2017 Lapkričio 23 d.
Ketvirtadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Kalba tauragiškiai

Kalba tauragiškiai
Nuomonių gali būti daug ir įvairių. Dalinkimės mintimis.

Kokią sporto šaką pasirinkti?

  • Įkelta: 2016-03-21
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Jonas Sabutis
Graikų-romėnų imtynių treneris

Sportas visuomet buvo svarbi žmogaus gyvenimo dalis. Vieni sportuoja tam, kad pagražintų kūno formas, numestų svorio, kiti – savo malonumui, o tretiems sportas yra tiesiog kasdienis darbas ir pragyvenimo šaltinis.

Kuri sporto šaka yra geresnė ir kaip išmatuoti tą gerumą? Toks klausimas kyla tėvams, kai reikia parinkti savo atžaloms tinkamą užsiėmimą užklasinei veiklai – būrelį, klubą, sporto mokyklą. Tėvai nusistato įvairius reikalavimus – nuo sporto šakos populiarumo iki atstumo nuo namų iki treniruočių salės. Tačiau bet kokios sporto šakos treniruočių pagrindas yra vaiko saugumas ir trenerio kompetencija. Nuo trenerio kvalifikacijos priklauso pratybų kokybė ir tas pats vaiko saugumas. Juk kiekvienas norime, kad mūsų vaikai po treniruotės grįžtų sveiki. Kai kurie tėveliai prieš renkantis sporto šaką bando kreiptis į draudimo bendroves, kurios aiškaus atsakymo neturi. Pagrindinis draudimo brokerių argumentas, jog kontaktinėse sporto šakose turėtų būti daugiau traumų, nes tokio sporto esmė būtent tokia – nugalėti bet kokia kaina naudojant brutalią jėgą, todėl apmokestina dvigubu ar net trigubu tarifu. Bet čia reikėtų remtis ne emocijomis, o faktais. Teko bendrauti su mūsų rajono traumatologais, daugeliui gal ir keista girdėti, bet boksininkus mažiausiai tenka gydyti po traumų. Apskritai būtų geriau kreiptis konsultacijos į sporto medicinos specialistus, kad galėtų papasakoti apie sportininkų traumas.

Dėl traumų dažniausiai nėra kalti nei sportininkai, nei sporto šaka. Dažniausiai kaltinamas treneris. Treneriai nori greitų rezultatų, o jų vadovai – kuo daugiau vaikų grupėse, nes nuo pastarųjų priklauso tarifikacijos, finansavimas, vadovų koeficientai. Todėl nenuostabu, kad nespėjama jaunų atletų paruošti fiziškai, šiam procesui nėra tinkamų sąlygų. Čia turbūt reikėtų daugiau dėmesio kreipti į bendrą sportininko fizinį rengimą. Galų gale, traumos tyko atletų, kurie per daug atsipalaidavę ir be tinkamos koncentracijos. Kita vertus, pradedančiajam nereikėtų per anksti taikyti sporto šakai būdingų specialių pratimų, neskubėti kuo greičiau suformuoti reikalingų įgūdžių. Labai gera berniukams sporto šaka yra imtynės. Krūvio aspektu imtynes galima palyginti su šiuolaikine penkiakove ar dviračių sportu. Treniruotėse jie mokomi ne tik atlikti veiksmus stovėsenoje ar parteryje, bet ir kristi. Todėl imtynėse eliminuojamas netikėtumo faktorius, kuris dominuoja žaidimuose, kai sportininkui nelaukiant pakišama koja arba jis pastumiamas į nugarą. Imtynininkams taip pat reikia jėgos, ištvermės, todėl jie daug dirba, prakaituoja treniruotėse. Tiesa, imtynės nėra kažkuo išskirtinės traumų atžvilgiu.

Nekompetentingas treneris gali „sugadinti“ futbolu, krepšiniu, lengvąja atletika ar boksu užsiimantį vaiką. Rekomenduotina pasirinkti sveikatos būklę atitinkančią sporto šaką.

Mūsų sporto sistema taip sutvarkyta, kad sporto mokyklos ruoštų gabius vaikus rinktinėms. Siekiama masiškumo, tačiau reikia suvokti, kad ne visi vaikai gali tapti profesionaliais sportininkais – reikia nueiti be galo ilgą kelią, kol tampi tikru sportininku. Tai toli gražu ne „Sportas visiems“, kur net ir turintys sveikatos problemų gali aktyviai judėti ir smagiai praleisti laiką. Be to, tai labai apsunkina trenerių darbą. Kai kurie klubai, sporto mokymo įstaigos galėtų organizuoti užsiėmimus vaikams, kurie neturi gabumų arba turi nedidelių sveikatos nukrypimų. Dabar grupėse nustatyti privalomi vaikų skaičiai.

Pavyzdžiui, Vaikų ir jaunių sporto mokykloje po 16 ir daugiau, neatsižvelgiant į tai, ar bus saugu vaikams sportuoti esamomis sąlygomis. Gal tada ir trenerių nereiktų kaltinti?

Norėtųsi, kad treneriai turėtų daugiau laisvės sprendžiant, kiek jų treniruojamose grupėse turėtų būti vaikų. Svarbu, kad vaikai judėtų. Kad judėtų pagal savo galimybes.

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus.