Tauragės žinios logotipas
Tėtis iš didžiosios raidės: gyvas savo darbuose ir vaikų širdyse

Tėtis iš didžiosios raidės: gyvas savo darbuose ir vaikų širdyse

Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.

Nuostabus tėtis

Apie tėtį Benjamina galėtų pasakoti be galo: apie tai, koks jis buvo sąžiningas, doras, kantrus, kaip mylėjo savo šeimą. Ji visada šypteli prisiminusi jo nesibaigiančius pokštus, netramdomą džiaugsmą dėl dukrų ir anūkių pasiekimų, begalinę meilę žmonai.

– Mes su Emilija turėjom be galo laimingą vaikystę. Mūsų tėtis buvo geriausias pasaulyje! – pasakoja Benjamina. – Jis buvo labai atsakingas, visada rūpinosi, kad šeimai nieko netrūktų, palaikydavo visus kūrybinius sumanymus. Jei aš ką nors nupiešdavau, tai jam buvo pats gražiausias, nuostabiausias piešinys... O kokias pasakas jis mums sekdavo! Su įpintomis kasdienybės realijomis, artimųjų vardais... Tokių jokioje knygoje nerasi... Jis visada su manimi tardavosi dėl drožinių. Nemanau, kad jam to reikėjo, greičiau tai buvo būdas priartinti mane prie meno. O kai prieš Velykas su mama vašku margindavome kiaušinius, jis visada sakydavo, kad mamos margučiai gražūs, bet mano – gražesni...

Tėtis visada girdavo ir jos lipdinius iš plastilino ar kitokius darbelius, o kartą prisipažino, kad svajoja ją būsiant skulptore. Ši svajonė neišsipildė, tačiau iš tėčio paveldėta meno gyslelė atsiskleidė dukros darbuose – Benjaminos rankose bet koks meniškas darbas ir dabar tirpte tirpsta: ji piešia, mezga, kuria karpinius, dekupažą, papuošalus iš karoliukų. Kūryba visada užėmė didelę jos gyvenimo dalį: dirbdama vaikų darželyje ji sukūrė begalę ugdymo priemonių, puošdavo darželį savo piešiniais ir kitokiais darbeliais.

Apie tėtį – su begaline meile

– Už viską svarbiau jam buvo teisybė, – prisimena Benjamina, – visada už ją kovojo. Visada pabrėždavo, kad, kas beatsitiktų, reikia sakyti teisybę. Ir būdavo gana reiklus: pavyzdžiui, jei jau išleido į kiną ar į pasimatymą, pažadėjai grįžti namo iki 9 valandos, tai jau nebandyk pavėluoti. Gerbiamas jis buvo ir už begalinį sąžiningumą. Juk dirbo sandėlininku, o juk žinome, kokie laikai buvo – vogti iš valstybės net nebuvo laikoma didele nuodėme. Tačiau tėtis nė vinies nėra paėmęs...

Dukra Emilija irgi tėtį prisimena su begaline meile:

– Mums jis buvo labai geras. Be galo kantriai mus mokydavo, jei kas nesisekdavo. O jau koks diplomatas! Labai mokėjo bendrauti su žmonėmis, savo nuoširdumu bemat pelnydamas jų simpatiją. Visada būdavo pagarbus – į nepažįstamus žmones, net ir vaikus kreipdavosi „jūs“.

Į studijas Kaune išvažiuojančią Emiliją palydėjęs į autobusą, tėtis visad delnan įbrukdavo 5 ar 10 rublių, nors mama ir prikraudavo krepšius maisto.

Skiepijo meilę tėvynei

– O kaip jis džiaugėsi atgauta Lietuvos nepriklausomybe! Įsijungė į Sąjūdžio veiklą, važiuodavo į įvairius mitingus, dalyvavo Baltijos kelyje, kūrė paminklus stalinizmo aukoms, – pasakoja Benjamina.

Įstrigusi dukros atmintyje ir kelionė į Sibirą 1981-aisiais – dar gūdžiais tarybiniais laikais.

– Kai baigiau studijas institute, jis manęs paklausė, ko labiau norėčiau – dovanos ar kelionės. Žinoma, nedvejodama pasirinkau kelionę ir visa šeima iškeliavome į Sibirą. Tėčiui buvo svarbu, kad žinotume skausmingą ne tik savo šeimos, bet ir Lietuvos istoriją, – pasakoja Benjamina.

Beje, ypatingą pagarbą savo šeimos ir šalies istorijai įrodė iš tremties parveždamas savo uošvio ir jo tėvo palaikus.

Nuo Jurjonų iki Taišeto

Taip pavadinti P. Kundroto prisiminimai, kuriuose atsiskleidžia skaudi tylaus didvyriškumo istorija.

