2019 Spalio 23 d.
Trečiadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Birutė SLAVINSKIENĖ

Meilės emigrante save vadinanti Neringa Kėdienė sako į užsienį važiavusi trumpam, tačiau grįžo tik po 10 metų. Dabar ji penktus metus gyvena savo gimtinėje – Bijotuose, Šilalės rajone, dirba Skaudvilėje įsikūrusioje kavinėje „Skaudvila“ ir teigia nė minutės nesigailėjusi, kad apsisprendė grįžti.

Duobėta gatvė,  per arti tvoros kaimyno pasodintos tujos, gėles nuo kapų nuskabančios stirnos, perdegęs gatvės šviestuvas – šias ir šimtus kitų miestiečių problemų pirmiausia išgirsta ir sprendžia miesto seniūnas Virginijus Žilius. Vyro rankose netyla mobilusis telefonas. Tačiau intensyviai plušančiam seniūnui šį mėnesį sukanka 65-eri. Pagal naująjį Valstybės tarnybos įstatymą jis nebegali tęsti valdininko karjeros. Tiesa, išlieka galimybė dar kuriam laikui įsidarbinti būsimam seniūnui darbus perduodančiu, padedančiu mentoriumi. Ką pasirinks seniūnas: poilsį nuo problemų ar jas?   

Anot vyskupo Jono Borutos, jei nėra „Carito“ – nėra parapijos. Nuo 1989-ųjų Lietuvoje veikianti „Carito“ organizacija šiemet mini 30-metį. Artimo meile pagrįstus santykius, krikščioniškas vertybes skatinanti ir kiekvieno visuomenės nario, reikalingo krikščioniškos paramos, minimalių poreikių patenkinimo siekianti organizacija aktyviai veikia ir mūsų mieste. Pastaraisiais metais jos veikla jaučiama vis labiau. Apie tai, kokius gerus darbus, nors kartais ir nematomus, ji nuveikia, „Tauragės žinioms“ papasakojo Tauragės „Carito“ reikalų vedėja Vitalija Šlepavičienė.

Du vaikinai, ilgai svajoję, pagaliau įkūrė savo dirbtuves, kur vakarais po „pagrindinių“ darbų pjauna, šveičia ir šlifuoja medieną. Savo rankomis ir pačių sukonstruotomis staklėmis jie gamina unikalius medinius indus, neretai tampančius ta maža detale, kurios  trūko iki tobulo namų jaukumo. Žinia apie darbščius ir išradingus pasklido po Lietuvą. O tauragiškiams bus itin smagu sužinoti, kad vienas šių jaunuolių – tauragiškis Vytautas Kasparavičius.

Vakar B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje pristatyta jau aštuntoji Jono Jakštaičio-Šapelio eilėraščių knyga vaikams „Šlepu tepu per laukus“. Renginio išvakarėse įsiprašiusi pas autorių į namus, šių eilučių autorė buvo pavaišinta kava ir „tinginiu“, pasak jo, beveik paties gamintu: „Padariau sunkiausią darbą – sausainius sulaužiau“. Šmaikštauja ir kuklinasi rašytojas ir kalbėdamas apie savo knygas, spausdinamas, beje, labai kukliu tiražu – vos po keliasdešimt egzempliorių. O štai Eugenijus Šaltis, poetų klubo „Žingsniai“ vadovas, susitikimuose su skaitytojais pristatantis jo knygas, sako, kad jose vaikai atranda visai kitą pasaulį – daug geresnį, jaukesnį, pilną meilės viskam, kas gyva.