Tauragės žinios logotipas
Tauragės gyvūnų prieglaudoje savanoriaujanti Rima: kiekvienas katinas – asmenybė

Tauragės gyvūnų prieglaudoje savanoriaujanti Rima: kiekvienas katinas – asmenybė

Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams.

Kodėl prieglaudoje lankiausi tokiu šiek tiek neįprastu metu? Savanorius dažniausiai čia galima išvysti būtent ryte arba vakare, kai katėms pilstomas vanduo, valomi aptvarai, šeriamas maistas. Laiko nėra daug: juk reikia pasirūpinti ne vienu gyvūnu. Tačiau R. Petrauskaitė savanorystei yra paaukojusi ne vieną savaitgalį, o, kaip pati sako, katinų murkimas arba laimingai pasibaigusios jų naujųjų namų paieškos atperka viską.

Viduje šilta – prie vienos sienos kūrenama krosnis. „Savanorės vyras su draugu padėjo įrengti. Ir jeigu ką nors reikia remontuoti, padeda. Labai geranoriškų žmonių yra“, – kalbėjo R. Petrauskaitė.

Prieglaudoje iš viso pluša 16 nuolatinių savanorių, kurie pasikeisdami atvyksta prižiūrėti gyvūnų.

– Pakankamai daug. Galime laviruoti: yra žmonių, kurie negali atvykti vieną dieną, tai jų paprašome kokią kitą dieną. Būna, ką nors pavaduojame. Labai gražu ir tai, kad prie komandos prisijungė ir viena savanorė su dukra, vieną kartą per savaitę važiuojančios iki čia net 30 kilometrų, – kalbėjo mano pašnekovė.

Ši prieglauda įsikūrusi netoli miesto, patalpose, kuriose anksčiau veikė automobilių servisas. Jos adresas nėra skelbiamas. Tikriausiai dėl to, kad žmonės nepaliktų gyvūnų likimo valioje tiesiog prie durų, kai pačioje prieglaudoje savanorių nėra. Kaip kalbėjo R. Petrauskaitė, labai ilgai gyvūnų prieglauda negalėjo rasti patalpų – išgirdę apie gyvūnus nuomotojai nieko nenorėdavo girdėti. Tačiau dabartinio pastato, kuriame veikia organizacija, savininkas nusprendė kitaip.

– Žmogus sakė, kad jau geriau gyvūnai negu tiesiog viskas tuščia, – kalbėjo pašnekovė.

– Kasmet visoje šalyje apie 15 tūkstančių beglobių gyvūnų – šunų ir kačių – patenka į prieglaudas. Kiek jų yra jūsų prieglaudoje? – pasiteiravau R. Petrauskaitės.

– Šiuo metu turime 16. Karantine yra 4 gyvūnai. Džiugu tai, kad vieną katę radę žmonės pažadėjo vėliau ją priglausti pas save. Na, o 3 juodi kačiukai liks su mumis. Galėtume turėti daugiau – yra buvę, kad turėjome ir 32. Yra ką veikti. Katės energingos, reikia valyti, keisti kraiką, maitinti, gydyti. Talpinti gal ir galime daugiau, bet svarbu ir kokybė. Pavyzdžiui, turėjome katę su 8 kačiukais. Jeigu būtume patalpinę juos visus į mažą patalpą, tai tiesiog vietos nebūtų. Reikėjo didesnio aptvaro. Pamenu, mums parašė į feisbuko puslapį mergina, kuri sakė turinti sodybą Tauragės rajone, ji pastebėjo katę su kačiukais. Pamatėme labai mielą katytę. Įtariame, kad turėjo namus, nes laukinės katės paprastai bijo žmonių, o ši – ne. Mama labai atsakinga, tikriausiai ne pirma jos vada. Kačiukai paaugo. Jie po kurio laiko buvo atskirti nuo mamos, kad išsilakstytų. Tada mama atsigavo. Jai, kaip nustatė veterinaras, vos 2–3 metai. Pati pradėjo žaisti kaip vaikas (šypsosi, – aut. past.). Pavadinau ją Talli, nes Šiaurės Indijoje tai reiškia „mamytė“. Arba, pavyzdžiui, buvo du broliai kačiukai, kurie tarpusavyje labai gerai sutarė, bet nuo žmonių slėpėsi. Tada stengiamės juos socializuoti, atskirti, kad nebijotų būti vieni.

