Tauragės muziejui – vertinga dovana
Tauragės miesto šventės metu įvyko dar vienas netikėtumas. Iš vos didesnio už Tauragę Arensburgo miesto šiaurės Vokietijoje atvyko Jörn Neven ir atsivežė tėvo bei jo draugo pieštas akvareles.
Pasak Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojo Dariaus Kiniulio, paveikslai, kuriuos 1941 m. piešė tėvas Ernst Neven (1905–2000) ir draugas Kurt Bunge (1911–1998), kai jie kasė tranšėjas telefono linijoms Rytų Prūsijoje ir Tauragėje, dovanoti Tauragės krašto muziejui. Kaip pasakojo Jörnas, tėvas buvo pašauktas į kariuomenę ir naciams užėmus Lietuvą kasdien turėjo kasti tranšėjas telefono ir telegrafo linijoms. Patiems kariauti nereikėjo. Tik sekmadieniai buvo laisvi, kurių metu draugai kartais piešdavo. Kurt Bunge buvo baigęs piešimo kursus ir Ernstui padovanojo piešimo sąsiuvinį. Ernstas Antrojo pasaulinio karo metais dirbo statybų įmonėje, kuri remontavo aerodromus, kol buvo pašauktas kasti tranšėjų. Paskutinįkart draugai susitiko 1995 m.
Savivaldybės kultūros skyriaus vyr. specialistės Danutės Naujokienės sėkmingo susirašinėjimo dėka iš viso muziejui dovanoti šeši lapai. Du iš jų mėlynu akvareliniu pieštuku nupiešė Jörno tėvas. „Viename matoma apgriauta Tauragės katalikų bažnyčia, o kitame – sugriautas miesto vaizdas (galbūt vienas iš pastatų – sinagoga, bet tik spėjame). Šie du piešiniai – fragmentiški eskizai. Ernsto draugas Kurtas nupiešė kitus keturis didžiuosius spalvingus piešinius. Įspūdingiausiame vaizduojama minėta katalikų bažnyčia, kituose dviejuose Jörnas spėja, kad piešti kaimai netoli Tauragės. Na, o ketvirtajame pavaizduotas Hartenstein miestelis Rytų Prūsijoje, šiandieninėje Lenkijoje“, – teigia D. Kiniulis.
Birželio 7 d. savivaldybėje įvyko gražus susitikimas, kurio metu vicemerė Andžela Jakienė, Kultūros skyriaus vedėja Šarūnė Stasytienė, skyriaus specialistės Danutė Naujokienė, Eglė Eitutytė bei muziejaus direktorės pavaduotojas D. Kiniulis priėmė ir padėkojo svečiui. Vėliau Jörnas palydėtas į muziejų. Susitikimo metu Jörn Neven demonstravo dar ir išleistą katalogą su visais tėvo bei jo draugo pieštais kūriniais.
Planuojama darbus įrėminti ir laikinai eksponuoti savivaldybės koridoriuose. Vėliau jie grįš į muziejų ir bus eksponuojami parodų apie Antrąjį pasaulinį karą metu.
Muziejininkai dėkingi už vertingas dovanas ir pasitikėjimą.
Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023 baigia savo kaip Lietuvos kultūros sostinės metus ir estafetę perduoda Kaišiadorims.
Besidomintiems papuošalais ir parfumerija, o ypač – vintažiniais, ketvirtadienio vakaras buvo išties įdomus. Į Tauragės B. Baltrušaitytės viešąją biblioteką buvo atvykusios juvelyrikos žinovė Lina Žičkienė ir parfumerijos kultūros edukatorė Edita Vigelytė. Moterys pasidalijo įdomiausiomis istorijomis, įžvalgomis ir faktais tiek apie papuošalus, tiek apie parfumeriją.
Artėjant nuostabiausioms metų šventės pirmoji ponia Diana Nausėdienė jau trečius metus iš eilės skelbė šiltą Kalėdų bendrystės tradiciją ir kvietė dienos centrų, mokyklų vaikus, bendruomenes ir šeimas kurti kalėdinius eglutės papuošimus – simbolinius angelo sparnus. Buvo siūloma savo rankomis sukurti sparnus, kurie ne tik papuoš Prezidentūros kalėdinę eglę, bet ir iškeliaus po skirtingus namus įvairiuose Lietuvos kampeliuose, nešdami nenugalimą meilės jėgą. Prie akcijos aktyviai prisijungė ir tauragiškiai, pagaminę kone 100 simbolinių angelo sparnų.
