Jonas Jatautas: „Atrandame stebuklingą žodį „inžinerija“
Įkelta:
2022-06-09
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Aprašymas

Jonas Jatautas akcentuoja, kad gimnazijos centre – mokinys. Raimondos Alysienės nuotrauka

 

,
Nuotrauka
zalgiriai laboratorija
Aprašymas

Raimondos Alysienės nuotrauka

50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 

– Šiemet gimnaziją mini 50 metų sukaktį. Tokio amžiaus žmogus pasiekęs brandą. O ką šie metai reiškia ugdymo įstaigai?

– Žmogaus gyvenime 50 metų yra jau nemažai, o visuomenės, organizacijos gyvenime tai yra nei daug, nei mažai. Organizacijos turi tam tikrą logiką – gimsta, auga, bręsta, vyksta kaita, nes organizacija – tai žmonės. Organizacija susijusi su žmonių likimais, juos kuriam laikui apjungia po vienu stogu. 1972 m, kai gimė ši, 4-oji vidurinė mokykla, aš baigiau mokyklą. Esu ketvirtas šios mokyklos vadovas. Per 50 metų mokykla, kaip ir šalis, kaip ir Tauragė, išgyveno labai daug įvairių dalykų. Nelabai esu linkęs vartyti istorijos puslapius – pasidžiaugi sukaktimi ir žiūri į priekį. 

– Gimnazijai vadovaujate nuo 2016 m. Paminėkite svarbiausius dalykus, kurie pasikeitė ir yra labai reikšmingi gimnazijos bendruomenei.  

– Pirmiausia turbūt reikėtų galvoti egzistencine prasme, kas pasikeitė. Šešeri metai darbo nėra toks ilgas tarpsnis. Metus sujaukė pandemija. Kas vyko pasaulyje, pakeitė mus visus. Kalbant apie mokytojus, tai atleistų mokytojų sąrašas labai ilgas, o priimtų – labai trumpas. Man teko išgyventi labai sunkų periodą, kai dėl drastiško gyventojų sumažėjimo mokinių skaičius sumažėjo nuo 600 iki 430 ir pradedam kitąmet augti. 

Teko atsisveikinti su nemaža dalimi kolegų. Pirmiausia tai buvo susiję su amžiumi. Per tuos metus teko atleisti per 20 žmonių. Ir dariau tai ne dėl patinka-nepatinka, to reikalavo aplinkybės. Nuo 60 su trupučiu šiandien turim 38 pedagogus. Toks pokytis, bet žiūrim į priekį. Dabar jau jaučiamas augimas – auga ne tik Vilnius, Kaunas, situacija pradės gerėti ir periferijoje, bet tai, aišku, priklausys nuo ekonomikos. Tauragė ekonomiškai darosi vis patrauklesnė, jaunos šeimos atsigręžia į Tauragę. Teigiami pokyčiai susiję ir su savivaldybės politika, tarkim, mokyklų tinklo optimizavimas duoda vaisių.  

Atėjus svarbu buvo paskirstyti krūvį, kad pedagogai būtų patenkinti. Tvarkaraščiuose atsirado sudubliuotos pamokos, atsirado mokinių pasiekimų vertinimo aplankai, projektiniai darbai, kasmetinis mokytojų veiklos atsiskaitymas. Juk gimnazija – jungiamoji grandis tarp progimnazijos ir universitetų.  

Svarbus ir materialinių dalykai – daug dėmesio skyrėm kompiuterizacijai, ir ji niekada nesustoja. Kitas momentas – dalį mokyklos  atidavėme priešmokyklinukams, tai sumažino gimnazistams skirtas erdves. Nors turėjau griežtą pociziją, kad gimnazistams reikia daugiau erdvės, nes jie jau suaugę, politinių diskusijų metu išsisprendėme. Mokinių skaičius auga, taigi prie patalpų klausimo dar teks sugrįžti, bet dar ne dabar.

– Kuo jūsų vadovaujama gimnazija išsiskiria rajone ir galbūt šalyje? 

– Žurnalo „Reitingai“ vadovas Gintaras Sarafinas yra sakęs, kad gyvenam šalyje, kurioje yra 360 gimnazijų ir visos jos labai skirtingos: vienos labai mažos, kitos – labai didelės, vienos vos gyvos, kitos visko pertekusios, vienos atsirinkinėja moksleivius, o kitos džiaugiasi atėjusiu mokiniu. Tai Lietuvos paveikslas. 

