Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Pradžia – vaikystėje
Filatelija Tomas susidomėjo dar besimokydamas antroje gimnazijos klasėje (dabar tai būtų 6 klasė – aut. past.). Tada, pasak jo, pašto ženklus kolekcionavo kone visa klasė – tai buvo toks vaikiškas pomėgis. Vėliau susidomėjimas pašto ženklais išblėso – darbas, tarnyba kariuomenėje, santuoka, vaikai, tačiau paskui, kai, kaip jis sako, gyvenimas normaliai stojosi, vėl prisiminė savo archyvą, ėmė jį tvarkyti ir aptiko vaikystėje rinktus pašto ženklus, aistra kolekcionuoti įsiplieskė iš naujo.
– Toks sutapimas: filatelijos judėjimas Tarybų Sąjungoje prasidėjo 1957-aisiais. Tada Maskvoje buvo jaunimo festivalis, ta proga buvo surengta pašto ženklų paroda. Visi pamatė ją ir susižavėjo. Tai buvo vadinamasis atšilimo laikotarpis – buvo galima susirašinėti su užsienio šalimis, gauti siuntinius iš Amerikos ir pan. Atsimenu, Tauragėje turgus būdavo pilnas nailono, atsiųsto iš užsienio. Tada išpopuliarėjo ir filatelijos judėjimas – pašto ženklų rinkimas buvo masiškas. Ir aš tada vėl iš naujo pradėjau. Gal todėl, kad nebuvo kito užsiėmimo... – pasakoja Tomas.
Paskui, tiesa, susirašinėjimą su kapitalistinėmis šalimis vėl imta varžyti, tačiau su demokratinėmis susirašinėti buvo galima laisvai. Tad jis susirašinėjo su bendraminčiais Vokietijos demokratinėje respublikoje, Lenkijoje, Bulgarijoje – keisdavosi pašto ženklais. Be to, pradėti leisti filatelijos žurnalai, juose būdavo informacijos, kokie ženklai išleisti, ir susirašinėjimo adresų. Be to, įsigyti įvairių šalių pašto ženklų būdavo galima ir spaudos kioskuose.
Tada filatelininkų netrūko ir Tauragėje – jų buvo gal per 20. Jie turėjo ir klubą, įkurtą Kultūros namuose.
Tema – kosmosas
Paklaustas, kokia tema vyrauja jo kolekcijoje, Tomas nedvejoja:
– Kosmosas. Susigundžiau, nes tada ir prasidėjo tas kosmosas: pirmasis palydovas, pirmasis kosmonautas, Mėnulio tyrimas, Marso tyrimas, amerikiečių skrydžiai į kosmosą. Buvo labai įdomu. Pašto ženklus apie kosmosą leisdavo net tos šalys, kurios su kosmosu neturi nieko bendro. Bet dabar jau sustojau, nes nieko naujo neišleidžia, nebent tik kokioms datoms paminėti. Tai kažkaip nebeįdomu.
T. Šerpytis išties turi ką parodyti. Jo surinkta pašto ženklų kosmoso tema kolekcija stebina – ja remiantis galima sužinoti visą kosmoso istoriją. Dauguma ženklų gražūs, spalvingi ir informatyvūs, pasakojantys apie reikšmingus įvykius. Jis turi pašto ženklų ir su vokais bei pirmosios dienos antspaudais. Kai kuriuos iš jų gauti buvo išties nelengva.
Tiesa, T. Šerpyčio kolekcijoje nemažai pašto ženklų ir kitomis temomis. Ypač jį domina pašto ženklai apie Lietuvą – jų yra išleidusios daugelis šalių, ir Tomas visada stengiasi juos gauti.
Kiek turi ženklų, Tomas sako neskaičiuojąs, tačiau tikina, kad jo kolekcija nėra labai didelė.
Kartais tampa vertingi netikėtai
Paklaustas apie pašto ženklų vertę, jis pasakoja:
– Kartais koks nors ženklas tampa vertingas netikėtai. Pavyzdžiui, išleido, o paskui išėmė iš apyvartos. Arba paaiškėja, kad ženklas su klaida.
O brangiausi, pasak jo, tie, kurie išleisti prieš 150 metų – pirmieji, juos leido Anglija, Rusija, Prancūzija. Jie neišvaizdūs, nes ten būdavo arba karaliaus portretas, arba koks herbas. Dar ženklo vertė padidėja, jeigu jis užklijuotas ant voko – yra antspaudas, išsiuntimo ir gavimo data, adresas – galbūt tos šalies jau nebėra. Pavyzdžiui, iš kaizerinės Vokietijos į Lietuvą – o čia tada buvo carinė Rusija – siųstas laiškas.
Pasak jo, dar dabar labai domimasi prieškario Lietuvos pašto ženklais, vokų su jais jau mažai kas turi. Turi vieną kitą ir T. Šerpytis. Vertingi ir seni atvirukai su pašto ženklu. Pavyzdžiui, prieškariniai atvirukai pasakiškai brangūs. Ir dabartiniai, išleisti, sakykim prieš 50 metų, jau brangūs.
