2017 Rugsėjo 22 d.
Penktadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Kalba tauragiškiai

Kalba tauragiškiai
Nuomonių gali būti daug ir įvairių. Dalinkimės mintimis.

Atsakymas į M. Nevardausko straipsnį

  • Įkelta: 2016-06-07
Donatas Simaitis. „Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Donatas Simaitis
UAB Tauragės šilumos tinklai valdybos narys

Sudėtinga diskutuoti su oponentu, kai yra vartojamos tokios frazės: „sutriuškintas“, „propagandinio karo strategas“ ir daugybė panašių išsireiškimų. Didžiulis straipsnis, išpirktas už mokesčių mokėtojų pinigus, nelabai yra kam suprantamas. 

Naujasis direktorius (Mindaugas Nevardauskas – red. past.), kiek padirbėjęs Prienuose, kur šilumos kainos yra didžiausios Lietuvoje ir kiek „pasiblaškęs“ užsienyje ir, be abejo, daug kartų pralaimėjęs konkurencinę kovą darbo rinkoje, tapo Tauragės šilumos tinklų gelbėtoju ir visa žinančiu specialistu. Nors pagal diplomo įrašus yra ne toks, ir abejotino patyrimo. 

Dėl įvairių priežasčių ūkio padėtis (Tauragės šilumos tinkluose – red. past.) ekonomiškai yra labai sudėtinga. Kaip direktorius mini, jis nori tikrųjų skaičių analizės, – jų nėra. Tačiau straipsnyje nėra parašyta apie skolas, paskolas, teisminius procesus, dėl kurių yra kaltas direktorius. Taip pat nepaaiškinta, per kiek laiko atsiperka trasų atnaujinimas ir daugybė įmonės veiklą atspindinčių ekonominių skaičių. Biokuro degimo katilai, kurie veikia Tauragėje, yra pagaminti iš sovietinių mazuto deginimo katilų bazių. Tie katilai projektuoti 1970–1980 metais, o dabar pritaikyti biokuro deginimui. Specialistai įvairiai vertina tuos katilus, nes biokuras yra gana sudėtingas produktas, atsižvelgtina į tai, kiek yra kietų priemaišų, kokia medžio rūšis, drėgnumas, žievingumas ir daugybė kitų parametrų. 

Sovietinė lengvoji mašina „Volga“ buvo 1980 metų svajonių mašina, nors degino 12–15 litrų kuro. Dabartinės mašinos naudoja 2–3 kartus mažiau kuro tam pačiam atstumui. Su „Volga“ galima lyginti tuos senus įrengimus, kurie yra dabar naudojami biokurui deginti. Nei ponas direktorius, nei valdybos nariai, nei administracijos direktorius „Volgomis“ nevažinėjo. 

Yra didžiuliai skirtumai tarp „sutriuškintojo“ ir paties (M. Nevardausko – red. past.), bet esmė tai, kaip elgiamasi su darbuotojais, ar įsiklausoma į pastabas. Nesuvokiami man teiginiai, kad atskirų įrengimų našumas padidėjo net du kartus, kad kiti įrengimai dirbo virš 100 procentų našumo. Jaunas direktorius jau patyrė kelis fiasko dėl Eičių avarijos, nors buvo įspėtas dėl teismų, dėl sutarčių skuboto nutraukimo ir t.t. Siūlyčiau nepolitizuoti įmonės veiklos, tai rodo liūdna Lietuvos ekonominė padėtis. Įmonės naujo vadovo darbo įvertinimas bus atliktas tik po dviejų darbo metų, tuomet galėsite kalbėti apie nuopelnus. Jei savivaldybei rūpi šilumos ūkio padėtis, reikėtų rimtai susirūpinti, analizuoti, o ne deklaruoti dabartinius pasiekimus.

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus.

 

Būtent tokios mintys kyla skaitant Donato Simaičio, ilgamečio UAB Tauragės šilumos tinklai direktoriaus, o šiuo metu bendrovės valdybos nario, teiginius 2016 m. gegužės 3 d. „Tauragės kurjerio“ straipsnyje  „Tauragės šilumos tinklų planai: ką stengiamasi nuslėpti?“

Sportas visuomet buvo svarbi žmogaus gyvenimo dalis. Vieni sportuoja tam, kad pagražintų kūno formas, numestų svorio, kiti – savo malonumui, o tretiems sportas yra tiesiog kasdienis darbas ir pragyvenimo šaltinis.