2019 Gruodžio 14 d.
Šeštadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Laisvalaikis

Fejerverkai ir įdomūs faktai apie juos

  • Įkelta: 2019-11-27
pixabay.com nuotrauka

Didelė dalis kasmetinių švenčių ir daugeliui žmonių svarbių progų yra palydimos fejerverkais – ir taip yra ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje. O kadangi fejerverkai yra tokie populiarūs ir naudojami jau tūkstančius metų, būtų labai įdomu ir naudinga sužinoti keletą galbūt daugeliui iš jūsų dar negirdėtų faktų.

Kinai naudojo fejerverkus, kad išgąsdintų kalno žmogų

Apytiksliai 200 m. pr. Kr. kinai rašė ant žalių bambuko kotų ir džiovino juos ant anglių. Kartais, jei jie būdavo pernelyg ilgai kaitinami, mediena prasiplėsdavo ir netgi sprogdavo – su dideliu trenksmu. Pasak kinų išminčių, šis garsas labai išgąsdindavo neįtikėtinai didelį kalnų žmogų. Būtent tuomet atsirado fejerverkai. Kai kurie mokslininkai teigia, kad fejerverkai buvo naudojami siekiant atbaidyti piktąsias dvasias.

Fejerverkų atsiradimas nulėmė pirotechninės ginkluotės atsiradimą

Kaip rašoma saliutas.lt, apytiksliai tarp 600 ir 900 m. po Kr. kinų alchemikai atsitiktinai sumaišė salietrą su siera ir netikėtai sukūrė parako receptą. Tačiau manoma, kad tuo metu jie bandė sukurti nemirtingumo eliksyrą.

Šis „ugnies narkotikas“ (arba huo yao) tapo labai svarbia, esmine kinų švenčių dalimi. Prikimšus jau minėtus bambukų kotus paraku buvo sukuriamas savotiškas bengališkosios ugnelės vaizdas. Žinoma, neilgai trukus kariuomenės inžinieriai sprogstamąsias medžiagas pasitelkė savo pranašumui.

Fejerverkai yra tiesiog cheminės reakcijos

Fejerverkams reikia trijų pagrindinių sudedamųjų dalių: oksidacinės medžiagos, kuro ir cheminio mišinio, padedančio išgauti spalvą. Oksidacinė medžiaga „sulaužo“ cheminius ryšius, išleisdama visą juose esančią energiją. Norint, kad visos šios cheminės reakcijos pradėtų veikti, tereikia šiek tiek ugnies.

Specifiniai elementai padeda išgauti specifines spalvas

Fejerverkų spalvos yra nulemtos skirtingų metalo elementų. Kai elementas pradeda degti, jo elektronai ima greičiau judėti ir jis išleidžia energiją šviesos pavidalu. Skirtingi elementai dega skirtingame šviesos bangos ilgyje, pvz., stroncis ir litis skleidžia ryškiai raudoną spalvą, varis – mėlyną, titanas ir magnis dega sidabrine arba balta spalva ir kt.

Markas Polas tikriausiai nebuvo pirmasis, kuris į Europą atvežė paraką

Nors Markas Polas iš Kinijos grįžo 1295 m. su fejerverkais, kai kurie žmonės teigia, kad europiečiai su paraku buvo susipažinę šiek tiek anksčiau – per kryžiaus žygius. IX a. Kinija pradėjo kontroliuoti savo gaminamo parako eksportą į kaimynines šalis, tokiu būdu stengdamiesi savo ypatingos technologijos pranašumus pasilikti sau (jei kiltų konfliktų). Tačiau arabai kryžiaus žygių metu naudojo įvairius ginklus su paraku, vadinasi, parakas galėjo paplisti į viduriniuosius rytus išilgai Šilko kelio – nepaisant Kinijos pastangų parako plitimą sustabdyti ir kontroliuoti.

Kai kurie fejerverkai yra gaminami su garso efektais

Kai kurie fejerverkai yra gaminami taip, kad juos naudojant jie skleistų tam tikrus specifinius garsus. Trumpiau tariant, rinkoje fejerverkai gali būti siūlomi ir su garso efektais. Visa tai yra nulemta tam tikrų cheminių reakcijų tarp skirtingų cheminių komponentų, iš kurių būna sudaryti fejerverkai.

Fejerverkai yra nuodingi

Atsižvelgiant į fejerverkų sudedamąsias dalis, akivaizdu, kad fejerverkai nėra labai draugiški aplinkai. Fejerverkams sprogstant į aplinką yra išskiriami sunkieji metalai, dioksinai, perchloratai ir kitos aplinką teršiančios medžiagos, o tokios kenksmingos medžiagos didesniais kiekiais turi rimtos neigiamos įtakos mūsų sveikatai. Todėl fejerverkai visuomet privalo būti naudojami saikingai ir atsakingai, atsižvelgiant į visus saugumu reikalavimus – jokiu būdu neleidžiant nei sau, nei kitiems „improvizuoti“. Jei norite įspūdingo fejerverkų šou, geriausia kreiptis į fejerverkais prekiaujančius ir fejerverkų šou organizuojančius specialistus.

Jūs negalite perdirbti fejerverkų

Atsižvelgiant į fejerverkus sudarančius komponentus, nėra stebėtina, kad fejerverkai nėra perdirbami. Prieš išmetant panaudotus fejerverkus į šiukšlių dėžę, visuomet yra naudinga juos pamerkti į vandenį. Tai apsaugos nuo galimo pavojaus. Kaip bebūtų, panaudoti fejerverkai visuomet turėtų būti išmetami į atitinkamus šiukšlių konteinerius.