Kaip gyvūnai čia patenka? Ar atiduoda patys šeimininkai, ar jie randami gatvėse?

– Nemažai istorijų, kai šeimininkai turi išsikraustyti į kitą nuomojamą būstą, kurio savininkai griežtai neleidžia laikyti gyvūnų, arba emigruoti. Bent taip sako. Nors kartais būna, kai pasako apie tai, kad labai staigiai emigruos, nors matai, kad jau anksčiau prieš kokius 5 metus rašė apie tai, kad nori kačiuko, tada šuniuko, tada vėl kačiuko, o galiausiai – emigruoja, o praėjus porai mėnesių vėl klausia, ar turime. Paauga – tampa neįdomu. Tokių melagysčių pasitaiko. Mes mylime savus gyvūnus. Nėra taip, kad atiduodame ir pamirštame. Laukiame nuotraukų, istorijų, jeigu kam sunku, neranda ryšio su kate, mėginame patarti. Kitaip tariant, ieškome išeičių.

Būna, ir tai visiškai suprantama priežastis, kai gyvūną priglaudžia žmogus, neturintis vaikų, o po kurio laiko jų susilaukęs pastebi, kad atžala alergiška. Pamenu, kartą vaiko mama net bėrimų nuotraukų atsiuntė. Ji ilgai netikėjo, kad vaikas alergiškas mylimai katytei, bet galiausiai tai konstatavo medikai.

Žinoma, stengiamės, kad tie gyvūnai, kurie atiduodami atgal iš namų, nepatektų iškart į prieglaudą. Juk katei stresas. Jos nepratusios prie to. Tad jeigu atiduoda iš namų – kiti namai dažniausiai ir atsiranda. Kartais priglaudžia pačių šeimininkų giminaičiai.

Atsitinka, kai šeimininkai miršta. Ir pastebiu, kad turtą žmonės paveldėti nori, bet gyvūno – ne. Buvo toks atvejis. Žmonės net katino vardo nežinojo, nors tai buvo jų artimo giminaičio gyvūnas. Katinas labai liūdėjo. Kiekvienas katinas yra asmenybė: vienam patinka tas, kitam – kažkas kita, vienas energingas, kitas labai ramus. Nėra taip, kad sakome, jog atvažiuok ir išsirink. Kviečiame potencialius savininkus, kad jie atvažiuotų pasitikrinti, ar aura sutampa. Pamenu, tas katinas pabėgdavo, bijodavo žmonių, vieniems žmonėms jį priglaudus 2 savaites slėpėsi už spintos. Neradus bendros kalbos jis buvo grąžintas. Ir kartą atvyko į prieglaudą kita šeima: mama, močiutė ir mergaitė. Ir pastaroji pažvelgė į jį, priėjo, paglostė ir jam tai patiko. Ir dabar geriausi draugai.

– Kiek atsieina vieno gyvūno išlaikymas?

– Svyruoja katinų skaičius, išlaidos priklauso ir nuo to, kiek yra mažų kačiukų, tad tiksliai negaliu atsakyti. Mes išsilaikome iš 1,2 proc. gyventojų skiriamos pajamų mokesčio dalies, o daugiausiai pagalbos sulaukiame prieš šventes.

Kas jus atvedė į gyvūnų prieglaudą savanorystei? Kiek laiko savanoriaujate?

– Apie šią gyvūnų globos įstaigą ilgą laiką nežinojau. Organizacijai pradžią davė Viktorija Naujokaitė, namų fermos gyvūnams „Trys paršeliai“ įkūrėja. Ji kartu su Sigitu Klymantu bendradarbiavo, turėjo bendrą prieglaudą tiek šunims, tiek katėms. Aš apie organizaciją sužinojau gyvendama užsienyje. Į mane kreipėsi Viktorija, nes matė, kad dalinuosi įvairiais skelbimais, aukojau šiek tiek organizacijoms. Po kurio laiko susipažinau su Ligita Juščiene, perėmusia vadovavimą organizacijai. Pradėjau prižiūrėti prieglaudos socialinius tinklus. Tapau praktiškai atstove spaudai (juokiasi, – aut. past.), tiesa, neoficialiai. Grįžusi į Lietuvą atvykstu į prieglaudą. Yra kambarėlis, kuriame sudėtas kraikas, vanduo, maistas. Reikia sutvarkyti aptvarus, pakeisti kraiką, pakeisti vandenį, maisto paduoti. Šaltomis dienomis svarbu pakūrenti krosnį. Visi savanoriai turi ir tiesioginius darbus, tad savo skiriamą laiką derina.