Bando suburti ir Tauragės kolekcininkus
Tomas pasakoja, kad filatelijai labai sutrukdė visą pasaulį užklupusios krizės. Anksčiau jis kas mėnesį važiuodavo į Rygą, ten būdavo filatelininkų susirinkimai, atvažiuodavo bendraminčių iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Ukrainos ir kitų šalių. Net kinų pasitaikydavo. Dabar to nebėra. Pasak jo, Vilniuje susitikimai dar vyksta, dabar suaktyvėjo ir Šiauliai – ten kiekvieną sekmadienį vyksta susitikimai sporto arenoje, o pirmą mėnesio sekmadienį – net labai dideli. Ten renkasi ne vien filatelininkai, bet ir kitokie kolekcininkai – renkantys apdovanojimus, juvelyriką, monetas, atvirukus, žurnalus, knygas, žvakides, skulptūrėles ir t.t.
– Nuvažiuokit ten pasižiūrėt – nustebsit, ką žmonės renka, – sako jis.
Tomas bando suburti ir Tauragės kolekcininkus. Pasak jo, buvo keletas entuziastų, jie rinkdavosi bibliotekos skaitykloje.
– Pakalbėdavom, sakydavom, negi mes čia esam tik kokie 4–5. Turėtų būti daugiau, – sako jis ir priduria, kad jei ką domina kolekcionavimas, turėtų kreiptis į redakciją arba tiesiai į jį telefonu 8 688 35 358.
Beje, T. Šerpytis pasakoja prikaupęs daug atvirukų ir bibliotekai pasiūlė surengti kalėdinių ir naujametinių atvirukų parodėlę, yra bibliotekoje eksponavęs ir pašto ženklus.
Pomėgiui trukdo prastas pašto darbas
Kolekcininkas piktinasi Lietuvos pašto darbu.
– Vakarų šalių ženklus gaudavau per Lenkiją, Bulgariją. Tada labai plačiai susirašinėjom, viskas vykdavo sklandžiai, o dabar – aš nežinau, kas su tuo Lietuvos paštu darosi. Siaubas! Net iš Vilniaus laiškas eina aštuonias dienas, o į užsienį – net visą mėnesį. Dabar siunčiau du laiškus į Slovėniją, adresatui parašiau, kad išsiunčiau. Praeina pora savaičių, jis man rašo, kad dar negavo. Po mėnesio parašo, kad pagaliau gavo. Ir iš Portugalijos pranešė, kad prieš mėnesį išsiųstas laiškas, o aš jo dar negavau. Ir dar kažkas yra man išsiuntęs, irgi negavau. Net rašiau laišką Lietuvos paštui, klausiau, kas čia darosi. Atsakė, kad išnagrinės ir atsakys, bet atsakymo taip ir nesulaukiau. Taigi susirašinėti praktiškai neįmanoma. Anksčiau dar galima buvo užsisakyti pašto dėžutę, ji būdavo nebrangi, o dabar labai pabrango, nebeapsimoka. Paskui vienas paštininkas patarė ant laiškų rašyti „Iki pareikalavimo“. Užsienyje tokius laiškus gauna be problemų, o aš pradėjau nebegauti, man išsiųsti laiškai grįždavo siuntėjams. Jie manęs klausia, kas atsitiko, kad laiškai grįžta. Pašte man pareiškė, kad tokia paslauga neegzistuoja, – pasakoja T. Šerpytis.
Taigi dabar jis sako sumažinęs susirašinėjimą, palaikąs ryšį tik su senais draugais. Jie irgi sumažinę susirašinėjimą, bet kartais vis dar prašo kokių nors Lietuvoje išleistų ženklų, ir Tomas jų ko nors kartais paprašo.
Geras laisvalaikio praleidimas
Paklaustas, ką duoda kolekcionavimas, T. Šerpytis sako, kad tai puikus laisvalaikio praleidimas:
– Vienas mano draugas, Vilniaus universiteto dėstytojas, sako: „Pareinu namo pavargęs, išsinervinęs, pasiimu albumą, pavartau, pažiūriu ir atsipalaiduoju“. O didžiausias džiaugsmas būna, kai randi norimą pašto ženklą. Kai kataloguose pamatai gražų, įdomų ženklą, norisi jį gauti. Kartais tai nelengva, užtat gavus džiaugsmas dar didesnis.
Kolekcionieriai nuolat tobulėja istorijos, geografijos srityse.
– Kai gauni naują ženklą, stengiesi jį išnagrinėti, sužinoti jo istoriją, tada išaiškėja labai daug naujų dalykų, kurių anksčiau nežinojai. Taip kaupiasi ir žinių bagažas, – sako Tomas.