Gimnazijos strategija, apie kurią kalbėjau, sudėliojo mūsų savitumą. Tai organizacija, kurios centre – mokinys, už tai galiu pasirašyti krauju. Tai mano, kaip vadovo ir pedagogo, filosofijos esmė.  Pirmiausia tvarkaraštis – sudvigubintos pamokos, kai per dieną, pavyzdžiui, būna trys dalykai, yra gėris – mokiniui nereikia blaškytis, jis gali susikoncentruoti. Tai mūsų išskirtinumas. Nežinau, kiek dabar Lietuvoje dirba pagal tokį modelį, niekas nesiskelbia, bet man teko atlaikyti švietimo inspektorių atakas dar dirbant Šilutėje. Dabar jau tai įteisinta ugdymo planuose. 

Svarbiausia mokinių interesai, jų gyvenimo ritmas ir saviraiškos poreikiai, bet tai nereiškia, kad moksleiviai standartus gali „primesti“  – elgesio ir pasiekimų standartus suformuluoja pedagogai. 

Turime idėją, kurią vystome, – bendrąjį ugdymą suartinti su karjera ir profesijų pasirinkimu ir čia atrandame stebuklingą žodį „inžinerija“. Šiuolaikiniame pasaulyje ji turi begalę atspalvių. Inžinerija yra kažkas tokio, kas susiję su žmogaus kūrybiškumu, jo gebėjimu kurti, konstruoti. Anksčiau tai vadinosi darbiniu techniniu jaunuomenės auklėjimu. Ryšys su praktika visada man imponavo. Diskutavome ir sąmoningai pasirinkome inžinerinio turinio formavimą – tai projektinė moksleivių veikla, neformaliosios veiklos, partnerystė su universitetais. Pirmokų viena klasė turi išplėstą inžinerijos turinio dalį – mokosi projektavimo, jei technologijos, tai su inžineriniais dalykais. Po trejų metų išleisime pirmąją tokią klasę, išėjusią bendrąjį inžinerinį turinį. Tai naujiena. Ir ji susijusi su mūsų pačių kūrybiškumu ir gebėjimu konstruoti turinį ir įsijungti į partnerystę su verslu, savivalda, universitetais. Po kurio laiko tai bus išskirtinis mūsų gimnazijos bruožas.   

Nuotrauka
zalgiriai laboratorija

Per jubiliejų atidarėme ir labai modernią savo gamtos mokslų laboratoriją, net meras sakė, kad nenori išeiti – taip viskas modernu ir šviečia, ir vilioja kažką daryti. 

 – Mokyklų reitingavimas nėra vertinamas vienareikšmiškai. Koks jūsų požiūris? Ar mokyklų reitingai parodo realią ugdymo įstaigos sėkmę ar nesėkmę? 

– Švietimo modernizavimas, moderni vadyba artėja prie tam tikro verslo vadybos modelio, kur skaičiuojamas pelnas, pridėtinė vertė. Tai nieko nauja po saule, Vakarų pasaulyje tai yra normalu. Lietuvoje tai buvo kurį laiką tabu. Mokyklų reitingai skelbiami jau seniai. Švietimo bendruomenė yra pakankamai konservatyvi ir rezultatai interpretuojami būdavo įvairiai. Bet dirbant reikia pamatuoti rezultatą. Nuo pirmųjų metų gimnazijoje pradėjau komentuoti rezultatus – galutinis rezultatas yra efektyvumo rodiklis. Vienas Švietimo įstatyme deklaruotų principų yra rezultatyvumas. Sėkmė ir nesėkmė yra normalus procesas, nuo jo negalima slėptis, o reikia keisti požiūrį ir galvoti, kaip įveikti nesėkmes. Mano galva, dirbam ne dėl reitingų, bet reitingai parodo, koks mūsų darbo efektyvumas. Tuo labiau, kad vertinami visi pagal tuos pačius parametrus, ir jų daug. 

– Kokios įtakos pandemija turėjo gimnazijos bendruomenei? Kokie sunkumai, o gal stiprybės išryškėjo?  

