Ukrainiečiai Tauragę jau laiko savo namais: bursis į asociaciją
Įkelta:
2022-05-31
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Aprašymas

Tamara Jakovec Tauragėje gyvenančius kraštiečius kviečia susiburti Raimondos Alysienės nuotrauka

,
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Aprašymas

Tamaros sūnaus Maksimo piešinys Raimondos Alysienės nuotrauka

Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.

Tauragė – nesvetima

– Laba diena, – vos pravėrusi redakcijos duris nepriekaištinga lietuvių kalba pasisveikino Tamara. Nors kalbėti lietuviškai ji dar nesiryžta, Tauragė jai nebuvo svetima ir anksčiau. Kai Ukrainoje prasidėjo karas, mūsų mieste prieglobstį rado ir jos vaikai, ir sūnėnai. Su Taurage moteris planuoja sieti ir tolesnį savo šeimos gyvenimą, tad, jos manymu, pats laikas tokių pat planų turinčius kraštiečius suburti į organizaciją ir kartu spręsti kylančias problemas.

Du aukštojo mokslo diplomus turinti moteris gyveno Vakarų Ukrainoje, Rovno mieste, 17 metų dirbo mokykloje – dėstė istoriją bei ukrainiečių kalbą ir literatūrą. Deja, prisipažįsta iš mokytojos atlyginimo negalėjusi išlaikyti šeimos, tad prieš kelerius metus, pasitarusi su mama, pasiryžo ieškoti geriau apmokamo darbo ir išvažiavo į užsienį. Dirbo Lenkijoje, Vokietijoje, Izraelyje ir kitur. Kai pernai po atostogų namuose dėl karantino nebegalėjo įvažiuoti į Vokietiją, firma, kurioje dirbo, jai pasiūlė važiuoti į Tauragę. 

– Pagalvojau tada – Lietuva tai Lietuva, ir nutariau pabandyti, – prisimena ji. 

Neseniai 40-metį minėjusi Tamara į Tauragę anksčiau atvažiuodavo į komandiruotes. Ji išsinuomojo butą, dirbo vėjo jėgaines gaminančioje įmonėje ir kas keletą mėnesių grįždavo namo. Tuo metu, kai Rusija užpuolė Ukrainą ji buvo Tauragėje, tačiau nieko nelaukdama susiruošė ir išvažiavo į Rovną atsivežti vaikų. 

– Nors pačiame Rovne aktyvių karinių veiksmų nebuvo, vis tiek buvo nesaugu, tai vienur, tai kitur krito bombos, pataikydavo raketos. Be to, juk nežinia, kaip bus toliau... – pasakoja Tamara.

Kartu pasiėmė ir sesers vaikus – sesuo ir mama nutarė likti, tačiau vaikus norėjo apsaugoti. 

Tad dabar jos šeima didelė: ji globoja sūnėnus, kuriems 14 ir 22 metai. Vyresnysis serga cerebriniu paralyžiumi. Tamaros vaikai – 14-metis Maksimas ir 12-metė Irina. Jie glaudžiasi tame pačiame bute, kurį moteris nuomojo ir iki karo. Jis dviejų kambarių, taigi vietos mažoka, tačiau nė vienas nesiskundžia. Moteris pasakoja, kad kartais pas juos nakvoja net Irinos draugė lietuvė – mergaitės labai susidraugavo. 

Tamara džiaugiasi, kad šią savaitę neįgalus sūnėnas pradėjo lankyti neįgaliųjų dienos centrą – vaikinui labai trūko bendravimo, juk visą dieną jis likdavo namuose vienas. Dienos centre jam labai patinka. Irina mokosi šokti, o Maksimas labai gražiai piešia ir norėtų lankyti Meno mokyklą.

Jovarų mokykloje – per 50 ukrainiečių 

Nuo kovo mėnesio Tamarai buvo pasiūlytas mokytojos padėjėjos darbas Jovarų mokykloje, tą pačią mokyklą lanko ir jos vaikai, ir sūnėnas. Iš viso šią mokyklą lanko 53 ukrainiečiai.

