Praėjusią savaitę „Šaltinio“ progimnazijoje projekto „Generolo Jono Žemaičio-Vytauto ir jo bendražygių keliais“ komanda 5–8 klasių mokiniams surengė konferenciją „Laisvės kovotojų keliais“, kurioje pristatė atliktus darbus. Moksleiviai gilinosi į partizaninių laisvės kovų istoriją, ne tik susipažino su jų asmenybėmis patys, bet ir supažindino bendramokslius. Padėkoti už dėmesį laisvės kovotojams bei istorinės atminties puoselėjimą į progimnaziją atvyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės filialo pirmininkas Antanas Stankus bei apskrities koordinatorius Vidas Čereškevičius. Progimnazijos direktorė Jūratė Lazdauskienė sakė, jog domėjimasis laisvės kovomis bei pilietiškumo ugdymas – jau daugelį metų įsišaknijusi mokyklos tradicija, kitaip sakant, kultūra.
Kaip teigė projektą kuravusios „Šaltinio“ progimnazijos mokytojos Loreta Lauciutė ir Danutė Paulienė, jų tikslas – sudominti mokinius krašto istorija, ugdyti jų patriotiškumą, pilietiškumą, pasididžiavimą savo kraštu.
– Kad mokiniai geriau suprastų ir įsisavintų istorines žinias, numatėme netradicines veiklas: organizuoti išvykas į partizanų žuvimo vietas, susitikimus su gyvais įvykių liudininkais, tvarkyti paminklų aplinką, pagerbti žuvusiuosius, rinkti medžiagą apie Lietuvos partizanus, – pasakojo pedagogės.
Anot mokytojų, dalyvaudami integruoto ugdymo projekte „Laisvės kovotojų keliais“ per istorijos, geografijos pamokas mokiniai išsiaiškino Tauragės apylinkėse veikusias partizanų rinktines, būrius, jų vadus, esamus paminklus ir lankytinas vietas. Jie ir mokėsi sudaryti žygių maršruto žemėlapius. Žygių metu mokiniai papildė istorijos žinias apie Lietuvos ir Tauragės krašto partizanų kovas už Lietuvos laisvę, jų gyvenimo sąlygas, bendravimo sunkumus. Rinko medžiagą apie partizanų kovas, sukūrė ir pravedė viktoriną Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremtinių ir politinių kalinių kančių namuose (Šubartinėje), per muzikos pamokas mokėsi dainuoti partizanų dainas.
– Mes, mokytojai, tikimės, kad mokiniai, dalyvaujantys šiame ir panašiuose projektuose, įvairiose veiklose, užaugs pilietiškais žmonėmis, mokės saugoti ir ginti laisvę. Mums malonu matyti mokinių smalsumą, aktyvumą, geranoriškumą, pasiryžimą bet kokiomis oro sąlygomis atlikti numatytus darbus. Labiau vieni kitus pažįstame, suprantame, ugdomės bendravimo kompetencijas. Tokiais projektais mes užpildome ugdymo programų spragas (pvz., istorijos programoje 5–8 kl. yra skirta 1 pamoka partizanų temai nagrinėti). Pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymas yra sudėtinga veikla, reikalaujanti daug pastangų, sunkiai pamatuojama. Norint pasiekti tikslą reikia įdėti daug darbo, – teigė projektą koordinavusios mokytojos Loreta Lauciutė ir Danutė Paulienė.
Progimnazijos direktorė J. Lazdauskienė džiaugėsi, jog tarp pedagogų turi bendraminčių, mat jai pačiai tos idėjos svarbios jau nuo neatmenamų laikų. Prieš tapdama progimnazijos direktore J. Lazdauskienė teigė ilgus metus vadovavusi jūrų skautų būriui bei su bendraminte mokytoja Stase Vaitiekute jau tada lankiusios, tvarkiusios partizanų kapus, skiepijusios vaikams laisvės kovų istoriją. Tuomet lietuvių kalbos mokytoja „Šaltinyje“ dirbusi S. Vaitiekutė, anot J. Lazdauskienės, ypač gražiai ir įdomiai moka pateikti moksleiviams istorinius pasakojimus. Taip pat ir bendradarbiavimas su Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga tęsiasi ne vienerius metus. O štai dabar „Šaltinio“ progimnazijos mokytojos L. Lauciutė ir D. Paulienė toliau bendradarbiauja su dabar jau mokytoja senjore, kraštotyrininke S. Vaitiekute, su moksleiviais vyksta lankyti partizanų kapų, domisi jų kovos keliais ir likimais.