Chemikai kuria aplinkai draugiškesnius fejerverkus

Kai kurie chemikai jau rado tam tikrus komponentus, kurie gali pakeisti kenksmingas fejerverkų sudedamąsias dalis. Be to, atliktų tyrimų rezultatai taip pat parodė, kad pasirinktos pakaitinės/alternatyvios medžiagos yra veiksmingos, t.y. jos gali padėti sukurti lygiai tokį patį efektą. Visi tokio pobūdžio darbai yra atliekami tam, kad galiausiai būtų galima sukurti fejerverkus, kurie yra draugiški aplinkai ir neteršia oro, kuriuo kvėpuojame, teigiama www.vilniaussaliutas.lt. Be abejo, vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria mokslininkai, yra tokių aplinkai draugiškų fejerverkų pavertimas pigiais ir prieinamais, kadangi kol kas alternatyvios medžiagos paverčia aplinkai draugiškesnius fejerverkus gerokai brangesniais nei įprastiniai fejerverkai.

Amerikiečiai leidžia fejerverkus, švęsdami savo Nepriklausomybės dieną, nuo pat 1777 m.

Net pačios pirmosios JAV Nepriklausomybės dienos šventės buvo minimos naudojant fejerverkus. Vadinasi, nuo 1777 m. liepos 4 d. fejerverkai yra tapę labai svarbia šios Amerikai svarbios dienos dalimi. Žinoma, fejerverkai naudojami ne tik minint Amerikos nepriklausomybės dieną. Jei pažvelgtume tarptautiniu mastu, didžiojoje dalyje šalių, kurios mini tam tikras nacionalines šventes, pasitelkiami fejerverkai. Ką jau kalbėti apie visame pasaulyje švenčiamus Naujuosius metus, kurių pagrindinis akcentas ir yra patys įspūdingiausi ir žadą atimantys fejerverkų šou.

Fejerverkai nėra kiekvienam

Šunys, paspraudę uodegą, prisispaudžia prie žemės. Katės slepiasi po lova. Paukščiai nebesiorientuoja ir skrisdami atsitrenkia į įvairius objektus. Ir netgi kai kurie žmonės bijo fejerverkų skleidžiamo garso ar paties fejerverkų sukuriamo reginio, kuriuo kiti mėgaujasi.

Fejerverkai yra pavojingi

Ir nors tai iš pirmo žvilgsnio atrodo akivaizdu bei savaime suprantama, praktika rodo, kad tikrai ne kiekvienas vartotojas, kuris naudoja fejerverkus, laikosi visų saugumo reikalavimų. Jei pažvelgtume į JAV, kurioje fejerverkai įvairių kasmetinių švenčių metu yra labai populiarūs, kiekvienais metais daugiau nei 10 000 žmonių susižeidžia naudodami fejerverkus. Be to, fejerverkai gali sukelti ir gaisrą. O tai reiškia, kad kiekvienas vartotojas, kuris nusprendžia naudoti fejerverkus, turėtų labai daug dėmesio skirti saugumui ir visuomet atsižvelgti į tai, ką rekomenduoja fejerverkų gamintojai bei pardavėjai. Aplaidumo ir neatsakingumo naudojant fejerverkus būti neturėtų.

Užs. Nr. 146 

Vienintelis muzikinis klubas Tauragėje „Rūsys“ ruošiasi švęsti ketvirtąjį gimtadienį. Klubo šeimininkas Šarūnas Paulikas džiaugiasi, jog tauragiškiams vieta pasilinksminti ir reikalinga, ir patraukli. Lankytojus šeštadienį 22 val. pasitiks staigmenos ir dovanos.

Tauragės rajono savivaldybė skelbia, jog kalėdinių renginių maratonas mieste startuos jau gruodžio 1 dieną. Kalėdų eglės įžiebimo šventė prasidės muge ir teatralizuota pasaka vaikams, o scenoje pasirodys Vaidas Baumila. Gruodžio mėnesį net tris savaitgalius veiks kalėdinės mugės, tradiciškai bus galima paskambinti Kalėdų seneliui. Laukia ir naujovių: vietoje traukinukų – apžvalgos ratas, o prakartėlė bus iškraustyta prie Švč. Trejybės bažnyčios.

Šį sekmadienį iniciatyvos „Judėkime kartu“ autoriai organizuoja pažintinį žygį intriguojančiu pavadinimu – „Pelkių bastūnai“. Ruošiamasi pasivaikščioti po Laukėsos durpyną netoli Eičių, Viešvilės rezervato pašonėje. Žygeiviams teks pažinti aukštapelkę, žemapelkę ir ten glūdančias istorines paslaptis. Organizatoriai sako, kad kiekvienu žygiu stengiasi nustebinti patys save ir žygio dalyvius supažindinti su galbūt užmirštomis istorijomis.

Ar esate matę lietuviškus riboto leidimo laikrodžius pavadinimu „Tauras“? Šis prekės ženklas sparčiai skinasi kelią elektroninėje erdvėje ir užkariauja išskirtinio stiliaus mėgėjų širdis. Laikrodžių išleidimo į rinką koncepcija – ypatinga, praktiškai unikali. Prieš kurį laiką paskelbiama apie artėjantį naujos kolekcijos pristatymą, iš anksto užsiregistravę elektroninėje erdvėje pirkėjai gauna nuolaidos kuponą ir nekantriai laukia kolekcijos pasirodymo. Riboto leidimo kolekcijoje yra tik keli šimtai rankų darbo laikrodžių, o išgraibstomi jie vos per keliolika valandų. O įdomiausia laikrodžių istorijoje tai, jog šį unikalų verslą sukūrė tauragiškis Andrius Vaičiūnas. Paskiausios kolekcijos „Tauras“ laikrodis puošia ir Tauragės rajono mero Dovydo Kaminsko riešą.