Tėtis iš didžiosios raidės: gyvas savo darbuose ir vaikų širdyse
- Birutė SLAVINSKIENĖ
- Birželio 5, 2022
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.
Nuostabus tėtis
Apie tėtį Benjamina galėtų pasakoti be galo: apie tai, koks jis buvo sąžiningas, doras, kantrus, kaip mylėjo savo šeimą. Ji visada šypteli prisiminusi jo nesibaigiančius pokštus, netramdomą džiaugsmą dėl dukrų ir anūkių pasiekimų, begalinę meilę žmonai.
– Mes su Emilija turėjom be galo laimingą vaikystę. Mūsų tėtis buvo geriausias pasaulyje! – pasakoja Benjamina. – Jis buvo labai atsakingas, visada rūpinosi, kad šeimai nieko netrūktų, palaikydavo visus kūrybinius sumanymus. Jei aš ką nors nupiešdavau, tai jam buvo pats gražiausias, nuostabiausias piešinys... O kokias pasakas jis mums sekdavo! Su įpintomis kasdienybės realijomis, artimųjų vardais... Tokių jokioje knygoje nerasi... Jis visada su manimi tardavosi dėl drožinių. Nemanau, kad jam to reikėjo, greičiau tai buvo būdas priartinti mane prie meno. O kai prieš Velykas su mama vašku margindavome kiaušinius, jis visada sakydavo, kad mamos margučiai gražūs, bet mano – gražesni...
Tėtis visada girdavo ir jos lipdinius iš plastilino ar kitokius darbelius, o kartą prisipažino, kad svajoja ją būsiant skulptore. Ši svajonė neišsipildė, tačiau iš tėčio paveldėta meno gyslelė atsiskleidė dukros darbuose – Benjaminos rankose bet koks meniškas darbas ir dabar tirpte tirpsta: ji piešia, mezga, kuria karpinius, dekupažą, papuošalus iš karoliukų. Kūryba visada užėmė didelę jos gyvenimo dalį: dirbdama vaikų darželyje ji sukūrė begalę ugdymo priemonių, puošdavo darželį savo piešiniais ir kitokiais darbeliais.
Apie tėtį – su begaline meile
– Už viską svarbiau jam buvo teisybė, – prisimena Benjamina, – visada už ją kovojo. Visada pabrėždavo, kad, kas beatsitiktų, reikia sakyti teisybę. Ir būdavo gana reiklus: pavyzdžiui, jei jau išleido į kiną ar į pasimatymą, pažadėjai grįžti namo iki 9 valandos, tai jau nebandyk pavėluoti. Gerbiamas jis buvo ir už begalinį sąžiningumą. Juk dirbo sandėlininku, o juk žinome, kokie laikai buvo – vogti iš valstybės net nebuvo laikoma didele nuodėme. Tačiau tėtis nė vinies nėra paėmęs...
Dukra Emilija irgi tėtį prisimena su begaline meile:
– Mums jis buvo labai geras. Be galo kantriai mus mokydavo, jei kas nesisekdavo. O jau koks diplomatas! Labai mokėjo bendrauti su žmonėmis, savo nuoširdumu bemat pelnydamas jų simpatiją. Visada būdavo pagarbus – į nepažįstamus žmones, net ir vaikus kreipdavosi „jūs“.
Į studijas Kaune išvažiuojančią Emiliją palydėjęs į autobusą, tėtis visad delnan įbrukdavo 5 ar 10 rublių, nors mama ir prikraudavo krepšius maisto.
Skiepijo meilę tėvynei
– O kaip jis džiaugėsi atgauta Lietuvos nepriklausomybe! Įsijungė į Sąjūdžio veiklą, važiuodavo į įvairius mitingus, dalyvavo Baltijos kelyje, kūrė paminklus stalinizmo aukoms, – pasakoja Benjamina.
Įstrigusi dukros atmintyje ir kelionė į Sibirą 1981-aisiais – dar gūdžiais tarybiniais laikais.
– Kai baigiau studijas institute, jis manęs paklausė, ko labiau norėčiau – dovanos ar kelionės. Žinoma, nedvejodama pasirinkau kelionę ir visa šeima iškeliavome į Sibirą. Tėčiui buvo svarbu, kad žinotume skausmingą ne tik savo šeimos, bet ir Lietuvos istoriją, – pasakoja Benjamina.
Beje, ypatingą pagarbą savo šeimos ir šalies istorijai įrodė iš tremties parveždamas savo uošvio ir jo tėvo palaikus.
Nuo Jurjonų iki Taišeto
Taip pavadinti P. Kundroto prisiminimai, kuriuose atsiskleidžia skaudi tylaus didvyriškumo istorija.