– Aš tokį priesaką, pasižadėjimą buvau davusi tiems žmonėms, kuriems yra svarbūs tie dalykai, kad mūsų mokykloje tai bus – tautiškumas, laisvės kovotojų atminimas. Vaikams tai turi būti kažkaip skiepijama, nes per tai ateina tikrosios vertybės, jų supratimas, savotiškai tai ir pareiga vyresniems žmonėms, laisvės kovotojams, tremtiniams. O jiems tai irgi yra labai svarbu, kad jaunimas domisi, kad žino istoriją ir supranta, ką jiems yra tekę iškęsti. Dažnai jų akyse, matant tremties istorija besidomintį jaunimą, susikaupia ašaros, – teigė „Šaltinio“ vadovė.
Anot J. Lazdauskienės, nors šiuos metus Seimas yra paskelbęs Laisvės kovotojų metais ir „Šaltinyje“ vyko šis projektas, tai nereiškia, jog anksčiau nebuvo vykdoma su tuo susijusių veiklų. Iki 2008 m. su jūrų skautais jai jau yra tekę apkeliauti nemažai partizanų kapų, atminimo vietų.
– Tada dar tie kryžiai nebuvo sutvarkyti, mes juos tvarkėm, kuopėm. Nes ten apleisti jie buvo, pastatyti ir pamiršti. Mes tada dar susitikom su gyvais partizanais, kurie dabar jau išėję. Visokių veiklų buvo nuolat. O pernai paskelbti metai davė tam tikrą impulsą tęsti veiklą. Ir aš manau, kad tie apdovanojimai, su kuriais į konferenciją atvyko Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai, yra ne tik už šiuos metus, bet už ilgalaikį bendradarbiavimą, – sakė direktorė.
Konferencijoje moksleiviai bendramoksliams pristatė laisvės kovotojų biografijas, prisiminė nuveiktus darbus. Anot jų, tai buvo kitokia istorijos pamoka.
Apie tai, kaip „šaltiniečiai“ prižiūri Pužiškės girininkijoje stovintį atminimo ženklą Aleksui Miliuliui-Neptūnui, konferencijoje papasakojo aštuntokai:
„Pužiškės girininkijoje, dar kol nebuvo partizanams pastatyto paminklo, ankščiau eidami pro šalį žmonės net nežinojo, jog tai yra partizanų, kovojusių už Lietuvos laisvę žuvimo vieta. Tad vėliau čia buvo pastatytas paminklas, kurį „Šaltinio“ progimnazijos mokiniai kartu su valstybinių miškų urėdijos pagalba tvarkė. Purenome žemę, pasodinome 3 tvirtus ąžuolus ir juos aptvėrėme, pasodinome gėlių, vėliau aplink paminklą buvo pastatyta tvorelė.
Partizanų pagerbimui mokiniai sakė eilėraščius, šnekėjo savanoriai. O norėdami palikti dovaną partizanams, balandžio 27-oios rytą visi gamtos mylėtojai ir istorijos puoselėtojai dalyvavo nacionaliniame miškasodyje partizano, Kęstučio apygardos vado Miliulio-Neptūno žuvimo vietoje. Šioje vietoje 1949 m. birželio 8 d. kartu žuvo ir Albertas Norkus-Linksmutis, Steponas Venskaitis-Bijūnas.
Mokiniai buvo laimingi, kad gali prisidėti prie partizanų atminimo. Susiskirstėme į poras, užsidėjome pirštines, pasiėmėme kastuvus ir kibome į darbus. Kasėme, sodinome, dirbome apie 4 val. Ir prisodinome 1,5 tūkst. ąžuoliukų. Žinojome, jog tai prasmingas darbas ir neįkainojamas palikimas, todėl džiaugėmės galėdami įsitraukti į tokią veiklą.
Na, o po darbų mus vaišino koše ir arbata. Gavome dovanų kepurėles ir marškinėlius, visiems buvo įteiktos padėkos.
Visi galėjome būti užtikrinti, jog visada prisiminsime savo didvyrius ir palikome ilgaamžę dovaną, kuri oš šioje girioje ir taps gyvais paminklais mūsų partizanams.“
Konferencijoje dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės filialo pirmininkas Antanas Stankus ir apskrities koordinatorius Vidas Čereškevičius. Jie padėkojo mokyklos bendruomenei už patriotiškumą, pilietiškumą, istorinės atminties puoselėjimą. Mokiniams ir mokytojams įteikė padėkas už pagalbą LPKTS Tauragės filialui rengiant minėjimus Kęstučio apygardos partizanų žūties vietose, padovanojo vertingas knygas.