– Gyvename skaitmeniniame pasaulyje. Keliesi, ir kompiuteris turi pradėti dirbti. Tai tapo norma. Moksleivija karantino metu daug dalykų nežinojo, kuratoriai įdėjo daug darbo keldami, žadindami mokinius. Tai žmogiškas procesas, verčiantis persiorientuoti. Mokytojams svarbu turėti grįžtamąjį ryšį. Paaiškėjo, kad pavyzdžiui, anglistai turi daug parengtų skaitmeninių terpių ir jiems priemonės jau įprastos, procesai buvo įprasti ir dirbant nuotoliu. Kai kuriems mokytojams trūko skaitmeninių priemonių, medžiagos, jie gaišo laiką jas ruošdami. Buvo daug neigiamų emocijų. 50 proc. dalykų skaitmeninio turinio trūko – istorijos, geografijos, matematikos,  fizikos, chemijos. Šie dalykai dabar sprendžiami rengiant atnaujintas programas ar nacionalinius projektus, kurie, atvirai sakant, mane labiau nervina nei suteikia apčiuopiamo optimizmo. Norisi proveržio ir atnaujintose programose, ir Tūkstantmečio mokyklų programoje, tapusioje konkursu dėl pinigų. Kai šalis investuoja 250 ar 300 milijonų, nesinori, kad būtų kaip Eurovizijos konkursas. Mes visi turime savo darbus, ir kas dabar turi skaičiuoti, dėlioti pagal nelabai aiškius kriterijus? Esam kaip vežimas prieš arklį, tas gerokai nervina ir trikdo, bet reikia tam tikrą periodą iškentėti ir matysim, kaip bus. Viziją turim, diskutavom, ko mums reikia – naujų lentų, multimedijų, kiekvieną kabinetą reikia atnaujinti. Ir kokį dar konkursą rengti? Reikėtų tiesiog teisingai padalinti pinigus tarp mokyklų, kurios garantuotai 10 metų turės moksleivių, ir negaišti laiko.     

 – Baigdami antrąją klasę gimnazistai turi pasirinkti dalykus, kurių mokysis dvejus metus. Kaip manote, ar pasirinkimas neužkerta kelio baigus gimnaziją rinktis profesiją? 

– Čia reikėtų akcentuoti du dalykus. Pirmiausia, jaunuolio ateities, karjeros klausimai turi būti šeimos akiratyje, kuo šeimos labiau išsilavinusios, tuo tai vyksta sklandžiau. Ką darome gimnazijoje, pavyzdžiui, projektiniai darbai, akcentuojama, kad jaunuolis galvotų, ką nori veikti gyvenime. Atlikdami projektus jie gali suprasti, patinka pasirinkta kryptis ar ne. Tai tarsi karjeros mokykla, projektai yra ne šiaip sau. Jie turi padėti atsiskleisti. Smagu buvo per mokyklos jubiliejaus šventę išgirsti dainuojančius buvusius mokinius, kurie išsiugdė, suprato, kokią dovaną turi, ir ją ištobulino. Negalima snausti. Ir tai padaryti reikia stiprių gimnazijų. Niekaip negaliu sutikti, kad Lietuvai reikia 360 gimnazijų, užtektų pusės to ar 200. 

Svarbu ne tik nuolat priminti, kad reikės rinktis, bet ir tai, kad jaunuoliai laikytų daugiau egzaminų, kurie suteiks galimybę dalyvauti konkursuose į daugiau programų. Galima egzaminus laikyti ir vėliau, sistema nėra uždaryta. 

– Šalyje kalbama apie mokytojų trūkumą. Ar ši problema aktuali gimnazijai? 

– Jei bet kurio rajono mokyklos vadovo paklausite, ar trūksta mokytojų, jie atsakytų, kad šiandien ne. Bet po metų, penkerių šalis vienu metu susidurs su krize – rugsėjo 1-ąją teks startuoti be kokio nors dalyko mokytojo. Kol kas šalyje nėra strategijos, kaip pritraukti jaunus žmones. Savivaldybė jau žengia mažus žingsnius, siūlo šiokių tokių sprendimų. Bet jau dabar Seimas ir vyriausybė turi dūzgenti ir kurti nacionalinę programą su apčiuopiamais pasiūlymais specialistams. O gimnazijos pirmosios pajus specialistų trūkumą. Kokių? Tai kad visus reikia vardinti – lituanistų trūks, matematikų, gamtamokslių. Duok, Dieve, mokytojams sveikatos dirbti pensinio amžiaus.  

