Tarp projekto „Prisijungusi Lietuva“ nugalėtojų – ir bendruomenė„Kunigiškietis“
Kunigiškių bendruomenė dalyvavo projekte „Prisijungusi Lietuva“. Iš 691 bendruomenės ji buvo atrinkta ir pateko tarp 120 laimingųjų, kuriems buvo skirta po 1000 eurų numatytiems tikslams įgyvendinti – sukurti elektroninę parduotuvę. Bendruomenė nugalėjo ir projekto „Tvarumo“ nominacijoje.
„Prisijungusi Lietuva“ inicijuoto Bendruomenių įtinklinimo projekto balsavimas vyko iki gruodžio 16 dienos. Bendruomenių iš visos Lietuvos projektai pretendavo į tris nominacijas: idėjos, inovatyvumo, tvarumo. Į tvarumo nominaciją pretendavo ir Kunigiškių kaimo bendruomenė „Kunigiškietis“.
Įgyvendindama projektą „Kunigiškiečiai prekiauja“ bendruomenė sukūrė elektroninę parduotuvę kunigiskietis.lt. Parduotuvės sukūrimas atvėrė galimybes Kunigiškių gyventojams reklamuoti bei parduoti savo rankų darbo produktus ir gauti papildomų pajamų. Šioje parduotuvėje bendruomenės nariai parduoda savo rankdarbius: pirštines, šlepetes, šalikus, dekoracijas, o sezono metu – užaugintas daržoves ir vaisius.
„Norime pasidalinti džiugia žinia. Mūsų bendruomenė dalyvavo „Prisijungusi Lietuva“ projekte. Iš 691 bendruomenės mes buvome atrinkti ir patekome tarp 120 laimingųjų, kurioms buvo skirta po 1000 eurų numatytiems tikslams įgyvendinti (tikslas – elektroninė parduotuvė). Taip pat buvome nominuoti „tvarumo“ nominacijai kurią Jūsų, visų balsavusių, dėka mes laimėjome. AČIŪ už kiekvieną balsą!“ – tokia žinute pasidalyta Kunigiškių kaimo bendruomenės feisbuko paskyroje.
Šio konkurso tikslas – skatinti gyvenamosios vietovės bendruomenes dalį veiklų perkelti į elektroninę erdvę, pasitelkiant informacines ir ryšių technologijas kurti naujas ar tobulinti jau esamas paslaugas bendruomenės nariams ir taip paskatinti gyventojus naudotis internetu.
2017 m. Lietuvoje veikė 22 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, 2020 m. – jau 27. Kurtis naujus bei plėstis esamus kooperatyvus skatina ir ES parama, skirta moderniai technikai įsigyti, produkcijos apimtims didinti, statyti arba renovuoti statinius, gaminti naujų rūšių produkciją ar teikti naujas paslaugas.
Kiekvienų metų vasario 4-ąją minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. 2021 m. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“. Kiekvienais metais gerinant švietimą ir didinant supratimą apie vėžį bei skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis tam tikrų vėžio prevencijos priemonių, siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio bei sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą pagalbą.
Kodėl reikia keisti tarpines? Guminių tarpinių eksploatacijos laikas 5-7 metai. Jeigu per šį laikotarpį neatlikote jokios priežiūros guminei tarpinei, ( nevalėte ir netepėte silikonu) guminės tarpinės tampa neefektyvios ir praleidžia šaltį ,triukšmą, pradeda kauptis drėgmė patalpose. Netinkamai eksploatuojama guminė tarpinė praranda elastingumą, sukietėja yra lengvai paveikiama temperatūrų kaitos: dėl karščio – prisilydo prie langų profilio, tampa kaip kramtoma guma, dėl šalčio – suskilinėja ir sukietėja, todėl lango izoliacinės medžiagos sandarumas sumažėja, padidėja triukšmas, sklindantis iš lauko lengvai patenka drėgmė ir šaltis į patalpas. Jei per uždarytą langą veržiasi drėgmė ir šaltis, vienas iš požymių, kad nusidėvėjusios tarpines nebeatlieka savo funkcijos. O per nesandarius langus prarandama šiluma.
Socialiniuose tinkluose jau įprasta matyti ne vasaros sezono metu upėse ir jūrose besimaudančių pažįstamų nuotraukas. Pastaruoju metu itin aktyviai nuotraukomis su maudynėmis lediniame vandenyje dalijasi buvęs tarybos narys Silverijus Statkus, iki vėlyvo rudens Keramikos tvenkinyje maudydavosi ir visiems puikiai žinoma režisierė Genovaitė Urmonaitė. Jau pradedančių užšalti tvenkinių vandens nebijo ir „Lepūnės pirties“ įkūrėja, profesionali pirtininkė Viktorija Ivaščenko. Visi šie „Tauragės žinių“ pašnekovai teigė jaučiantys ne tik teigiamą poveikį grūdinamam organizmui. Anot jų, kur kas svarbesnis yra psichologinis faktorius: įveikti save ir nebijoti diskomforto.