Kaip ir kasmet, metams baigiantis skelbiami geriausių tais metais išleistų knygų rinkimai. Lietuvių poezijos knygų kategorijoje šiemet galima rasti ir neseniai išleistą tauragiškės Renatos Karvelis eilėraščių knygą „MOterOs“.
Penktadienį B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga apie žmogaus dvasines galias – prof. habil. dr. Juozo Sigito Mureikos monografija „Estetologijos akiračiai. Prasmių kilmės tyrinėjimai“, tapusi pretekstu diskusijai apie knygos reikšmę žmogaus gyvenime, Renginio svečiai atvyko ne tuščiomis – jie padovanojo bibliotekai per 150 knygų.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai Rita Petrauskaitė bei Mindaugas Rojus kartu su styginių kvartetu dovanoja šventinį koncertą.
Ketvirtadienio vakare B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje su tauragiškiais susitiko kraštietis, kino bei teatro aktorius, rašytojas, televizijos laidų vedėjas, piligrimas Juozas Gaižauskas, pristatęs naują savo knygą, „Antarktidos indėnai“. Vakaras buvo tarsi literatūrinė, piligriminė ir muzikinė kelionė.
Ar žinojote, kad Lauksargiai turi daugiau istorinių atvirukų nei Tauragė? Ar kada kilo klausimas, kodėl ten buvo įsigalėjusi vokiška valdžia? Kodėl net tada, kai kraštas priklausė Lietuvai, lietuvybei ten grėsė pavojus? Kokius pasus pirmosios Lietuvos Respublikos laikais turėjo vietiniai? Ką ten kartkartėmis veikė... prancūzai? Koks buvo sovietinio pokario naujakurių gyvenimas? Pasak muziejininkų, į šiuos ir kitus klausimus turėtų atsakyti Dariaus Kiniulio knyga „Lauksargiai. Mažosios Lietuvos dalis“.
Lapkričio 15 d. (trečiadienį), 18 val., Tauragės kultūros centre Bisous de France! Tokie jau prancūzai, sutinkantys šiltai, įkvepiančiai ir išraiškingomis muzikos bei spalvų natomis. Prancūzų meno kūrėjai savo darbais ir šimtmečius menančiu palikimu stulbina pasaulį, o lietuvių menininkai iki šiol iš jų semiasi subtiliausio kūrybinio pajautimo.
Jau trečius metus tauragiškiai turi galimybę apsilankyti Tauragės knygų mugėje, kuri vyksta Tauragės kultūros centre ir B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje. Bibliotekoje pristatyta ir Renatos Karvelis poezijos knyga „mOterOs“.
Pirmąjį lapkričio šeštadienį Širvintų miestelį į smagų liaudiškų šokių sūkurį įsuko konkursinis sambūris „Iš aplinkui“. Dėl nugalėtojų vardo ir pagrindinių konkurso prizų varžėsi dvidešimt du šokių kolektyvai, o žiūrovai gėrėjosi puikių pasirodymų ir džiugių emocijų kupinu reginiu. Šiame konkursiniame sambūryje Tauragės kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Spietlius“ pelnė artistiškiausios šokėjų grupės vardą.
Pirmadienio vakarą tauragiškiai turėjo galimybę išvysti aktorių Vitalijos Mockevičiūtės ir Neringos Varnelytės kūrybinį duetą (teatras „Labas“ ). Kūrėjos į Tauragę atvežė spektaklį „Apie vėles, žemėj klajojančias“, kuris publikai atveria lietuviškų siaubo pasakų pasaulį.
Tauragės apskrities policijos įvykių suvestinę papildė eismo įvykis bei pranešimas dėl sugadinto taromato.
Vilniuje gyvenantys tauragiškiai visada laukia susitikimų su kraštiečiais, o tokius susitikimus jau daug metų organizuoja Tauragės liaudies teatro režisierė Genovaitė Urmonaitė. Ir pastarasis susitikimas buvo laukiamas, smagus ir prasmingas. Ir, kaip režisierei įprasta, – kitoks nei praėjusieji. „Mylim vieni kitus, palaikom, gerbiam, todėl tiek metų ir susitinkam, ir laukiam, kada vėl...“ – apibendrindama susitikimą sako G. Urmonaitė.
Antradienį Tauragės pašto kiemelyje 16 val. vyko „Pašto karietos“ monumento atidengimo ceremonija, skirta 180 metų pašto sukakčiai paminėti.