Pranas Kundrotas buvo kilęs iš Jurjonų kaimo Kretingos rajone, augo jis didelėje ir draugiškoje šeimoje su šešiais broliais ir trimis seserimis. Tėvai buvo mažo mokslo, bet dori, didelės išminties ūkininkai. Vaikai užaugo darbštūs, nagingi, tikri auksarankiai. Pranas iš pradžių siekė kunigystės, paskui nusprendė tapti literatūros mokytoju, kaip ir dvi seserys bei brolis. Kūrė eiles. Deja, prasidėjo pokario žiaurumai, areštai, tremtis. 1945-aisiais už ryšius su partizanais P. Kundrotas buvo areštuotas, ilgai ir žiauriai tardytas, uždarytas Lukiškėse, o paskui kaip politinis kalinys ištremtas į Komiją, vėliau – į Taišetą (rytų Sibiras, Irkutsko sritis). Tremtyje atsidūrė ir tėvai, ir du broliai, o Lietuvoje likęs brolis Juozas padėjo Pranui išgyventi, siųsdamas į lagerį siuntinius.
Nors teko patirti daugybę kančių ir vargų, Komijos lageryje atsiskleidė ir jo talentas drožinėti – gulėdamas ligoninėje Pranas gydytojo paprašė skalpelio ir ėmė drožinėti. Pirmieji darbai – rašalinė, peleninė, spaudiklis – tapo dovanomis gydytojui, išgelbėjusiam jam gyvybę.
Tremtyje Buriatijoje mirė mama, o Pranas, išbuvęs nelaisvėje devynerius metus ir septynis mėnesius, 1954-ųjų žiemą buvo paleistas į „laisvę“ – specialiąją tremtį. Jis liko gyventi Taišeto rajone – išvykti iš jo galėjo tik su komendanto leidimu. Ten susipažino su tremtine Zita Jokubaityte, 1955 metais jie susituokė. Sibire gimė dukros Emilija ir Benjamina.
Dirbo sandėlininku
1962-ųjų kovą šeima grįžo į Tauragę. Tiesa, Pranas dar porą metų neturėjo teisės gyventi Lietuvoje. Prisiregistruoti Tauragėje jam padėjo poeto Eduardo Mieželaičio, su kuriuo Vilniuje supažindino, sesers užtarimas.
Vėl pravertė staliaus amatas – P. Kundrotas įsidarbino Tauragės autotransporto įmonėje. Įmonės administracija, sužinojusi iš jo sibirietiškų dokumentų, kad kalinimo pabaigoje jis sėkmingai tvarkėsi sandėlyje, prikalbino pakeisti specialybę – tapti sandėlininku. Jis dirbo kaip ir drožė – nuoširdžiai. Ištvertos kančios Prano dvasios nepalaužė – jis kunkuliavo energija, kūrybingumu ir šmaikštumu. Net ir dirbdamas autotransporto įmonėje bemat subūrė agitbrigadą, kūrė intermedijas. O jo užrašų knygutė buvo pilna anekdotų – juos pasakoti galėdavo be galo, o bendradarbiai ir giminės nuolat kviesdavo jį į piršlius.
Drožėjo talentas
Nors idėjų stygiaus nejautė niekad, visa širdimi atsiduoti kūrybai Pranas galėjo tik išėjęs į užtarnautą poilsį – štai tada dienos šviesą išvydo begalė suvenyrų, rankšluostinių, dekoratyvinių lėkščių, šaukštų, pypkių, rūpintojėlių, kryžių...
Nemažai tėčio drožinių saugo dukros Emilija ir Benjamina.
Vienas pirmųjų ir žymiausių jo darbų papildė Ablingos ansamblį. Menininko kūriniai puošia ir Jūros krantinę. Tai stogastulpiai „Varpeliai“ ir „Joninių naktis“. Tauragės katalikų bažnyčios šventoriui jis kartu su tautodailininkais A. Bagdonu, D. Dužinsku ir R. Petroku išdrožė paminklą, skirtą stalinizmo aukoms atminti. LDK Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kareivinių teritorijoje P. Kundrotas pastatė koplytstulpį „Šv. Jurgis“. Keletas jo sukurtų antkapinių skulptūrų stovi Tauragės Papušynio, Šiaulių, Pilviškių kapinėse. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ saugomas jo medžio drožinys „Talkininkas“. Po savo sukurtu kryžiumi atgulė ir pats…
Daugiau naujienų
- Prieš 1 valandą
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas suteiktas – Daivai Genienei
Lietuvos Respublikos apsaugos ministerija, siekdama pagerbti sveikatos apsaugos darbuotojus už ilgametį ir nepriekaištingą darbą, ypač didelį indėlį plėtojant sveikatos apsaugą, sveikos gyvensenos propagavimą, plėtojant farmacijos pramonę, Lietuvos Respublikos, kaip sveikos valstybės, prestižo kėlimą bei aukštos kvalifikacijos sveikat
- Prieš 4 valandas
Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimuose pagerbta Tauragės ligoninės gydytoja Vitalija Cholomskienė