Žinomas vaikų rašytojas, bardas, teisės mokslų dėstytojas Justinas Žilinskas ėmėsi iniciatyvos – nemokamai papasakoti moksleiviams apie knygų rašymą, leidybą ir kitus dalykus, tuo pagelbėdamas mokytojams. Per vieną pusdienį sulaukė tiek prašymų, kad registraciją teko stabdyti. Prioritetą sostinėje gyvenantis vyras teikė regionams, mažoms mokykloms. Tarp užsiregistravusių yra ir Tauragės mokyklų.
Diena – lyg siauras šviesos plyšys paros tamsoje. Šykšti saulės šviesa dažniausiai – tik pro debesis. Trumputės dienos pilkuma savaip ramina. Dabar tyla gamtoje – svarbiausia. Ir kiekvienas garsas joje skamba kur kas reikšmingiau. Siūlome paskaityti Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vadovo Algio Butlerio pamąstymus apie gruodžio mėnesio gamtą.
Paskutinėmis praėjusių metų dienomis įvyko pirmasis „Globalios Tauragės“ hakatonas. Virtualus idėjų maratonas pritraukė daugiau kaip 1700 žiūrovų ir dalyvių iš viso pasaulio.
Teikiant pagalbą šeimai, itin svarbus yra specialistų bendradarbiavimas su vaiku. Nuo jo sėkmės nemaža dalimi priklauso kaip greitai pavyks atsitiesti visai šeimai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniuose skyriuose veikiančių mobiliųjų komandų specialistai, siekdami padėti į krizę patekusioms šeimoms, ieško kelių į vaikų širdis, kartu sprendžia jų problemas, padeda šeimai ne tik išgyti, bet ir iš naujo atrasti vieniems kitus.
Spustelėjus lengvam šaltukui turgavietėse jau pasirodydavo močiučių megztų vilnonių kojinių, pirštinių, šalikų. Tauragiškiai savo mezginiais prekiaujančias močiutes buvo įpratę matyti sėdinčias prie turgelio Vytauto gatvėje. Dabar karantinas pagyvenusias auksarankes verčia likti namuose ir saugoti sveikatą. Tačiau uždarytos bobutės atrado internetą, kuris, jų pačių nuostabai, jau spėjo tapti tikru išganymu padeda vieną kitą eurą prie pensijos prisidurti, ir trokštamu dėmesiu pasilepinti.
Fotografas Pijus Beizaras, kilęs iš Jurbarko, šiuo metu gyvena Vokietijoje. Tuo metu, kai dėl COVID-19 užkrato visos pasaulio valstybės uždarė savo sienas, daugybė keliautojų iš Lietuvos prarado galimybę išvykti svetur. Tačiau Pijus turėjo galimybę nuvykti į Alpes, besidriekiančias nuo Viduržemio jūros per Vokietiją iki Panonijos lygumos.
2021-ieji žada daugiau laisvės, naujovių, visuomeniškumo. Diktatorišką valdymo stilių po truputį keis lankstesnis. Nors viršų ims tai vienas, tai kitas stilius, jausis jų samplaika, visgi naujoviškumo daugės. Rasis daugiau pasirinkimo galimybių. Pradės populiarėti modernios naujovės įvairiose srityse, originalūs projektai, daugės ekstravagancijos, eksperimentų madoje ir kitur. Gausės išradimų bei atradimų, susijusių su ekologiškos energijos išgavimu, elektromobiliais, aviacija, kosmosu, robotizacija, medicina, genetika, farmacija ir t.t. Žmogaus teisės ir laisvės taps primtinesnės netgi tiems, kurie griežtai vadovavosi atgyvenusiu požiūriu. Visgi streikų, maišto vis dar pasitaikys.
Šį sekmadienį LNK projekte „Lietuvos balsas“ pasirodys atlikėjas iš Tauragės Ignas Novikovas. Tauragiškiai šiame muzikiniame projekte savo jėgas išbando ne taip jau retai. Metų pradžioje sužibėjo ir dvi merginos iš Tauragės.
