2019 Vasario 20 d.
Trečiadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Gyvenimo būdas

Minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ąsias metines Tauragės krašto muziejus „Santaka“ prasmingai įamžino Tauragės krašto istoriją – surengė parodą „Tarpukario dvasia“, muziejaus iniciatyva pagaliau šalia pilies stovi miesto simbolis – tauras. Atsirado ir išliekamąją vertę turintis leidinys „Šimtmečio Tauragė 1918–2018. 100 įdomiausių faktų“. Kaip kilo mintis išleisti tokią knygą ir kaip sekėsi tai daryti, „Tauragės žinioms“ papasakojo jos sudarytojas Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis. Knyga bus pristatyta visuomenei vasario 13 d., 17 val. Pilies menėse.

Kol lietuvaičiai socialiniuose tinkluose dalinasi snieguotos žiemos vaizdais, tauragiškė Vita Arvasevičiūtė siunčia linkėjimus nuo Gran Kanarijos krantų. Saulė, plaukus draikantis jaukus vandenyno brizas bei įspūdingos nuotraukos socialiniuose tinkluose verčia aikčioti ne vieną merginos bičiulį. Ji kartu su savo vyru Simu įsigijo jachtą pavadinimu „Windarella“, kaip patys teigia, dirba, keliauja, nardo, mėgaujasi maistu, gaudo įspūdingus vaizdus, nuotykius ir vėją. „Tauragės žinių“ pakalbinti keliautojai pripažino, kad save gali pristatyti įvairiai: architektė ir inžinierius arba naras ir kaitavimo instruktorė. Tačiau tiksliausia juos būtų vadinti užsispyrusiais jaunais optimistiškais pasiutusiais svajotojais, bandančiais atrasti savo pasaulį, kurio nepasiūlys jokia kelionių agentūra ar vadovėlis.   

Grikšų namuose, kuriuose auga keturios mergaitės, ko gero, niekada nebūna idealios tvarkos ir tylos. Nebent tada, kai visos mergaitės miega. Užtat jie kupini vaikiško klegesio, kūrybiškų idėjų ir harmonijos. Rita Grikšienė įsitikinusi – kad vaikai augtų laimingi ir sėkmingi, svarbu ne daiktai ar  prabanga, o kad jie savo namuose gerai jaustųsi, žinotų esą mylimi ir rastų savo kelią. Ievai, Eglei, Rūtai ir Laurai tai padaryti labai padeda šachmatai.

Žiemos pramogų mėgėjai jau gali ruošti pačiūžas: netrukus jie galės lipti ant Pilies aikštėje įrengtos čiuožyklos ledo. Čiuožyklos korpusas jau sumontuotas, šįryt užpiltas ir pirmasis ledo sluoksnis. Tikimasi, kad jau ryt bus galima čiuožinėti.

Šiais metais kasmetinė žiemojančių vandens paukščių apskaita Lietuvoje vyko sausio 11–13 dienomis. Palyginus su 2018 metais, šiemet Tauragėje pasiliko žiemoti gerokai didesnis paukščių būrys. Matyt, šilta žiema daro savo poveikį gamtai. Apskaitos metu buvo keletas įdomių susitikimų.

Nemažą dalį žmonių kiekvieną žiemą ištinka slidinėjimo karštinė. Tie, kuriems vėsesni orai jau ne vieną sezoną reiškia ausyse švilpiantį vėją ir snieguotas kalnų viršūnes, patvirtins, jog priprasti prie šių potyrių pakanka vos vienos kelionės į kalnus. Žiemos be slidžių nebeįsivaizduojanti Inga Dikšaitienė, kelionių agentūros „1000 mylių“ vadovė, apie slidinėjimą kalnuose sako, kad niekas taip neišvalo galvos, kaip fizinis krūvis visą dieną gryname ore. Tiems, kam slidinėjimas dar tik ateities planuose, tikriausiai įdomu bus sužinoti, kokios slidinėjimo turizmo kryptys populiariausios, kur pigiau, o kur patogiau, kur galima sutaupyti, o kur taupyti neverta. 

Mažuosius tauragiškius jau visai netrukus pakvies nauja batutų erdvė, pavadinta ORE. Tai jauki, šviesi, su didele meile įrengta vieta Taurų parke, kurioje – net 14 batutų, trys vonelės su porolonu, laipiojimo sienelė, sūpynės, dviratukai ir dar daug visko, net gimtadienių erdvė. Naujosios pramogų erdvės atidarymas numatytas sausio 9-ąją.

Tauragės muzikos mokykloje neseniai atidaryta piešinių paroda. Stulbinančių realistiškumu, preciziškai atliktų darbų autorė – Kornelija Mikalauskaitė, kuriai netrukus sukaks 16 metų. Muzikos mokykloje ji jau penkerius metus mokosi groti smuiku ir pati kuria muziką. Ir tai dar ne visi Žalgirių gimnazijos pirmokės talentai – mergina parašė knygą. O paklausta, kaip viską suspėja, tik šypsosi: o juk dar yra ir mokslai, ir jie – pirmoje vietoje...

Žurnalas „Reitingai“ pirmą kartą paskelbė 200 iškiliausių Lietuvos mokytojų. Bevartant jį žurnalistei akis užkliuvo už vaikystę primenančio ir taip gerai pažįstamo vardo... Remigija Kalendienė, Tauragės „Versmės“ gimnazijos gimtosios kalbos mokytoja! Tiesa, nuo rugsėjo ši pedagogė ugdo jau Vilniaus vaikus. Tačiau šimtai tauragiškių su pasididžiavimu gali prisiminti – tai mano Mokytoja, taip taip, iš didžiosios raidės. Ir nori nenori, širdyje kirba gražiausias lietuviškas žodis – Ačiū! – už pažintį su gimtąja kalba, už visada jautrų, nuoširdų santykį su mokiniu, kurį prisiminus net šiek tiek graudu.