Roma – Amžinasis miestas, kurio architektūra kiekvienam keliautojui atima kvapą. Vien dėl statinių didybės verta ten keliauti, tačiau įspūdį paliks ir stilingas italų gyvenimo būdas bei skonių įvairovė. Eidamas Romos gatvėmis jautiesi lyg muziejuje, prieš akis išnyra garsiausių įvairių epochų dailininkų, architektų ir jų amžininkų darbai. Net gyvenamųjų namų architektūra verčia iš koto, o kur dar smulkiausios detalės, dekoro elementai, kuriais nukrauti senamiesčio namų fasadai. Romoje yra net 900 bažnyčių, kurių dekoro sprendimai vienos už kitą gražesni. Kiekvienoje jų – bent keletas meno kūriniais išpuoštų altorių, freskomis išmarginti skliautai.
Žymiausioje išlikusioje romėnų šventykloje – Romos Visų Dievų šventovėje Panteone galima aplankyti garsaus architekto ir dailininko Rafaelio bei pirmojo Romos karaliaus Viktoro Emanuelio kapus, o turne po šventyklas vainikuoti patariama apsilankymu Vatikane, kuriame esanti Šv. Petro bazilika – didžiausia pasaulio bažnyčia, pastatyta ant šv. Petro kapo. Vaizdas katedros aikštėje tikrai gniaužia kvapą.
Sakoma, kad pažinti Romą neužtektų nė metų, tačiau pamatyti svarbiausius objektus ir susidaryti įspūdį, kuo kvėpuoja italai, įmanoma ir per keletą dienų. Nors Roma gan didelis miestas, visgi pasistengus jį galima apeiti pėsčiomis. Visuomeninis transportas šiame mieste tikrai gerai išvystytas – veikia tankus metro tinklas, dažnai važiuoja tramvajai, autobusai, tačiau rekomenduojama negailėti kojų ir nuo vieno iki kito lankytino objekto keliauti pėsčiomis. Pakeliui galima atrasti nuostabių vietų, kurios nepažymėtos turistiniame žemėlapyje, pajausti, kuo gyvena patys italai.
Romos pasas
Jei planuojate lankytis muziejuose, praverstų įsigyti Romos pasą. Tai miestiečio kortelė, leisianti viešnagės laikotarpiu nemokamai naudotis visuomeniniu transportu bei nemokamai užeiti į du pasirinktus muziejus, o kituose už bilietus mokėti su nuolaida. Perkant jį internetu reikia atkreipti dėmesį į turizmo informacijos centrų darbo laiką. Tarkim, atskridus į oro uostą 21 val. kortelės jau neatsiimsite, nes centrai dirba ilgiausiai iki 20 valandos. Tačiau įsigyti Romos pasą galima ir vietoje – artimiausiame turizmo informacijos centre.
Kitu atveju į tokius objektus, kaip Vatikano muziejus ar Koliziejus bilietus rekomenduojama nusipirkti internetu. Taip užsitikrinsite praėjimą be eilės, kurios savaitgaliais būna neįtikėtino ilgio – vargu ar norisi kelias valandas kepti saulėje laukiant savo eilės patekti į muziejų.
Romoje sezono metu minios turistų, taip pat ir tuo besinaudojančių vietinių bei emigrantų. Vargiai pasiseks praeiti 100 metrų neužkabintam kokio nors prekiautojo, siūlančio nuo įvairių Romos simbolika išmargintų kiniškų niekniekių iki čia pat gatvėje nutapytų akvarelių. Svarbu neapsigauti ir nepatikėti neva pigesnius bilietus į muziejų, ar suteikti nemokamą informaciją žadančiais imigrantais. Dažniausiai jų tikslas vienas – „nureketuoti“ turistą. Tas pats pasakytina apie įvairius cirko numerius rodančius artistus ir persirengėlius – primygtinai nusifotografuoti siūlantis „gladiatorius“ už tai vėliau tikrai paprašys pinigų, ir ne būtinai gražiuoju.
Apgyvendinimo įstaigų Romoje patartina ieškoti centre, kadangi pasirinkus priemiestį sutaupyti vis tiek vargiai pavyks – daug laiko ir pinigų iššvaistysite keliaudami viešuoju transportu arba taksi.
Tačiau planuojant keliauti į Romą sezono metu nakvynės vietą reiktų užsisakyti gerokai anksčiau – paskutinę minutę tikrai nieko nerasite, dėl jau minėtos priežasties – Roma – vienas lankomiausių miestų pasaulyje, ten kasmet suplūsta milijonai turistų. Apskritai į Romą rekomenduojama vykti vėlyvą pavasarį ar ankstyvą rudenį, kuomet ne tokia aktyvi saulė, ir turistų gerokai mažiau. Vasaros sezonu įkaitęs oras ir minios žmonių gali gerokai varginti.
Skonių ir vaizdų fiesta
Romos senamiestyje gausu parduotuvėlių, kuriose rasite itališkų tradicinių skanėstų, supakuotų į akį traukiančias pakuotes. Įvairiausi makaronai, tarp jų ir spalvingi, šokolado guru „Venchi“ skanėstai, prieskoniai, tradiciniai itališki likeriai – Limoncello, kurių prieš perkant galima ir paragauti. Nusikaltimas Romoje neparagauti ledų, kurių čia siūloma šimtai rūšių.
Parduotuvės turistus vilioja ne tik produkcija, bet ir stilingu jos pateikimu – interjeru, įpakavimu, išdėstymu. Tas pats pasakytina ir apie restoranus. Dažno prieigos kviečia lauke paserviruota lėkšte, kurioje akis paganysite į virtuvės meistrų siūlomą patiekalą – tai gali būti pica, makaronai, pomidorais, šviežiomis jūros gėrybėmis ar žuvimi nukrautos lėkštės, eksponuojamos čia pat gatvėje. Italų restoranai vakarop atgyja – jų savininkai kalbina praeivius, siūlydami vienas už kitą įmantresnius meniu. Patiekalų kainos pačiame centre gali išgąsdinti, tačiau paėėjus vos keletu gatvelių nuošaliau, galima tradicinių patiekalų paragauti ir pigiau. Tačiau, be, abejo, valgyti žvelgiant į seniausios istorinės šventyklos – Panteono didybę penas ne tik skrandžiui, bet ir sielai, taigi ne nuostabu, kad už tai reikia sumokėti šiek tiek daugiau.
Gatvės muzikantai – violančelininkai, gitaristai, akordeonistai, operos dainininkai bei ištisos grupės, nepatingėjusios į gatves išsitempti pilno sąstato, tame tarpe ir būgnų, be abejonės sulaukia turistų dėmesio ir, žinoma, kišenpinigių.
Na o aprašyti visiems Romos architektūriniams stebuklams prireiktų ne vienos knygos, todėl geriausia – nedvejojant čiupti priimtiną skrydžio pasiūlymą ir viską pamatyti patiems, nukeliavus į amžinąjį miestą bent jau savaitgaliui.