Asmeninio albumo nuotraukos
Žiurkė – ateinančių metų simbolis. „Kai kam tai sėkmės simbolis, kiti kalba, kad kadaise šis padarėlis padaręs daug blogybių ir nežada nieko gero... O iš tiesų bus taip, kaip tikėsime patys. Ši žiurkiukų pora nori nešti sėkmę, laimę ir viską, kas gero, tik nenusprendžia, kuo būti... Sage? Pakabuku automobilyje? Raktų ar kuprinės puošmena? Žaisliuku ant eglutės? Kas patiktų tau? Galbūt turi kitų idėjų?“ – taip nertų žaisliukų kūrėja Donata Donelienė pristato vieną paskutinių savo darbelių. Jos darbų kraitėje – ir paršiukai, ir avytės, ir laputės, ir kitokie žavūs padarėliai. Ir skirti jie nebūtinai vaikams. Antai knygų skirtukai patiks visiems, kurie mėgsta skaityti ir nemėgsta „pamesti“ skaitytų puslapių. Skirtukas „žiurkius“ gali tapti puikia dovana artėjančių švenčių proga arba tiesiog nauju aksesuaru knygai.
– Ar rankdarbiai – jūsų pomėgis, ar pagrindinis darbas?
– Rankdarbiai man – ne darbas, o būdas save realizuoti. Tai daugiau hobis. Visą savo, dar neilgą gyvenimą, mėgau kažką kurti. Buvo etapų, kai daug piešiau, lipdžiau, labai domėjausi ir kūriau dekoracijas (šeimos rate)... dabar atėjo laikas nėrimui ir vąšeliui.
Pagal išsilavinimą esu ikimokyklinio ugdymo pedagogė, dirbu lopšelio darželio „Kodėlčius“, tik jau penkti metai esu vaiko auginimo ir priežiūros atostogose. Taip pat turiu edukologijos bakalauro diplomą. Manau, kad ir įgytos specialybės labai glaudžiai siejasi su kūryba...
– Kada pradėjote juos kurti? Kur to išmokote? Pirmas darbelis?
Kurti pradėjau gimus pirmajai dukrai. Paradoksas, bet dar mokyklos laikais visus technologijų pamokų darbus padarydavo mama (tikiuosi, buvusi mokytoja neskaitys). Virbalai ir vąšelis toli gražu nebuvo mano draugai. Gimus dukrai norėjosi sukurti kažką savo, taip ir gimė pirmieji pledukai, kepurytės, šalikėliai, bet su virbalais taip ir nesusidraugavau. Pabandžiusi prisijaukinti vašelį, pradėjau nerti žaisliukus dukrytei... Patiko. Taip ir prasidėjo. Kiekvieną kartą nerdama išmokstu kažką naujo, atrandu naujų technikų, taip bandau ir mokausi.
Trumpai tariant, mano įkvėpėjos ir mūzos yra mano dukros, jos – visų mano darbų pradžių pradžia.
– Matau, kad daugiausia vąšeliu nertų darbelių. Ar dirbate ir kitomis technikomis? Ir ar tik žaisliukus, skirtukus neriate, ar ir kitką?
Dar nedaug tų darbelių padaryta. Didžioji dalis nugula dukryčių žaislų dėžėse. Kita dalis padovanojama artimiesiems švenčių progomis. Neriu tik vašeliu ir tik žaisliukus. Tiesa, žaisliukas žaisliukui nelygus. Pavyzdžiui, nunertos avytės gali virsti karusele virš vaikiškos lovytės, laputaitė – puikiu knygos skirtuku, žiurkytės – raktų pakabukais, trys paršiukai – pasakos ir lėlių teatro personažais ir t.t. Tik fantazijos reikalas, kuo „virs“ žaisliukas. O minčių yra daug ir įvairių... tik spėk jas įgyvendinti...
– Kaip gimsta idėjos? Ir kaip įkvepiate žaisliukams „gyvybę“, kad jie atrodo tokie mieli, keliantys gerus jausmus?
Idėjos gimsta netikėtai ir visiškai spontaniškai. Būna, kad gaminu vieną, o galvoj jau sukasi kita. Vėlgi, dauguma idėjų pasufleruoja mažosios mano mūzos. Jos net spalvas ir vardus žaisliukams parenka (juokiasi). Žaisliukai „gimsta“ iš didelės meilės darbui, rezultatui ir tam mažam žmogučiui, kuriam jis kuriamas. Galbūt todėl jie šilti ir gyvi.