Gegužės 8 d., Kauno Nacionaliniame dramos teatre įvyko iškilminga Sveikatos apsaugos ministerijos organizuota Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimų ceremonija. Renginys subūrė šalies medicinos bendruomenę pagerbti ilgamečius profesionalus, kurių atsidavimas ir darbštumas palieka neišdildomą pėdsaką Lietuvos sveikato
- Prieš 4 valandas
Atvejo vadybos modelis psichosocialinę negalią turintiems asmenims: metiniai rezultatai ir patirtys
Gegužės 7d. Tauragės rajono savivaldybėje vyko Tauragės ir Marijampolės regionų atvejo vadybininkų renginys „Atvejo vadybos metodo organizavimo metinių rezultatų apžvalga. Pirmųjų metų patirtys“, sutelkęs gausų dalyvių būrį iš įvairių šalies savivaldybių. Renginio metu dalyviai dalijosi patirtimis, iššūkiais
- Prieš 5 valandas
Startuoja pavasarinė „Maisto banko“ akcija: pagalbos reikia 620 tūkst. žmonių
Jau 38-ąjį kartą visoje Lietuvoje rengiama „Maisto banko“ akcija parduotuvėse prasideda šį penktadienį nuo 15 val. ir tęsis šeštadienį nuo 10 iki 19 val. Šiemet ji vyks 438 prekybos vietose, 78 miestuose ir miesteliuose, o paramą rinks ne tik iniciatyvos organizatorius „Maisto bankas“, bet i
- Prieš 23 valandų
Prieš teismą stos nužudymu kaltinamas tauragiškis
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo ir nužudymo pareikšti 36-erių Tauragės gyventojui. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo perseki
- Vakar
Dėl nepalankių oro sąlygų yra galimybė pratęsti šildymo tiekimą
UAB Tauragės šilumos tinklai informuoja, kad nors šildymo sezonas oficialiai pasibaigė, esant nepalankioms oro sąlygoms (žemai oro temperatūrai, drėgmei ar komforto stokai), yra galimybė laikinai pratęsti šildymo tiekimą. Ką daryti, norint pratęsti šildymą?1. Prašymas administratoriui, surinkus gyventojų sutikimą
- Vakar
Knygą apie Putiną parašęs prancūzas Michel Eltchaninoff: Norėjau kuo greičiau perduoti žinią vakariečiams, kad Putinas nėra pokštas, ne tik įvaizdis
Vilniuje gegužės 21-22 dienomis vyksiančioje tarptautinėje Sacharovo konferencijoje pranešimą skaitysiantis filosofas iš Prancūzijos Michel Eltchaninoff sako: „Putinas įsitikinęs, kad Rusija yra imperija. Jis pats sakė, kad imperijos sienos „kvėpuoja“ – tai reiškia, kad jas galima keisti, galima „ž
- Vakar
Pavasarinė alergija kamuoja trečdalį gyventojų, tačiau gydosi ne visi – kuo tai gresia?
Kiekvieną pavasarį pradėjus žydėti medžiams ir augalams, žiedadulkių koncentracija ore ženkliai išauga, sukeldama alergines reakcijas jautriems asmenims. Ši problema kamuoja nemenką šalies gyventojų dalį – kone trečdalis jų (30 proc.) kasmet patiria įvairaus intensyvumo alerginius simptomus, rodo „Lietuvos draudimo"
- Vakar
Varžybos, kurių metu dalyviai leisis į įspūdingą, beveik 400 kilometrų maršrutą po Tauragės kraštą
Prie mikrofono - Rimgaudas Gruzdys, vienas organizatorių ir VšĮ „APK Motorsport“ direktorius. Kalbamės apie unikalų renginį Tauragėje – „Asfalto ir purvo nuotykis: Tauragės pavasaris 2025“. Kalbino Arūnas Graželiūnas. https://open.spotify.com/episode/0PxOiEnxRJUYIYBxicrjED Gegužės 10 dieną, še&sca
- Vakar
Pokalbis su dailininke Areta Didžioniene. Apie drąsą pradėti kurti
Kalbamės su Tauragės kultrūos centro dailininke, edukatore Areta Didžioniene. Pokalbis sukosi apie... meną – tokį neaprėpiamą, tokį begalinį, įvairų ir nenuspėjamą. https://open.spotify.com/episode/4OUP3Ies07Z29SJDn9Pen4 Kalbino Arūnas Graželiūnas. Tauragės kultūros centro nuotr.
- Vakar
Dovydas Pancerovas: didžiausia dovana, kai skaitytojas pagauna mano žaidimo taisykles
Penktadienį, Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje žurnalistas ir knygų autorius Dovydas Pancerovas pristatė savo knygą „Pragaro vartai“.Prieš susitikimą bibliotekoje Dovydas Pancerovas apsilankė Tauragės radijo studijoje. Kalbėjomės apie romaną „Pragaro vartai“
- Vakar
Tauragėje demaskuoti narkotinių medžiagų platintojai ir pirkėjai
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sėkmingai demaskavo narkotinių medžiagų platintojus bei pirkėjus. Kratų metu pareigūnai aptiko ir paėmė narkotinių bei psichotropinių medžiagų, taip pat grynųjų pinigų, įtariama, gautų iš nusikalstamos veikos. Balandžio 30 d. apie 17.40 val. Tauragėje, Bernotiškės gatvė