2017 Rugsėjo 22 d.
Penktadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Kalba tauragiškiai

Kalba tauragiškiai
Nuomonių gali būti daug ir įvairių. Dalinkimės mintimis.

Ir Tauragėje galima gyventi. O jaunimui?

  • Įkelta: 2017-02-20
Autorės nuotrauka
Sandra GERDAUSKAITĖ

2 valandos per dieną, maždaug tiek dažniausiai Vilniuje užtrunka kelionė į darbą, iš vieno miesto galo į kitą, žinoma, jeigu tau pasisekė ir šiandien nepakliuvai į eismo kamštį. Atrodytų ne tiek ir daug? Tačiau per savaitę tokių valandų susidarytų net 10, per mėnesį – 44 valandos, kalbant apie metus, valandų skaičius išaugtų net iki 528, o tai reiškia 22 dienas. Ką galima nuveikti per 528 valandas? Galima perskaityti dešimtis knygų ar peržiūrėti maždaug 264 filmus, arba paskirti savo laiką mėgstamam hobiui, ar gvildenamai verslo idėjai.

Ką daryti, kad viešajame transporte ar savo mašinoje nereikėtų praleisti 22 dienų per metus, bandant grįžti namo po įtemptos darbo dienos? Galima sostinėje išsinuomoti būstą visai šalia darbovietės, o pakeitus ją, pakeisti ir gyvenamą vietą arba galima savo gyvenimą kurti mažesniame mieste. Gyvenimo didmiestyje pliusų, žinoma, būtų galima atrasti įvairių ir labai individualių, bet šįkart ne apie tai.

Laikas, mažesnės eilės ir užterštumas

Jau kuris laikas Lietuvos viešojoje erdvėje akcentuojama, kad mažesni miestai netraukia jaunimo sugrįžti ir savo gyvenimą kurti, pavyzdžiui, Tauragėje. O kur dar įnirtingas diskusijas užviręs Lietuvos savivaldybių asociacijos Vyriausybei pateiktas pasiūlymas, specialistų trūkumą regionuose spręsti paskyrimais po studijų dirbti mažesniuose miestuose. Na, o mes pabandėme pasidomėti šiuo mitu ir atrasti jaunimo, kuris šiandien sėkmingai stato savo gyvenimo pamatus mūsų mieste.

Daugelis mano pašnekovų, kaip susitarę, vienu iš esminių pliusų įvardija jau minėtus mažus atstumus ir produktyvesnį laiko išnaudojimą. Tauragės rajono mero patarėjas Dovydas Kaminskas, paklaustas apie gyvenimą Tauragėje, nedvejodamas vardija pliusus: „Gyvename XXI amžiuje, kai brangiausia valiuta tampa laikas. Todėl svarbu suprasti, kad mažame mieste turime galimybę daugiau laiko skirti svarbesnėms veikloms nei kelionei į darbą. Pastebiu, kad Tauragėje visas paslaugas galima gauti žymiai greičiau, nes žmonių srautai įvairiose įstaigose yra mažesni. Taip pat mūsų mieste mažesnis užterštumas, kas, be jokios abejonės, ateityje atsiliepia organizmui ir gyvenimo kokybei“.

600 eurų čia ir ten

Nors tai skamba paradoksaliai, tačiau mano kalbinti pašnekovai pastebi, kad mažesniame mieste galima daugiau užsidirbti ir daugiau sutaupyti. Tavo gaunamas, tarkime, 600 eurų atlyginimas Tauragėje ir tokio pat dydžio uždarbis sostinėje turi visiškai kitokią vertę, atsižvelgiant į papildomai kainuojantį viešąjį transportą ar didesnes nuosavo automobilio kuro sąnaudas. Taip pat daugelis paslaugų didmiestyje kainuoja daugiau nei mažesniame mieste. Šeimą pradėjusi kurti tauragiškė Donata Donėlienė teigė, jog ją savaime traukia į gimtinę: „Į Tauragę grįžau, nes čia gimiau, augau, baigiau mokyklą, čia sutikau savo antrąją gyvenimo pusę, čia mano vyras pradėjo kurti verslą, čia darbą atradau ir aš, čia vyksta mūsų šeimos planas, taigi greičiausiai taip lėmė likimas, kad čia turėjau ir likti. Man patinka, kad Tauragėje visi vieni kitus pažįsta, todėl daug paprasčiau sulaukti aplinkinių palaikymo ar pagalbos. Man patinka čia tvyranti ramybė ir supanti gamta, kai daug neplanuodamas ir nesiruošdamas lengvai gali pasiekti mišką, upę ar pievą ir pailsėti nuo kasdieninės rutinos.“

Šeimos verslas ir ką veikti?

Taip pat pastebima tendencija, kad daugelio keliai pasuka į Tauragę, nes čia jau turi numatytą darbo vietą ar galimybę prisidėti prie šeimos verslo arba tokį šansą turi antroji pusė. Taurų nuotykių parke šiuo metu dirbanti Lolita Venckutė viena iš tokių: „Tauragėje užaugau, tai savas miestas, man čia gera, čia mano draugai, mano giminaičiai. Todėl būtent čia noriu kurti savo šeimą. Man patinka, kad čia greitas susisiekimas, šalia visada yra šeimos nariai ir galima juos bet kada aplankyti“, – pasakojo šeimos versle dirbanti tauragiškė.

Šiame straipsnyje jokiu būdu nesiruošiu lyginti, kur gyventi geriau – didmiestyje ar Tauragėje, nes kiekvienas šių pasirinkimų turi savų pliusų ir savų minusų, tačiau noriu pasiginčyti su tais, kurie galvoja, jog Tauragė – per mažas miestas ir jame nėra ką veikti. Taigi ar galima sakyti, kad miestas ir jo dydis gali nulemti tavo laimę ir gyvenimo kokybę? Kiekvienas į šį klausimą turėtų atsakyti individualiai, tačiau nepamiršti, kad tik žinojimas, kas yra tavo tikroji laimė ir pašaukimas bei to realizavimas, kiekvieną pasaulio kampelį padaro idealia vieta gyventi. Daugelis dabartinių moksleivių, paklausti ar norėtų sugrįžti gyventi į Tauragę kraipo galvas ir purtosi sakydami: „paskutiniu atveju“, tačiau nustebinsime juos – daugelis dabartinių žinomų Tauragės politikų, verslininkų ar visuomenės veikėjų kažkada sakė tą patį.  

Sudėtinga diskutuoti su oponentu, kai yra vartojamos tokios frazės: „sutriuškintas“, „propagandinio karo strategas“ ir daugybė panašių išsireiškimų. Didžiulis straipsnis, išpirktas už mokesčių mokėtojų pinigus, nelabai yra kam suprantamas. 

Būtent tokios mintys kyla skaitant Donato Simaičio, ilgamečio UAB Tauragės šilumos tinklai direktoriaus, o šiuo metu bendrovės valdybos nario, teiginius 2016 m. gegužės 3 d. „Tauragės kurjerio“ straipsnyje  „Tauragės šilumos tinklų planai: ką stengiamasi nuslėpti?“

Sportas visuomet buvo svarbi žmogaus gyvenimo dalis. Vieni sportuoja tam, kad pagražintų kūno formas, numestų svorio, kiti – savo malonumui, o tretiems sportas yra tiesiog kasdienis darbas ir pragyvenimo šaltinis.