2018 Gruodžio 15 d.
Šeštadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Laisvalaikis

Bažnyčioje suskambės A. Baranausko „Anykščių šilelis“

  • Įkelta: 2018-10-19

Tauragės kabelinės televizijos nuotrauka

„Tauragės žinių“ inform.
info@taurageszinios.lt

Spalio 21 d., 13 val., Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje pirmą kartą Tauragėje bus atliktas (sugiedotas) legendinis Antano Baranausko „Anykščių šilelis“. Projektu siekiama supažindinti Tauragės krašto jaunimą ir visuomenę su Antano Baranausko nežinoma kūryba – unikaliu ir autentišku Anykščių giedotojų giedamu „Anykščių šileliu“ (iki šiol mes žinojome, kad šis kūrinys skirtas skaitymui, o ne giedojimui), laiškų poemos „Kelionė Petaburkan“ dainomis, kurios virto liaudies dainomis.

Prieš keletą metų  (2015) minėjome poeto, vyskupo, kalbininko ir matematiko Antano Baranausko 180-ąsias gimimo metines. Dar mažai kas Lietuvoje žino, ypač Žemaitijoje, kad  daugybei savo sukurtų tekstų Antanas Baranauskas yra pats sukomponavęs melodijas. Kai kurios muzikinės kompozicijos išliko užrašytos, kai kurios ėjo iš lūpų į lūpas ir buvo gyvos liaudyje. Anykščių krašte garsioji poeto poema „Anykščių šilelis“ yra giedama pagal paties autoriaus užrašytas gaidas. Šiais metais sukanka 160 metų, nuo „Anykščių šilelio“ I dalies parašymo.

 Mažai žinoma Žemaitijoje ir jo laiškų poema „Kelionė Petaburkan“. Ši poema (1858–1859 m.) – tai unikalus 19 a. vidurio asmens savivokos, vertybinių nuostatų, keliavimo patirties liudijimas. 23 metų Varnių kunigų seminarijos gabus auklėtinis, talentingas poetas, jau parašęs savo poemos „Anykščių šilelis“ pirmąją dalį, 1858 m. išvažiavo tęsti mokslų į Sankt Peterburgo Romos katalikų dvasinę akademiją. Į imperijos sostinę išvykęs iš namų Anykščiuose, nuo Utenos keliavo diližanais Varšuvos-Sankt Peterburgo traktu iki Lugos, o iš ten geležinkeliu iki Sank Peterburgo. „Kelionės Petaburkan“ teksto visuma neišliko užrašyta autoriaus ranka – tik nedidelis fragmentas. Kūrinys visų pirma sklido žodžiu, tikriau – dainuojamas paties poeto sukurta melodija.

Šio ir kitų Baranausko kūrinių giedojimo tradiciją Anykščių giedotojos perdavė iš kartos į kartą per visą 20 a. Tai yra unikalu. Projekto metu žiūrovai išvys valandos trukmės unikalų spektaklį, kur anykštėnų tarme (tai labai tinka šiems, etnografinių regionų metams) bus atliekama Antano Baranausko kūryba, supažindinama su jo gyvenimu, veikla. Anykščių krašto muziejaus pastatytas spektaklis, garsaus giedotojų ansamblio „Valaukis“ atliekamos A. Baranausko giesmės ir pasaulietinės dainos neišpasakytai gera proga mokiniams, visuomenei susipažinti su autentiška A. Baranausko kūryba ir gyvenimu. Tai puiki proga ne tik paminėti garsaus poeto jubiliejinį gimtadienį, bet ir pagilinti savo žinias, užpildyti tas spragas, kurių, neabejotinai, yra kalbant apie Baranausko kūrybą.

Projekto organizatoriai indentifikuoja Antano Baranausko sąsajas su Taurage ir skaitydami poeto dienoraštį, randa tokios informacijos, jog jis ne kartą lankėsi Tauragėje, kai dirbo Vainute:

Tauragėje pirko šukas, muilo, kamparo, voką. Prieš atvykdamas i Tauragę, nakvojo Sartininkuose pas seniūną Toleikį. Beje, jis lankėsi ne vieną kartą. 1853 m. apsiperka, 1854 kovo 1 d. išvyksta i Tauragę, nakvoja Sartininkuose pas Rastučius, o kovo 2 dieną, papusryčiavęs Margiškiuose pas P. Jautakį, prieš pietus pasiekia Tauragę, atiduoda raštus paštui, atsiima laišką nuo tėvų su 5 rubliais, atrašo tėvams apie savo reiklus, įteikia paštui ir išvyksta. 1855 balandžio 15 d., pernakvojęs Batakiuose, traukė Tauragės linkui į Vainutą.

 

Šią vasarą Lietuvoje startavo projektas, raginantis lankytis po šalies miestus bei pažinti kiekvieną jo lopinėlį. Nukeliavęs į pasirinktą kraštą, dalyvis gauna vieną magnetuką ant šaldytuvo, o surinkus 60, susideda spalvingas Lietuvos žemėlapis–mozaika.

Ketvirtadienį tarptautinio Tauragės muzikos festivalio klausytojai prarijo dar vieną kokybiškos muzikos piliulę. Paklausyti akordeonisto Martyno Levickio susirinko apie tūkstantis tauragiškių.