Pabėgti nuo žiemiškos darganos bent savaitgaliui? Kodėl gi ne. Vieta, į kurią tikrai verta vykti, – mažytė Viduržemio jūros sala Malta. Maltos sostinė Valeta yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, čia grožėsitės žydromis lagūnomis ir 7000 tūkstančius metų menančios šalies istorijos ženklais.
Europos istorinis paminklas
Į Maltą keliaudami sausį, tropine šiluma ir maudynėmis nepasimėgausite. Tačiau švelnus, nors ir vėjuotas, klimatas leis nusimesti žieminius drabužius, 16 laipsnių šilumos ir stūksančios palmės privers pamiršti lietuvišką snieguotą kraštovaizdį. Mūsų kompanijai su oru labai pasisekė, mat Maltą žiemą dažnai skalauja lietūs. Išsiruošus paskutinį sausio savaitgalį, visas tris dienas džiugino saulė. Per metus Maltoje, vos 360 kv. km ploto saloje (palyginimui, Vilniaus plotas – 401 kv. km), apsilanko keli milijonai turistų, o turistinis sezonas tęsiasi praktiškai ištisus metus. Tačiau žiemą, žinoma, jų mažiau, todėl ramiai mėgausitės vaikščiodami siauromis senamiesčių gatvelėmis ir žydromis pakrantėmis.
Ilgą ir itin kontrastingą Maltos istoriją trumpai papasakoti sudėtinga. Saloje vieni po kitų šeimininkavo finikiečiai, graikai, romėnai, arabai, kastilai, Šv. Jono Jeruzaliečio riteriai, prancūzai ir britai. Maltoje iki šios dienos juntamas didelis gausybės tautų palikimas architektūriniu, kalbiniu, tautiniu ir kitais atžvilgiais. Raudonos telefonų būdelės gatvėse, eismas kairiąja kelio puse ir pusryčių meniu viešbučiuose primena, kad dar iki 1964 m. Malta buvo britų kolonija. Čia yra net „Bekingemo rūmai“, prie kurių budi britiška garbės sargyba. Maltiečiai, net senyvo amžiaus, puikiai kalba angliškai, nes turi dvi nacionalines kalbas – maltiečių ir anglų. Nuo 2004 m. Malta yra Europos Sąjungos narė ir yra labiausiai į pietus nutolusi ES valstybė. Maltos architektūra – tai europiečių ir arabų kultūrų mišinys, todėl labai kontrastinga. Įspūdingus barokinius pastatus ir itališkus senamiesčio daugiabučius keičia didžiuliai gynybiniai fortai, o šiuos – smėlio spalvos blokų mažaaukščiai nameliai su mažyčiais langais ir balkonais. Saloje yra net 360 bažnyčių.
Bene labiausiai su Malta asocijuojasi Šv. Jono (Maltos) riterių ordinas, kuris čia įsikūrė XVI a. viduryje. Šio Romos katalikų vienuolių ordino istorija glaudžiai susijusi su Maltos istorija. Apie Maltos ordino simboliką byloja ir dažniausiai sostinėje Valetoje aptinkami suvenyrai – įvairių dydžių riteriai ir magnetukai.
Sala autobusu per 2 dienas
Apsistojome Maltos sostinėje Valetoje. Apie Valetą yra sakoma, kad joje yra vienas lankytinas objektas – pati Valeta. Maltos sostinė tarsi gyvas muziejus, kurio kiekviename kampelyje rasite istorinių paminklų ir buvo vienas pirmųjų objektų, įtrauktų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Pasirinkti turistams skirtus autobusus atviru stogu – išties paprastas ir geras sprendimas. Bilietus galima įsigyti Valetoje, kur dažniausiai startuoja visos kelionės. Laisvės aikštė (Freedom Square) – Respublikos gatvės pabaigoje esanti aikštė, kurios viduryje puikuojasi Tritono fontanas. Čia taip pat yra autobusų terminalas, iš kurio galima pasiekti visus Maltos miestus ir kaimelius. Prie Laisvės statulos jūsų lauks bilietų į turistinius autobusus pardavėjai.
Už dvi dienas sumokėję apie 30 eurų, apvažiuosite bemaž visą salą, pasigrožėsite kraštovaizdžiu iš aukštai. Vieną dieną pietinę jos dalį, antrą dieną – šiaurinę. Kiekvienam keleiviui priklauso ausinės, kuriomis transliuojamas virtualaus gido pasakojimas apie pravažiuojamų vietovių istoriją įvairiomis kalbomis. Tiesa, autobusų maršrutai baigiasi apie 18 val., todėl užtrukus mieste iki vėlumos, į viešbutį jau teks grįžti taksi.
Kadangi šie autobusai – maršrutiniai, važiuoja pagal tvarkaraštį, galima išlipti bet kurioje sudominusioje vietoje ir praleisti ten tiek laiko, kiek jums norisi, pasirinkus kito autobuso maršruto laiką pagal tvarkaraštį.
Važiuodami žvalgėmės po įspūdingas lagūnas, jachtų ir tradicinių maltietiškų valtelių prieplaukas, kurias keičia siauros senųjų miestų gatvelės, jas – didžiulės atviros aikštės ir panoramos, liudijančios apie daugybės kultūrų sandūrą. Tarp miestų plyti nedideli žemdirbių laukeliai, nuo vėjo ir lietaus erozijos apsaugoti čia gausiai esančių akmenų tvoromis, kurios iš pažiūros niekuo nesutvirtintos. Kyla klausimų, kaip jos nenugriūva. Akį traukia ir didžiuliai kaktusai bei palmės, atrodo, tarsi netyčia išdygę gan lietuviškai atrodančiuose bulvių laukuose.