Žinoma, prie darbo niekada nesėdu blogos nuotaikos. Tikiu, kad kiekvienas rankomis sukurtas daiktas, „sugeria“ kūrėjo energiją, todėl kurdama stengiuosi mąstyti pozityviai, o blogas emocijas pastumti į šalį.
– Kuriant tokius žaislus reikia labai daug kruopštumo ir kantrybės. Ar kartais jos nepritrūksta?
Būna, kad kantrybės pritrūksta. Būna, kad supykstu ir viską išardau, nes pati nesusidraugauju su kūriniu, bet tada viską padedu į šoną ir palieku darbus kitai dienai. Kaip sako, rytas už vakarą protingesnis, ir kitą dieną į darbus kimbu ramia galva bei naujomis idėjomis.
– Kokie darbeliai mieliausi jums pačiai, o kurie – populiariausi, labiausiai pamėgti pirkėjų?
Man mieli visi mano kurti darbeliai. Negalėčiau išskirti kažko konkretaus. Kiekvienas jų, kaip vaikas, nučiupinėtas, numyluotas. Vis tik labai daug laiko ir dėmesio kiekvienam iš jų skiriu.
Žmonių labiausiai pamėgtas... hmm... knygų skirtukai žiurkiukai, bet jie – didžiulė išimtis tam, kuo ar iš tikrųjų užsiimu. Gamindama juos nusižengiu savo įsitikinimams ir stipriai einu prieš save. Jie „dauginasi“, nes žinia apie juos plinta kaip virusas. Draugai draugams papasakoja, padovanoja, o jie jau rašo ir prašo pagaminto, nes labai patiko... Ir tai bent akių spalvą pakeičiu, nes kopiją gaminti nuobodu ir labai neįdomu.
Aš neužsiimu serijine gamyba. Kiekvienas mano žaislas yra vienintelis toks, antro tokio nebūna.
– Ar prekiaujate tik internete, o galbūt jūsų darbų galima pamatyti dar kur nors?
Internetu aš neprekiauju ir kažkaip specialiai klientų neieškau, tiesiog dalinuosi tuo, ką sukuriu. Mano uždarbis – užsakovų šypsenos, geri žodžiai ir rekomendacijos ateičiai. Žmonės susimoka tik už panaudotas medžiagas. O vėliau kas žino, gal taip nemėgtas vąšelis kažkada taps naujo verslo „įrankiu“ ir sukursiu savo žaislų imperiją (juokauju).
Turėjau minčių ir raginimų pasirodyti Tauragės miesto mugėse, tačiau kol kas tikrai manęs ten nepamatysite. Per trumpos dienos, viskam neužtenka laiko...
– Ar labai padaugėja užsakymų prieš šventes? Kaip suspėjate? Ar jums kas nors padeda?
Pirmi metai, kai mano darbai pasirodė viešumoje, todėl dar negaliu lyginti ar sakyti, ar jų padaugėja... Bet įvairių prašymų prieš šias šv. Kalėdas sulaukiau tikrai labai daug. Deja, visų prašymų patenkinti negaliu, nes rankos tik dvi, o ir be rankdarbių veiklos netrūksta.
– Kiek trunka numegzti vieną žaisliuką?
Žaisliuką nunerti trunka labai įvairiai. Kadangi naudoju plonus siūlus, tų „akučių“ sunerti reikia tikrai nemažai (kas yra nėrę, supras). Vienas „gimsta“ per savaitę, kitas per mėnesį ar net du. Skirtukas greičiau – maždaug dvi dienos.
– Ar Jūsų vaikams patinka Jūsų nerti žaisliukai?
Mano dukrytėms – 4,5 ir 2,5 metukų. Mano kurtus žaislus jos labai mėgsta ir myli, manau, kitaip nebūtų jų tiek prigaminta (šypsosi). Dažnai žaisliukai tampa jų palydovais ir į lovą, ir į lauką. Vyresnioji net į darželį nešasi sakydama, kad „taip mamytė visada bus šalia“.
– „Double do“. Išvertus iš anglų kalbos – „Dvigubas Do“. Taip ir savo feisbuko puslapį pavadinote. Ką šis pavadinimas reiškia?
– Pavadinimas „Double Do“ dar labai jaunas, kaip ir minėjau, jam nėra net metų. O jis atsirado panaudojus pirmąsias vardo ir pavardės raides, kurio prasideda Do Do, taigi dvigubas Do.
Asmeninio albumo nuotraukos