Pranas Kundrotas buvo kilęs iš Jurjonų kaimo Kretingos rajone, augo jis didelėje ir draugiškoje šeimoje su šešiais broliais ir trimis seserimis. Tėvai buvo mažo mokslo, bet dori, didelės išminties ūkininkai. Vaikai užaugo darbštūs, nagingi, tikri auksarankiai. Pranas iš pradžių siekė kunigystės, paskui nusprendė tapti literatūros mokytoju, kaip ir dvi seserys bei brolis. Kūrė eiles. Deja, prasidėjo pokario žiaurumai, areštai, tremtis. 1945-aisiais už ryšius su partizanais P. Kundrotas buvo areštuotas, ilgai ir žiauriai tardytas, uždarytas Lukiškėse, o paskui kaip politinis kalinys ištremtas į Komiją, vėliau – į Taišetą (rytų Sibiras, Irkutsko sritis). Tremtyje atsidūrė ir tėvai, ir du broliai, o Lietuvoje likęs brolis Juozas padėjo Pranui išgyventi, siųsdamas į lagerį siuntinius.

Nors teko patirti daugybę kančių ir vargų, Komijos lageryje atsiskleidė ir jo talentas drožinėti – gulėdamas ligoninėje Pranas gydytojo paprašė skalpelio ir ėmė drožinėti. Pirmieji darbai – rašalinė, peleninė, spaudiklis – tapo dovanomis gydytojui, išgelbėjusiam jam gyvybę.

Tremtyje Buriatijoje mirė mama, o Pranas, išbuvęs nelaisvėje devynerius metus ir septynis mėnesius, 1954-ųjų žiemą buvo paleistas į „laisvę“ – specialiąją tremtį. Jis liko gyventi Taišeto rajone – išvykti iš jo galėjo tik su komendanto leidimu. Ten susipažino su tremtine Zita Jokubaityte, 1955 metais jie susituokė. Sibire gimė dukros Emilija ir Benjamina.

Dirbo sandėlininku

1962-ųjų kovą šeima grįžo į Tauragę. Tiesa, Pranas dar porą metų neturėjo teisės gyventi Lietuvoje. Prisiregistruoti Tauragėje jam padėjo poeto Eduardo Mieželaičio, su kuriuo Vilniuje supažindino, sesers užtarimas.

Vėl pravertė staliaus amatas – P. Kundrotas įsidarbino Tauragės autotransporto įmonėje. Įmonės administracija, sužinojusi iš jo sibirietiškų dokumentų, kad kalinimo pabaigoje jis sėkmingai tvarkėsi sandėlyje, prikalbino pakeisti specialybę – tapti sandėlininku. Jis dirbo kaip ir drožė – nuoširdžiai. Ištvertos kančios Prano dvasios nepalaužė – jis kunkuliavo energija, kūrybingumu ir šmaikštumu. Net ir dirbdamas autotransporto įmonėje bemat subūrė agitbrigadą, kūrė intermedijas. O jo užrašų knygutė buvo pilna anekdotų – juos pasakoti galėdavo be galo, o bendradarbiai ir giminės nuolat kviesdavo jį į piršlius.

Drožėjo talentas

Nors idėjų stygiaus nejautė niekad, visa širdimi atsiduoti kūrybai Pranas galėjo tik išėjęs į užtarnautą poilsį – štai tada dienos šviesą išvydo begalė suvenyrų, rankšluostinių, dekoratyvinių lėkščių, šaukštų, pypkių, rūpintojėlių, kryžių...

Nemažai tėčio drožinių saugo dukros Emilija ir Benjamina.

Vienas pirmųjų ir žymiausių jo darbų papildė Ablingos ansamblį. Menininko kūriniai puošia ir Jūros krantinę. Tai stogastulpiai „Varpeliai“ ir „Joninių naktis“. Tauragės katalikų bažnyčios šventoriui jis kartu su tautodailininkais A. Bagdonu, D. Dužinsku ir R. Petroku išdrožė paminklą, skirtą stalinizmo aukoms atminti. LDK Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kareivinių teritorijoje P. Kundrotas pastatė koplytstulpį „Šv. Jurgis“. Keletas jo sukurtų antkapinių skulptūrų stovi Tauragės Papušynio, Šiaulių, Pilviškių kapinėse. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ saugomas jo medžio drožinys „Talkininkas“. Po savo sukurtu kryžiumi atgulė ir pats…

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Kelionės už eurą per mėnesį – iššūkis savivaldybių biudžetams 

2020 metais pirmosios  Lietuvoje į funkcinę zoną „Tauragė+“ susijungusios Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybėms iš Europos Sąjungos paramos lėšų gavo 18,8 mln. eurų. Nemaža dalis šių pinigų buvo atseikėta mobilaus judumo sistemai sukurti, kuri turėjo sudaryti ekonomiškai silpno regi

Gedimino g. pradėtas eismo reguliavimas šviesoforais

Tauragėje, Gedimino g., prie įvažiavimo į aplinkkelį esantys šviesoforai jau veikia! Siekiant optimaliai sureguliuoti šviesoforų veikimo laikus ir trukmę, šiuo metu stebimas automobilių srautas. Atsiprašome už galimus laikinus nepatogumus ir gyventojų prašome supratingumo bei kantrybės. Taip pat Tauragės rajono