– Daug kalbama apie gyvūnus, kad reikia mylėti, pasirūpinti jais. Tačiau vis tiek atsitinka, kad žmonės išmeta juos į gatvę. Kai kurie katinai užauga laukiniai. Kaip būtų galima spręsti beglobių gyvūnų problemą?

– Esu apie tai kalbėjusi su Aušra Stumbriene (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento patarėja, – aut. past.). Ji yra sakiusi, kad žmonės tapo sąmoningesni ta prasme, kad skambina tarnybai arba policijai ir praneša apie rūpesčio nesulaukiančius augintinius. Tačiau išlieka bėda, kad jeigu žmonės nori ką nors pigiau nusipirkti, tai tą ir padaro, ir jiems nesvarbu, iš kur. Arba vis dar nėra įsisąmoninama, kad jeigu įsipareigojai gyvūnui, tai padarei geriems 15-ai metų. Tai yra tavo atsakomybė. Bet tokio supratimo nėra. Sakyčiau, kad sąmoningumo ugdymas turėtų prasidėti jau nuo darželio. Tai ilgas ir nuoseklus procesas.

– O atvyksta pas jus kokie nors vaikų būreliai?

– Taip, atvyksta. Tiesa, mūsų laikas ribotas, ne visada esame tam pasiruošę. Na, o savanoriauti priimame asmenis tik nuo 18 metų, nes mūsų katinėliai yra visokie, kad ir iš meilės nagučius gali įleisti. Reikėtų supažindinti vaikus, kaip prižiūrėti. Tiesa, vienos savanorės mažametė dukra atvyksta kartu su mama, tai padeda ir kartu pažaidžia su katinėliais. O juk šiems reikia ne tik maisto ir vandens, bet ir dėmesio, o savanorių rankų ne visuomet daug. Kartu ugdomas ir pats vaikas, jo sąmoningumas bus visai kitoks.

– Koks yra didžiausias savanorystės gyvūnų prieglaudoje pliusas?

– Didžiulis pasitenkinimas. Sako, savanorystė pasireiškia tuomet, kai kam nors ką nors duodi. Bet išties tai labiau gauni. Manau, kad pas mus lieka tie savanoriai, kurie mėgsta tai, ką daro. Turime ir vyresnių, ir psichologiškai sudėtingesnių kačių, o didžiausias apdovanojimas mums, kai sudėtingais atvejais gyvūnai randa namus. Pamenu, turėjome katinėlį, vardu Brauni. Regis, iš Pagėgių. Šeimininkė mirė, buto savininkas jį išvarė. Taip katinas pateko pas mus. Naujoji Brauni šeimininkė pratinosi prie jo porą mėnesių. Kaip ji mums rašė, žmogus tikriausiai jam jau niekuomet netaps draugu. Bet ji įsigijo kitą katytę, o Brauni su ja labai gražiai susidraugavo.

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Kelionės už eurą per mėnesį – iššūkis savivaldybių biudžetams 

2020 metais pirmosios  Lietuvoje į funkcinę zoną „Tauragė+“ susijungusios Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybėms iš Europos Sąjungos paramos lėšų gavo 18,8 mln. eurų. Nemaža dalis šių pinigų buvo atseikėta mobilaus judumo sistemai sukurti, kuri turėjo sudaryti ekonomiškai silpno regi

Gedimino g. pradėtas eismo reguliavimas šviesoforais

Tauragėje, Gedimino g., prie įvažiavimo į aplinkkelį esantys šviesoforai jau veikia! Siekiant optimaliai sureguliuoti šviesoforų veikimo laikus ir trukmę, šiuo metu stebimas automobilių srautas. Atsiprašome už galimus laikinus nepatogumus ir gyventojų prašome supratingumo bei kantrybės. Taip pat Tauragės rajono

Profilaktinė patikra vasarą – mažiau rūpesčių rudenį

Mažiau virusų, streso ir mažesnės eilės pas gydytojus – štai kodėl vidurvasarį puikus laikas atlikti profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus. Ši kasmetinė procedūra yra būtina ne tik tam, kad vaikas ar paauglys galėtų lankyti ugdymo įstaigą: lopšelį-darželį, darželį, mokyklą. Mokinio sveikatos pažymėjimo reikia ir pla