– Jūsų gimnazijos mokinys. Koks jis? 

– Tai mielas jaunas žmogus, kuris trykšta energija. Iš vienos pusės, gali būti labai imlus, pasiruošęs atakuoti mokslo aukštumas, iš kitos pusės – apžaidžiantis ir vengiantis mokslų žabangų. Toks vienu brūkšniu nenutapomas, įvairialypis, besikeičiantis. Bet kuriuo atveju žavus.  

– Ko palinkėtumėte Žalgirių bendruomenei? 

– Saugokime tą tyrą žalgirietišką dvasią, kokią ją suformavo kartos. Ir tuos gandrus, ąžuolus, liepas, minimas gimnazijos dainoje, linkiu saugoti ir puoselėti. Tai yra jaunystė, kuri mus ištinka vieną kartą gyvenime, ir jei norime susitikti, vadinasi, tą dvasią puoselėjame. 

 

Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.
Nuotrauka
skurvydas
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2023-02-16
Šiemet Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, kurios koncepcija – penki keliai, vieno jų – Praeities kelio – ambasadoriumi tapo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ restauratorius Audronis Skurvydas, apie savo darbą kalbantis su tokiu entuziazmu, kad juo nesunku užsikrėsti. Jo dirbtuvėse akys laksto nuo daikto prie daikto, o rankos pačios kyla viską paliesti. Praeities kelias, pasak jo, simbolizuoja mūsų patriotiškumą, meilę Tėvynei, pagarbą istorijai, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimą ir pasididžiavimą savo kraštu. 
Nuotrauka
rokas
Roko Baciuškos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Dvi savaitės dulkių, smėlio, greičio ir didžiulės įtampos – Rokas Baciuška šių metų Dakare išgyveno tikrą dramą. Nors grįžo be išsvajotos pirmosios vietos, po ilgos ir varginančios kovos ne savo noru nusileidęs, tačiau pagerinęs geriausią asmeninį rezultatą Dakare ir bagių klasėje užėmęs antrąją vietą. „Tokia maža ir tuo pačiu tokia didelė ta mūsų Lietuva, o ką jau kalbėti apie Tauragę. Jokie išbandymai nebaisūs, kai esame kartu, todėl dalinuosi džiaugsmu su jumis visais“, – teigė lenktynininkas.
Nuotrauka
ukininkas
Įkelta:
2023-01-14
Praėjusių metų pabaigoje surengtame Mero padėkos vakare už jaunatvišką ryžtą kuriant inovatyvų ir modernų ūkininko ūkį Tauro statulėlė įteikta Gyčiui Ūseliui. Dabar jaunasis Batakių seniūnijos ūkininkas dirba apie 120 hektarų žemės ir planuoja tolesnę ūkio ir technologijų plėtrą. Gytis dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros programose ir per investicinius projektus modernizuoja ūkį. O baigtos Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijos rodo dar vieną vaikino pomėgį – sportą. Gytis yra ir svarsčių kilnojimo pasaulio čempionas. 
Nuotrauka
kaledos
Įkelta:
2022-12-25
Kalėdų stebuklas dažniausiai prasideda nuo susitikimo su Kalėdų Seneliu. Vienas jų –  menininkas Edvardas Gasinskas. Daugybę metų šventėms pasipuošiantis Kalėdų Senelio kostiumu vyras nori pradžiuginti kuo daugiau žmonių.
Nuotrauka
ausra
Įkelta:
2022-12-24
Seni žmonės tokie pat svarbūs, kaip jauni, sveiki ir veiklūs. Tačiau dažnai jie gyvena vieniši ir jiems reikia pagalbos. Policijoje dirbanti Maltiečių savanorė Aušra Mandrijauskaitė-Dambrauskienė kas sekmadienį aplanko po keletą vienišų senolių, atveždama jiems ne tik maisto paketus, bet ir savo širdies šilumą. Ji sako, kad senoliams ne taip svarbu atvežamas maistas, kaip galimybė pabendrauti. Su jais išgertų arbatos puodelių, sako, negalėtų net suskaičiuoti, o geriausias atlygis – ją pamačius džiaugsmu sužibančios senolių akys.
Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku