Tauragiškė studentė Milda Stulginskaitė vasaros atostogas mėgsta leisti aktyviai – keliaudama ir darbuodamasi užsienyje. Pernai su „Work and Travel USA“ programa viešėjusi Amerikoje, šiemet jauna mergina pasirinko mados meką – Italiją. Sicilijos saloje, Palermo mieste Milda dirbo mados žurnale. Prisilietusi prie žurnalo virtuvės, garsiausių mados namų apdarų bei keliautojų pamėgtos Italijos šurmulio, Milda teigė įgijusi gilesnį stiliaus pojūtį bei pradėjusi labiau domėtis mada.
Mados virtuvė
Prasidėjus vasaros atostogoms, birželį studentė M. Stulginskaitė dviems mėnesiams išvyko padirbėti į Palermo, didžiausią Sicilijos miestą, kuris laikomas salos sostine. Ten mergina dirbo įvairiausius darbus, susijusius su mados žurnalo „Zoe magazine“ leidyba bei drabužių reklama – dalyvavo organizuojant pardavimui skirtų drabužių fotosesijas, atrenkant nuotraukas, rašė straipsnius žurnalui, administravo interneto puslapio bei socialinių tinklų „Facebook“, „Instagram“ paskyras. Mildai teko čiupinėti tokių mados namų kaip „Gucci“, „Prada“ „Dolce&Gabbana“ drabužius ir aksesuarus.
Mados žurnale „Zoe magazine“ Milda įsidarbino per Vilniaus universiteto „Erasmus“ praktikos pasiūlymų studentams duomenų bazę. Merginos teigimu, užsienio įmonės dažnai ieško galinčių vasarai atvykti padirbėti studentų dėl paparastos priežasties – juos samdyti daug pigiau. Anot Mildos, daugiausia „Zoe magazine“ vasarą dirbo lietuvių, nes ir VGTU taip pat platina šį skelbimą. Viena lietuvaitė, atvažiavusi per „Erasmus“, liko čia nuolatiniam darbui.
Kalbėdama apie mados verslo virtuvę, Milda akcentavo, jog ten reikia išties daug rankų – yra daug „nematomo“ nekvalifikuoto darbo, kurį reikia atlikti, pavyzdžiui, išpakuoti bei supakuoti fotosesijoms naudojamus drabužius. Reklamai naudojami garsių dizainerių drabužiai, dažnai kainuojantys ne po vieną tūktantį eurų, grąžinami į prekybą. Dėl to su jais turi būti elgiamasi itin atsargiai ir kruopščiai – kad neduok Dieve nebūtų ištepti ar sugadinti.
– Vienas iš „Zoe magazine“ klientų, turinčių elektroninę parduotuvę, perka iš žurnalo drabužių fotosesijų paslaugą. Daugiausia ir teko dirbti šioje srityje, man tai buvo įdomiausia. Dirbau su fotografu, padėdavau čia pat atrinkti tinkamas nuotraukas, žiūrėti, kaip medžiaga „krenta“, jei kas ne taip, pataisyti ir pan. Modeliai ir stilistė atvykdavo iš Milano, dirbdavom kartu su jais, – pasakojo Milda.
Paklausta, ar svarsto apie galimybę ten vėl grįžti, Milda teigė tokios galimybės neatmetanti:
– Išties man labai gerai ten sekėsi, gavau gerų atsiliepimų, viršininkai klausė ar nenorėčiau sugrįžti. Atsakiau – turite mano kontaktus, jeigu prireiks – kreipkitės (juokiasi, – red. past.).
Svarbu – detalės
Milda teigė įgijusi naudingų įgūdžių – išmoko atskirti originalius dizainerių sukurtus modelius nuo kopijų, išvystė gilesnį stiliaus pojūtį, sužinojo daug gudrybių, kaip sukurti išskirtinį savo stilių.
– Anksčiau nesidomėjau mada, atrodė, kad moku aspirengti, ir to pakanka. Dabar į drabužius ir aksesuarus vitrinose žiūriu kitomis akimis. Žinau, ką prie ko derinti, matau kokių dizainerių darbai nukopijuoti ir pan., – kalbėjo mergina.
Italės, pasak Mildos, rengiasi labai spalvingai – nebijo įvairiausių derinių, tačiau turi įgimtą stiliaus pojūtį – net ryškiausios spalvos puikiai suderinamos tarpusavyje. Mergina papasakojo ir dar vieną gudrybę – svarbiausia aprangoje – ne drabužiai, o akiniai nuo saulės, batai ir rankinė. Esą neveltui mados pasaulyje mėgstamas posakis – „devil is in the detail“ (angl. – velnias slypi detalėse). Būtent šiems aksesuarams italai skiria daugiausia dėmesio, stengiasi įsigyti vardinius. Na, o rūbai gali būti ir pigesnių prekinių ženklų, „Zara“ ar panašių.
Gerų manierų pasigedo
Nors Milda vyko į Siciliją dirbti, labiausiai, pasak merginos, verta ten važiuoti dėl įstabaus grožio paplūdimių. Vaizdai čia nuostabūs, ir, nepaisant karščio ir tvankumos, atostogoms Siciliją mergina tikrai rekomenduotų.
Tačiau, anot Mildos, Palermo mieste gyvenantys žmonės nepasižymi geromis manieromis ir nėra išsilavinę – tai lemia miesto triukšmingumą, vietinių grubumą ir aukštą nusikalstamumo lygį. Niekam ne paslaptis, kad Sicilija nuo neatmenamų amžių garsėjo įsigalėjusia mafija. Tokia atmosfera, anot Mildos, jaučiama ir dabar. Pavyzdžiui, turguje niekuo negalima pasitikėti – tuoj pat gali būti apgautas ir sumokėti už prekę dešimteriopai. O išsinuomonti gyvenamąjį plotą Palerme sudėtinga dėl to, kad visas nekilnojamojo turto verslas yra sutelktas vieno žmogaus rankose. O kainą nustato jis pats – už kiek nori, už tiek nuomoja.
Iš pradžių Mildai su kitais studentais teko gyventi prastame miesto rajone netoli stoties, vėliau persikėlė į geresnę vietą. Mergina atviravo, jog teko patirti ir nejaukių akimirkų – sutemus atokesnėmis gatvėmis vienai nevaikščioti, nes knibžda asocialių asmenų, kurių elgesys gali būti neprognozuojamas. Kaimynystėje gyvenantys žmonės taip pat nepasirodė malonūs – norėdami išgąsdinti jaunas merginas, buvo sugadinę net durų spyną. Pasak Mildos, italai, nors būstą taip pat tik nuomavosi, taip stengėsi parodyti, esą jie čia šeimininkai ir diktuoja taisykles.
Taip pat Milda teigė, jog nusikaltimus dažniausiai įvykdo patys italai, nors šalyje daug kitataučių ir pabėgėlių, šie esą daug ramesni. Na, o gabesni žmonės, anot merginos, jai pasakojo besistengiantys išvykti iš Palermo į žemyninę Italijos dalį, mat ten gyvenimas visai kitoks. Sicilijoje jie nematantys perspektyvų.
