2017 m. Lietuvoje veikė 22 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, 2020 m. – jau 27. Kurtis naujus bei plėstis esamus kooperatyvus skatina ir ES parama, skirta moderniai technikai įsigyti, produkcijos apimtims didinti, statyti arba renovuoti statinius, gaminti naujų rūšių produkciją ar teikti naujas paslaugas.
Išdalijo daugiau nei 33 mln. Eur
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), paramos gavėjais iš viso buvo patvirtintas 71 kooperatyvas. Patvirtinta bendra paramos suma siekia daugiau nei 33 mln. Eur. Tiesa, minėtoje statistikoje neįskaičiuoti kooperatyvai, kurie teikia paraiškas žemės ūkio naudmenų deklaravimo metu dėl paramos pagal su plotu susijusias KPP priemones.
Populiariausios veiklos sritys tarp kooperatyvų yra „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ ir „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
„Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ 2014–2020 m. laikotarpiu pasinaudojo 21 kooperatyvas. Skiriant paramą pagal priemonės veiklos sritį, siekiama didinti žemės ūkio ir maisto sektoriaus konkurencingumą, skatinti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegti inovacijas, naujus technologinius procesus bei vystyti žemės ūkio produktų rinkodarą. Pagal naujausias veiklos srities įgyvendinimo taisykles, didžiausioji paramos suma vienam projektui negali viršyti 400 tūkst. Eur, vienam juridiniam asmeniui – iki 4 mln. Eur pagal šią priemonę visu 2014–2020 m. laikotarpiu.
Parama – žingsnis į sėkmingesnį rytojų
Parama pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ pasinaudojo ŽŪKB „Pieno gėlė“ ir gavo 140 tūkst. Eur paramą. Šiomis lėšomis buvo modernizuota kooperatyvo transporto bazė: nupirkti du pienovežiai ir priekaba.
Prieš daugiau nei dvidešimt metų įregistruotos žemės ūkio kooperatinės bendrovės istorija prasidėjo nuo dviejų supirkimo punktų Virkšuose ir Žlibinuose. Šiuo metu kooperatyve veikia 19 pieno punktų, kooperatyvas superka pieną iš 83 stambesnių ūkininkų, kurie turi savo šaldytuvus. Kooperatyvo narių skaičius per 18 metų išaugo iki 47, o pieno surinkimo punktai atsidarė ne tik Plungės, bet ir Rietavo, Skuodo bei Šilalės rajonuose.
ŽŪKB „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas kooperaciją vadina didžiule jėga, o gautą paramą – žingsniu į sėkmingesnį rytojų.
Apsaugojo nuo rizikos
„Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ 2014–2020 m. laikotarpiu pasinaudojo 12 kooperatyvų. Skiriant paramą pagal priemonės veiklos sritį, siekiama visuose šalies regionuose didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą, skatinti inovacines ūkių technologijas, maisto tiekimo grandinės organizavimą bei efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio sektoriuje.
Vieno stambiausių Pagėgių ir Tauragės krašto žemės ūkio kooperatyvų „Lumpėnų Rambynas“ vadovas Remigijus Kelneris teigia, kad jeigu ne 2017-ųjų vasarą gauta parama, investuoti į kooperatyvą jis vargu, ar būtų ryžęsis. Pieno sektoriuje padėtis sudėtinga ir rizikinga jau ne vienus metus.
Pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, „Lumpėnų Rambynui“ buvo skirta beveik 180 tūkst. Eur parama. Už gautas lėšas rekonstruotas dar 2002 m. statytas tvartas: pakeistos karvių gulėjimo vietos, girdyklos, šepečiai, iškelta veršidė, tvarte taip pat pastatyti du melžimo robotai, kuriais galima aptarnauti 120 karvių. Skaičiuota, kad investicijos atsipirkti turėtų per 5–6 metus.
Įgyvendinimo taisyklėse – pirmenybė
Derėtų paminėti, kad, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), žemės ūkio kooperatyvams tenka ypatingas dėmesys. Jie turi galimybę gauti didesnį paramos intensyvumą, jiems skiriama daugiau prioritetinių balų.
Pavyzdžiui, pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas, atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas. Vis tik didžiausias paramos intensyvumas taikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas. Jis siekia 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Vertinant paraiškas, pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, šių kooperatyvų nariams arba gamintojų grupėms papildomai suteikiama 10 atrankos balų. Pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, taip pat papildomai suteikiama 10 atrankos balų.
Užs. Nr. 8
