keliauja po visą Australiją. Valstija, kurioje aš gyvenu, – Queensland state. Gal kokie 50 km nuo mūsų gaisrai buvo stiprūs. Šiuo metu lokalizuoti, tik nežinia, kaip ilgai, – tęsia pasakojimą jis. – Valdžia, kaip ir visur, daro kiek įmanoma, tik žmonės kalba, kad nepakankamai (šis dalykas taip pat vyksta, kaip ir beveik visur). Bet yra kaip yra.

Vyras pasakoja, kad panika jaučiasi smarkiai, ypač ten, kur žmonės gaisro epicentre:

– Vyksta evakuacijos, viską reikia palikti, pasiimti tik dokumentus ir važiuoti į artimiausius paramos centrus. Laukti, kol viskas praeis. Man per visą laiką gyvenant (daugiau nei 11 metų), nėra tekę matyti nieko baisiau...

Kai šalis taip kenčia, vis daugiau žmonių visame pasaulyje ryžtasi prisidėti prie pagalbos jai: aukomis, didelėmis ar mažomis, prisideda vis daugiau žmonių. Žymūs sportininkai, aktoriai Holivudo žvaigždės skelbia aukojančios šimtus tūkstančių dolerių. Kad žmonės dar labiau atkreiptų dėmesį į, katastrofą, garsenybės dalijasi nuotraukomis iš ugnies nusiaubtų regionų, kur įamžinti sužaloti gyvūnai, sunaikinta gamta. O viena australų komikė feisbuke sukūrė aukoms kovai su Australijoje siaučiančiais krūmynų gaisrais skirtą paskyrą. Puslapio nuoroda pasidalijus socialiniame tinkle, į ją sparčiai pradėjo plūsti aukos – vienu metu per minutę būdavo paaukojama po 10 tūkst. dolerių. Šiuo metu beveik 1,2 mln. žmonių iš viso pasaulio padėjo surinkti beveik 32 mln. dolerių, ir suma nesiliauja didėjusi. Aukoti ir tiesiogiai, ir per socialinius tinklus raginami ir lietuviai. Antai lrt.lt pateikia nuoroda į aukas renkančius puslapius.

Žiurkė – ateinančių metų simbolis. „Kai kam tai sėkmės simbolis, kiti kalba, kad kadaise šis padarėlis padaręs daug blogybių ir nežada nieko gero... O iš tiesų bus taip, kaip tikėsime patys. Ši žiurkiukų pora nori nešti sėkmę, laimę ir viską, kas gero, tik nenusprendžia, kuo būti... Sage? Pakabuku automobilyje? Raktų ar kuprinės puošmena? Žaisliuku ant eglutės? Kas patiktų tau? Galbūt turi kitų idėjų?“ – taip nertų žaisliukų kūrėja Donata Donelienė pristato vieną paskutinių savo darbelių. Jos darbų kraitėje – ir paršiukai, ir avytės, ir laputės, ir kitokie žavūs padarėliai. Ir skirti jie nebūtinai vaikams. Antai knygų skirtukai patiks visiems, kurie mėgsta skaityti ir nemėgsta „pamesti“ skaitytų puslapių. Skirtukas „žiurkius“ gali tapti puikia dovana artėjančių švenčių proga arba tiesiog nauju aksesuaru knygai.