Lietuvos paaugliai kelintus metus iš eilės išgyvena ne pačius geriausius laikus. Prieš juos dažniausiai naudojamas visų rūšių smurtas, paaugliai renkasi savižudybės kelią, jaučia nuolatinį spaudimą geriau mokytis, siekti vis geresnių rezultatų, o psichologinė pagalba pasiekia vos 20 procentų paauglių, kuriems ji reikalinga.
Kristina Anulienė, Adakavo socialinių paslaugų namų direktorė, šiemet tapo viena iš penkių socialinės apsaugos sistemoje dirbančių žmonių, kuriems įteiktas aukščiausias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įvertinimas – „Gerumo žvaigždė“. Šie metai 243 darbuotojus vienijančiai įstaigai buvo išties sunkūs. Dar prieš mėnesį įstaigoje buvo kilęs koronaviruso protrūkis, sirgo 98 globos namų gyventojai. Kiek anksčiau su didžiuliu visuomenės pasipriešinimu būdavo pasitinkamos įstaigos iniciatyvos neįgaliuosius integruoti į visuomenę. K. Anulienė prisipažįsta: praeityje ir panika, ir ašaros. Didžiausius sunkumus gausaus kolektyvo vadovei įveikti padėjo, kaip ji sako, neįtikėtinas darbuotojų susiklausymas, rūpinimasis vienas kitu bei tikėjimas.
Nuo gruodžio 16 d., sugriežtėjus karantino sąlygoms, Vyriausybės priimtu nutarimu įsigaliojo tam tikri verslo veiklos apribojimai, kuriais siekiama suvaldyti itin blogėjančią pandemijos situaciją.
Dėl Covid-19 pandemijos lapkritį visoje Lietuvoje antrą kartą per šiuos metus paskelbus karantiną, verslininkų nuotaikos subjuro. Statistikos departamento apklausos duomenimis, 24 proc. įmonių veiklą lapkritį apribojo koronavirusas, o verslo pasitikėjimo rodiklis krito. Nuo gruodžio 16 d. sugriežtinus karantiną ir augant nukentėjusių įmonių skaičiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina skubiai pavirtinti daugiau verslo paramos priemonių bei kviečia naudotis jau esamais finansiniais instrumentais.
Patekusios į Covid-19 pandemijos verpetus, nemažai įmonių patiria apyvartinių ir investicinių lėšų trūkumą. Tam, kad kasdieniai darbai būtų tęsiami, o ilgalaikiai plėtros projektai sėkmingai įgyvendinami, nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti nauja finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų.
Tauragės rajono Žygaičių gimnazijoje besimokanti 17–metė Gustė Nairanauskaitė tvirtai apsisprendė – baigusi mokslus stos į kariuomenę. Mergina tai vadina pareiga Tėvynei. Tačiau po tarnybos ji ketina studijuoti visuomenės sveikatos mokslus. Šį sprendimą Gustė priėmė po to, kai savanoriavo Tauragės visuomenės sveikatos biure. Lietuvą sukausčiusi COVID-19 pandemija kaip reikiant smogė sveikatos srityje dirbantiems darbuotojams, todėl bet kokia pagalba iš šalies – gyvybiškai svarbi.
Vyriausybė patvirtino naują pagalbos koncepciją nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įmonės, kurių apyvarta dėl koronaviruso įtakos sumažėjo 30 proc. ar daugiau, galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų.
Stefanija Mažeikienė, kone pusę amžiaus skubėjusi į pagalbą visiems, kam prireikė skubios medicinos pagalbos, išėjusi į užtarnautą poilsį pagaliau rado laiko kūrybai. Neseniai 70-metį atšventusi moteris jau gali būti tituluojama rašytoja: jos „kraitis“ – ne tik daugybė poezijos posmų, bet ir romanas. Ji prisipažįsta nustebusi, kai sulaukė žurnalistės skambučio. Sako, pagalvojusi „nebedirbu, esu užtarnautame poilsyje, kas galėtų manimi domėtis“, tad ir duoti interviu nelabai norėjosi. Taip ir pasakė – kad nieko įdomaus negalės papasakoti. Bet pasikalbėjusi su žurnaliste ilgėliau sako pagalvojusi, kad šiais „izoliacijos“ laikais nereikia užsidaryti – reikia bendrauti, dalintis savo patirtimis. Nors tos patirtys ne vien smagios, Stefanijos mintys kupinos šviesos ir vilties
Vita ir Tadas Petkevičiai po dešimties metų gyvenimo emigracijoje ėmė ūkininkauti Kelmės rajone. Ūkį plėtoja investuodami Anglijoje uždirbtas lėšas ir jauniesiems ūkininkams įsikurti skirtą paramą.