Kai orai nedžiugina, ūpą pakels skanus maistas: 4 greitos ir pigios idėjos tiems, kas dievina sūrį

Pasakyti „ne“ sūriui – tikrai sunki užduotis. Rytą pradedame su riekele jo ant duonos, priešpiečiams valgome salotas su mocarela, užkandžiaujame kietuoju ir gurmaniškais pelėsiniais, jis palaimingai tįsta ant picos ar su makaronais... Daugeliui vieni skaniausių patiekalų yra būtent su sūriu, todėl jis paprastai yra b

Paaiškėjo 2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai: Tauragės mokinių pasiekimai – džiuginantys

2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai atskleidžia, kad Tauragės rajono abiturientai pasiekė išties puikių rezultatų. Šiemet jie ne tik gerai pasirodė daugelyje dalykų, bet ir surinko nemažai aukščiausių – 100 balų – įvertinimų.   100 balų įvertinimus pelnė mūsų rajono abiturientai įvairiuose egzaminu

Kodėl vaikui svarbus kokybiškas miegas?

Manoma, kad suaugusiam žmogui reikia 7-9 valandų miego. Tačiau vaiko ar paauglio organizmas reiklesnis ir miego jam gali reikėti gerokai daugiau. Kodėl augančiam ir bręstančiam organizmui svarbus kokybiškas miegas ir kaip jį užtikrinti sukurti kokybiško poilsio rutiną, pasakoja vaiko teisių gynėja Giedrė Salickienė. Vaiko teisių gynė

Įvyko jau penktoji bibliotekos organizuojama vaikų vasaros stovykla „Pozityvumo tiltas“

Vaikų vasaros atostogos gali būti ne tik linksmos, bet ir labai prasmingos – šiemet biblioteka ir vėl kvietė 7–8 metų vaikus dalyvauti stovykloje „Pozityvumo tiltas“. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas emociniam intelektui, pasitikėjimui savimi ir kūrybiškumui ugdyti. Stovyklos išskirtinumas – ne ti

Keisis Tauragės Švč. Trejybės parapijos vikarai

Liepos 16 d. Telšių vyskupijos kurijos paskelbti paskyrimai palies ir Tauragės Švč. Trejybės parapiją. Tikintieji atsisveikins su parapijoje tarnavusiais vikarais – kun. Roku Maziliauskiu ir kun. Sigitu Valauskiu.    Telšių vyskupijos kurija išplatino pranešimą, kad kun. R. Maziliauskis atleistas

Inesai Ašmantaitei įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis

Tauragės rajono savivaldybėje apsilankė Inesa Ašmantaitė, kuriai buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis.   Inesa Ašmantaitė su šeima gyvena Čekijoje, yra Lietuvos garbės konsulė Čekijos Respublikoje, atstovauja Lietuvai Moravijos ir Pietų Bohemijos regionuose. Ji su dideliu džiaugsmu ir pagarba nori prisidėti prie

„Vasara su knyga“: į skaitymo kelionę jau leidosi daugiau nei 19 tūkst. skaitytojų

Skaitymo skatinimo iššūkis „Vasara su knyga“, vasaros pradžioje pakvietęs visus – nuo knygų mylėtojų iki tik retkarčiais knygą atsiverčiančių skaitytojų – leistis į skaitymo kelionę, jau įpusėjo ir fiksuoja puikius rezultatus: iššūkį jau priėmė per 19 000 dalyvių, iš jų – daugiau nei

Paros įvykių suvestinė: smurtas artimoje aplinkoje, grasinimai ginklu ir vagystė iš parduotuvės

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje per pastarąją parą registruoti keli reikšmingi įvykiai, susiję su fizinio skausmo sukėlimu, grasinimais bei svetimo turto pagrobimu. Sveikatos sutrikdymaiLiepos 15 d. apie 20.20 val. Tauragėje, M. K. Čiurlionio gatvėje, namuose, neblaivus (2,60 prom.) vyras, gim

Tauragės rajono savivaldybės delegacija dalyvavo Bytovo miesto šventėje

Liepos 10–13 dienomis Tauragės rajono savivaldybės delegacija lankėsi Bytove (Lenkija), kur vyko 679-ųjų miesto teisių suteikimo metinių šventė.   Tauragės ir Bytovo partnerystė puoselėjama nuo 2017 metų. Per šį laikotarpį įgyvendinti bendri projektai, dalintasi patirtimi kultūros, sporto bei užsieniečių socialinės integr