Uostai ir lagūnos
Keliaudami po pietinę salos dalį pamatysite sostinę Valetą, važiuodami jos pakraščiu grožėsitės uostų vaizdais, žvelgiant iš Aukštutinių Barraka sodų į Didžiojo uosto pusę, prieš akis atsivers vadinamųjų Trijų miestų (Three cities) panorama – Vittoriosa, Cospicua ir Senglea, kurie yra įšsidėstę dviejuose išsikišusiuose pusiasaliuose. Tai vieni seniausių viduramžių laikų miestai, net visu amžiumi lenkiantys Maltos sostinę Valetą. Vietinių šie miestai dažnai vadinami senaisiais vardais Birgu, Bormla ir L-Isla.
Pravažiuosite Santa Maria Addolorata („Our Lady of Sorrows“) kapines, įkurtas 1869 metais, kurios iš tolo traukia akį įspūdingomis koplyčiomis, mauzoliejais ir skulptūromis. Hal Saflynio požemyje Paolos mieste esantis požeminis nekropolis taip pat priklauso UNESCO paveldo sąrašui, tai vienintelė pasaulyje priešistorės požeminė šventykla. Per dieną į vidų įleidžiama ne daugiau 80 turistų.
Kita stotelė – Birgu (dar vadinamas Vitorioza), yra seniausias iš gynybinėmis sienomis apjuostų Trijų Miestų, kuriems dar priklauso Senglėja (arba Isla) ir Kospikua (arba Bormla). Senglėja ir Birgu yra įsikūrę nedideliuose pusiasaliuose pietinėje Didžiojo Maltos uosto krantinėje priešais Valetos miestą; abiejų pusiasalių galuose stūkso senoviniai fortai. Birgu uoste švartuojasi įvairiausio dydžio prabangios ir paprastesnės jachtos. Kadangi atvykome žiemą, vaizdas apstulbino – visa įlanka buvo užpildyta stūksančiais jachtų stiebų. Iš čia kaip ant delno galima stebėti kito miestelio – Isla gyvenimą.
Pasivaikščioję Birgu, patraukėme į Žvejų kaimelį neištariamu pavadinimu – Marsašlokas (Marsaxlokk). Ši įlanka vienareikšmiškai vadinama geriausia vieta pasimėgauti jūros gėrybėmis. Čia galite rasti ne tik tradicinės maltietiškos Lampuki žuvies, bet ir paragauti šviežių krevečių, midijų ir kitų jūros gėrybių. Marsašloko pakrantė išmarginta spalvingais žvejų laivais Luzus. O nuo pat ankstyvo ryto kiekvieną sekmadienį čia vyksta didžiausias Maltoje žuvies turgus, tačiau galite įsigyti ne tik žuvies – dėl didelio šio turgaus populiarumo sekmadieniais čia suvažiuoja patys įvairiausi prekybininkai.
Iš žvejų kaimelio vykome vakarieniauti gerą kelio galą į kitą salos pusę – Sliemą, laikomą verslo, restoranų ir barų centru.
Maltos virtuvė panaši į Sicilijos (Italija) valgių asortimentą: makaronai su padažais ir sūriu, tačiau vyrauja jūros gėrybių įvairovė ir žuvis. Vienas iš nacionalinių Maltos patiekalų – triušiena. Saloje geriamas švelnus įvairaus skonio ir aromato vietinis raudonas ir baltas vynas. Kiek teko susidurti, aptarnavimas – puikus, viešbučių ir restoranų darbuotojai be galo paslaugūs, daug šypsosi.
Senoji sostinė
Antrą dieną keliavome į šiaurinę salos pusę. Aplankėme senąją sostinę Mdiną ir smėlėtus paplūdimius. Ant vienos aukščiausių Maltos salos kalvų, matomų iš tolo, stovi gynybine siena aptvertas Mdinos miestas, vadinamas tyliuoju. Mdina – vienas iš nedaugelio Europos senovinių miestų, apsuptų siena, o kartu ir seniausias Maltos miestas bei pirmoji salos sostinė. Šis miestelis vadinamas brangakmeniu Maltos karūnoje – stulbinanti architektūra ir istorija, menanti 4 tūkst. metų prieš Kristų, ir panorama į atvirą jūrą tiesiog gniaužia kvapą. Automobiliai čia nepageidaujami, vietoje to siūlomi turai arkliais pakinkytomis karietomis. Miestas užima vos 900 kv. m plotą.
Maltoje gražių paplūdimių yra, tačiau ne sezono metu juose išlipti nesistengėme, apžiūrėjome tik iš tolo. Jų nėra tiek daug dėl paprastos priežasties – didelė dalis Maltos pakrantės yra uolėta, tad gan sunku prieiti prie vandens. Neplaukėme ir į Gozo salą, mat vėjuotu oru to daryti nepatarė vietiniai. Taigi, būtina dar kartą čia sugrįžti.
Didžiąją dienos dalį sugaišome Mdinoje, mėgavomės gardžiomis picomis bei nepakartojama panorama restorane „Fontanella“ stiklinėmis sienomis, įsikūrusiame tiesiai ant gynybinės sienos krašto. Kalbama, kad čia skaniausi pyragai pasaulyje.
Tiesa ta, kad susipažinti su Malta ir apytikriai pajusti jos dvasią poros dienų pakanka. Tačiau aplankyti visa, ką nuostabaus ši sala turi pasiūlyti, prireiktų savaičių, o gal net gyvenimo.