Profilaktinė patikra vasarą – mažiau rūpesčių rudenį

Mažiau virusų, streso ir mažesnės eilės pas gydytojus – štai kodėl vidurvasarį puikus laikas atlikti profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus. Ši kasmetinė procedūra yra būtina ne tik tam, kad vaikas ar paauglys galėtų lankyti ugdymo įstaigą: lopšelį-darželį, darželį, mokyklą. Mokinio sveikatos pažymėjimo reikia ir pla

Kai orai nedžiugina, ūpą pakels skanus maistas: 4 greitos ir pigios idėjos tiems, kas dievina sūrį

Pasakyti „ne“ sūriui – tikrai sunki užduotis. Rytą pradedame su riekele jo ant duonos, priešpiečiams valgome salotas su mocarela, užkandžiaujame kietuoju ir gurmaniškais pelėsiniais, jis palaimingai tįsta ant picos ar su makaronais... Daugeliui vieni skaniausių patiekalų yra būtent su sūriu, todėl jis paprastai yra b

Paaiškėjo 2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai: Tauragės mokinių pasiekimai – džiuginantys

2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai atskleidžia, kad Tauragės rajono abiturientai pasiekė išties puikių rezultatų. Šiemet jie ne tik gerai pasirodė daugelyje dalykų, bet ir surinko nemažai aukščiausių – 100 balų – įvertinimų.   100 balų įvertinimus pelnė mūsų rajono abiturientai įvairiuose egzaminu

Kodėl vaikui svarbus kokybiškas miegas?

Manoma, kad suaugusiam žmogui reikia 7-9 valandų miego. Tačiau vaiko ar paauglio organizmas reiklesnis ir miego jam gali reikėti gerokai daugiau. Kodėl augančiam ir bręstančiam organizmui svarbus kokybiškas miegas ir kaip jį užtikrinti sukurti kokybiško poilsio rutiną, pasakoja vaiko teisių gynėja Giedrė Salickienė. Vaiko teisių gynė

Įvyko jau penktoji bibliotekos organizuojama vaikų vasaros stovykla „Pozityvumo tiltas“

Vaikų vasaros atostogos gali būti ne tik linksmos, bet ir labai prasmingos – šiemet biblioteka ir vėl kvietė 7–8 metų vaikus dalyvauti stovykloje „Pozityvumo tiltas“. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas emociniam intelektui, pasitikėjimui savimi ir kūrybiškumui ugdyti. Stovyklos išskirtinumas – ne ti

Keisis Tauragės Švč. Trejybės parapijos vikarai

Liepos 16 d. Telšių vyskupijos kurijos paskelbti paskyrimai palies ir Tauragės Švč. Trejybės parapiją. Tikintieji atsisveikins su parapijoje tarnavusiais vikarais – kun. Roku Maziliauskiu ir kun. Sigitu Valauskiu.    Telšių vyskupijos kurija išplatino pranešimą, kad kun. R. Maziliauskis atleistas

Inesai Ašmantaitei įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis

Tauragės rajono savivaldybėje apsilankė Inesa Ašmantaitė, kuriai buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis.   Inesa Ašmantaitė su šeima gyvena Čekijoje, yra Lietuvos garbės konsulė Čekijos Respublikoje, atstovauja Lietuvai Moravijos ir Pietų Bohemijos regionuose. Ji su dideliu džiaugsmu ir pagarba nori prisidėti prie

„Vasara su knyga“: į skaitymo kelionę jau leidosi daugiau nei 19 tūkst. skaitytojų

Skaitymo skatinimo iššūkis „Vasara su knyga“, vasaros pradžioje pakvietęs visus – nuo knygų mylėtojų iki tik retkarčiais knygą atsiverčiančių skaitytojų – leistis į skaitymo kelionę, jau įpusėjo ir fiksuoja puikius rezultatus: iššūkį jau priėmė per 19 000 dalyvių, iš jų – daugiau nei

Paros įvykių suvestinė: smurtas artimoje aplinkoje, grasinimai ginklu ir vagystė iš parduotuvės

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje per pastarąją parą registruoti keli reikšmingi įvykiai, susiję su fizinio skausmo sukėlimu, grasinimais bei svetimo turto pagrobimu. Sveikatos sutrikdymaiLiepos 15 d. apie 20.20 val. Tauragėje, M. K. Čiurlionio gatvėje, namuose, neblaivus (2,60 prom.) vyras, gim

Tauragės rajono savivaldybės delegacija dalyvavo Bytovo miesto šventėje

Liepos 10–13 dienomis Tauragės rajono savivaldybės delegacija lankėsi Bytove (Lenkija), kur vyko 679-ųjų miesto teisių suteikimo metinių šventė.   Tauragės ir Bytovo partnerystė puoselėjama nuo 2017 metų. Per šį laikotarpį įgyvendinti bendri projektai, dalintasi patirtimi kultūros, sporto bei užsieniečių socialinės integr