Penktadienį naujose patalpose duris lankytojams atvėrė Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Augusto Vymerio filialas. Prieš tai biblioteka buvo įsikūrusi Aerodromo gatvėje esančioje „Aušros“ progimnazijoje.
Ketvirtadienio vakarą Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko renginys „Skaitymai ant laiptų“. Dalyvavo jaunosios kartos prozininkė, scenaristė, literatūrinių performansų atlikėja Lina Simutytė ir Jaunųjų filologų konkursų, Jaunojo jotvingio premijos laureatas, poetas bei Lietuvos rašytojų sąjungos narys Nerijus Cibulskas. Informacija dalijasi B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka.
Rugsėjo 28 d. sukanka 35-eri metai, kai 1988 m. Tauragėje įsikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Šios istorinės organizacijos gimimo vieta – biblioteka – tapusi savotišku sąjūdiečių štabu. Čia vyko susirinkimai, diskusijos, čia gyventojai siuntė laiškus su klausimais ir siūlymais, čia buvo rajono sąjūdiečių leidžiamo laikraščio „Mūsų žinios“ būstinė. Į biblioteką buvo pristatoma visa sąjūdžio spauda, rūpinamasi leidinių platinimu.
Į rudenėjančią Tauragę vėl sugrįžta žydų istorijos ir kultūros dienos „Štetlas Tauragėje“. Per įvairiausias veiklas siekiama atskleisti žydų kultūros įvairovę, turtingumą, jos regioninį savitumą ir svarbą vietos bendruomenei. Šiais metais jos dedikuojamos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-iui.
Rugsėjo 16-17 dienomis vyksta Skaudvilės miesto šventė, pritraukianti visus entuziastus – čia savo vietą atranda kiekvienas: ir mažas, ir didelis. Dvi dienas iš eilės vyksta linksminančios pramogos, praturtinančios ekskursijos, pristatomi įvairūs projektai – architektūriniai ir meniniai.
Tauragės bendruomenių namuose – unikali galimybė prisiliesti prie olimpinės Lietuvos istorijos. Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos (LOKA) nariai rugsėjo 14 dieną, 16 val., organizuoja švietėjišką renginį, kuriame susitiks ir bendraus tiek su mokiniais, tiek su sportui neabejingais gyventojais.
Paskutinį kartą, prieš 16 metų minint Tauragės 500 metų gimtadienį, Jūros upės saloje įvykęs koncertas šiemet, Lietuvos kultūros sostinės metais, vėl sugrįžta į tą pačią vietą. Unikalioje Jūros upės vietoje įsikurs atvira, 10 metrų skersmens scena. Prožektorių ir Jūros upės ošimo apsuptoje scenoje suskambės du įsimintini muzikiniai koncertai, kuriuos dovanoja tarptautiniai – Tauragės muzikos ir Džiazo festivaliai.
Trepų kaimo bendruomenė organizuoja jau tradicine tapusią vasaros šventę „Šakomis į dangų, šaknimis į žemę“. Rugpjūčio 19-ąją 15-ąjį gimtadienį švenčiančios bendruomenės svečius pasitiks puiki nuotaika ir dar puikesnė muzika.
Jei žiūrėjote Netflix serialą „Oranžinė – tai nauja juoda“ (Orange Is The New Black), animacinį filmą šeimai „Batuotas katinas Pūkis: paskutinis noras“ (Puss in Boots: The Last Wish), girdėjote ir Moreno muziką.
Savo originaliu džiazo, bliuzo, 1960-ųjų roko ir soulo skambesiu atlikėja pakerėjo klausytojus nuo Lotynų Amerikos iki Europos. Jos paklausyti galite ir išvažiuojamajame Tauragės džiazo festivalio koncerte Panemunės pilyje ketvirtadienį, rugpjūčio 10-ąją.
Eugenijų Kavaliauską galima drąsiai vadinti vienu geriausiu visų laikų Tauragės fotografu. Pirmiausiai jis gilinasi į fotografuojamą temą, kaupia žinias, o tik po to imasi fotoaparato. Tokia kūrybos filosofija Eugenijui leidžia laimėti pasaulinius apdovanojimus. Jo fotografijos užburiančios, bet dar labiau pakeri charizmatiški gyvi pasakojimai apie fotografuojamus gamtos objektus. Jo galima klausytis valandų valandas.