Taigi, pasak jo, vienintelis patarimas savęs dar ieškančiam žmogui – nebijoti bandyti. Tik bandant kažką naujo galima suprasti, patinka tai tau ar ne. Kartais žmogui užtenka tik pasišnekėti su užkietėjusiu kolekcininku, ir jis irgi pat užsikrečia šia aistra ir taip galbūt atranda save.
Šerpytis įsitikinęs, kad kolekcionavimas suteikia daug žinių, be to, tai puikus būdas atsipalaiduoti.
Tauragės rajonas – vienas žaliausių ir inovatyviausių Lietuvoje, kuriame tvarumas eina koja kojon su išmanumu. Mokyklas ir darželius elektros energija aprūpina ant stogų įrengtos saulės elektrinės, viešuose pastatuose šildymą kietu kuru keičia modernūs sprendimai, o proveržį atsinaujinančios energetikos srityje lydi spart
Už lango – ilgai laukta vasariška šiluma, tačiau ji didina ir norą gaivintis. Norint naminių ledų, visai nebūtinas specialus aparatas – naminis sorbetas bus labai gaivus, natūraliai saldus, nebrangus ir skanus variantas. Tai labai paprastas receptas, kuris nereikalauja beveik jokių pastangų – herojėmis jame taps &sca
Aštuoni Lietuvos pasieniečiai nuo liepos 7 d. Latvijoje padės šios šalies Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) užtikrinti šalies sienos su Baltarusija apsaugą. Planuojama, kad sienos stebėjimą, neteisėtos migracijos iš Baltarusijos užkardymą ir kitus su sienos apsauga susijusius veiksmus ši Liet
Nuo 2004 metų Lietuva gauna nuolatines išmokas socialiniams bei ekonominiams skirtumams tarp regionų ir jų viduje mažinti bei tvariai ir tolygiai plėtrai visoje šalyje skatinti. Praėjus dviem dešimtmečiams nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, investicijos viršijo 16 mlrd. eurų, šalies bendrasis vidaus produkta
Statistika rodo, jog metus veikiantys skolų išskaitų pakeitimai ir pusę metų veikianti „skolų atostogų" programa duoda teigiamų rezultatų. Per pusę metų „skolų atostogomis" pasinaudoję į darbo rinką grįžo 265 žmonės. Bendras skolininkų skaičius per metus sumažėjo beveik 13 tūkst. Šį rezultatą, tarp kitų priežasčių, lėmė ir
Įsivaizduok vietą, kur susitinka kartos. Kur tavo vardas – ne tik įrašas skaitmeniniame pasaulyje, bet fizinė, išliekanti žymė miesto erdvėje. Tauragėje startuoja unikalus projektas – „Kartų ąžuolas“, kuris kviečia kiekvieną prisidėti prie naujos erdvės kūrimo ir tuo pačiu – palikti savo vardą miesto isto
UAB „Tauragės autobusų parkas“ informuoja visuomenę, kad socialiniuose tinkluose platinamas įrašas, kuriame pateikta melaginga informacija, susijusi su įmonės teikiamomis keleivių pervežimo paslaugomis. Gyventojai ir miesto svečiai kviečiami būti atsargūs – prašome nespausti jokių įtartinų nuorodų, nekomentuoti ir n
Lietuvoje moterų yra daugiau nei vyrų, tačiau vos trečdaliui verslų vadovauja moterys, o startuolius jos kuria dar rečiau – Inovacijų agentūros duomenimis, moterys vadovauja vos 14 proc. Lietuvoje veikiančių startuolių. Skirtumus lemia ne vien motyvacija ar įgūdžiai – dažnai jie kyla iš gilesnių, aplinkos nulemtų veiksnių. Kaip &
Jau šį savaitgalį Tauragė taps ralio centru! Čia vyks Lietuvos automobilių ralio sprinto čempionato (LARSČ) ir Lietuvos Extreme ralio čempionato (LXRČ) trečiasis etapas „Rally Tauragė 2025“. Dėl vyksiančio ralio liepos 5 d. bus uždaryta: 7.00–22.00 val. Vytauto g. atkarpa nuo „Tauragė Hotel“ iki
Tuo įsitikinusi iš Upynos kilusi ryškaus sopraninio balso savininkė Sandra Lebrikaitė, kurios kelias į didžiausias pasaulio scenas prasidėjo nuo giedojimo gimtojo miestelio bažnyčioje ir nuvedė iki „Dainų dainelės“, o nuo jos – iki operos scenų Europoje, Amerikoje, Azijoje ir netgi Afrikoje. Tokia – kupin
Birželio 30 d. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kiemelyje įvyko jautrus ir prasmingas renginys – fotografijų parodos „Mano akims reikia tavo akių“ atidarymas ir diskusija apie vaikų globą. Šis vakaras tapo emocingu susitikimu, kuriame atskleistos vaikų ir jų globėjų istorijos, išgyv