– Jovarų mokykla – vienintelė Lietuvoje, kur mes turime atskirą kabinetą, – pasakoja Tamara. –  Esu labai dėkinga mokyklos direktoriui ir visiems mokytojams, kad galime turėti mokykloje tarsi Ukrainos dalelę. Kabinetas labai didelis, turime planšečių, stalo žaidimų, dėlionių. Per pertraukas vaikai gali susirinkti. Yra ką veikti visokio amžiaus vaikams. Pirmomis dienomis mokytojai, tėvai sunešė puodelių arbatai, o arbatos turime tiek, kad užteks visiems metams. 

Ji pasakoja apie kiekvieną vaiką žinanti viską – jie bendrauja, dalijasi rūpesčiais ir džiaugsmais. Padeda Tamara ir per pamokas, jei ukrainiečiai susiduria su kokiais nors sunkumais.

– Vaikai skirtingi, jų problemos – irgi, tačiau stengiuosi jiems padėti bet kokioje situacijoje, – teigia ji. – Vaikams čia labai patinka, jie jaučia mokytojų, bendraklasių palaikymą. Nė vienas dar nesiskundė, kad jį skriaudžia. 

Ji pripažįsta – darbo daug. Kai kuriose kitose mokyklose mokosi vos po kelis ukrainiečius, tačiau irgi yra tokia pat pareigybė, o čia – per pusę šimto, taigi įvairiausių reikalų reikaliukų – iki kaklo.

Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka

Nori suburti draugiją

– Savivaldybė mums pasiūlė suburti Tauragėje ukrainiečių draugiją, – pasakoja Tamara. – Taip būtų paprasčiau padėti adaptuotis žmonėms svetimame krašte. Juo labiau, kad nemažai šeimų net ir karui pasibaigus neplanuoja grįžti į gimtinę. Šiek tiek renku informaciją ir žinau, kad tokių šeimų nemažai. Pirmiausia tai šeimos, kurių tėvai dirbo čia ir iki karo. Kai kurie jau seniau planavo čia persikraustyti, bet buvo įvairių biurokratinių kliūčių. Dabar jie gavo leidimą gyventi Lietuvoje ir nori socializuotis Tauragėje.

Pasak jos, draugija galėtų daug kuo padėti tokiems žmonėms ir ypač vaikams – rašyti projektus, gauti finansavimą ir įgyvendinti savo idėjas. O jų daug ir įvairių. Viena jų – prie Jovarų mokyklos pasodinti medelių, kad primintų ukrainiečius, kurie čia mokėsi, bet jau išvyko namo. Planuose – ir platesnė pažintis su Lietuva, ekskursijos. Dar viena idėja – turėti nedidelę laikiną vaikų darželio grupę, kur tėvai galėtų bent kelioms valandoms palikti vaikučius, nes į darželius pateko ne visi. Patalpos tam jau yra – savivaldybė leido ukrainiečiams kurtis Bendruomenių namuose. Ten pat – ir draugijos buveinė. 

Be to, gana daug šeimų gyvena toli nuo miesto ir neturi galimybės atvažiuoti į darbą. Susibūrus į draugiją, žinant, kur kas gyvena, ir šitą klausimą išspręsti būtų lengviau.   

Ne su visais pavyksta susisiekti

– Bėda ta, kad ne visi ukrainiečiai žino apie mūsų organizaciją, ne su visais pavyksta susisiekti, – teigia moteris. – Kai kurie gyvena atokiau nuo miesto, galbūt kitų kraštiečių nesutinka ir nėra apie mus girdėję. Todėl labai prašau visų lietuvių, kurių namuose gyvena ukrainiečiai ar kurie bendrauja su jais, galbūt kartu dirba, papasakoti, kad yra tokia draugija, ir pasiūlyti su manimi susisiekti.

Koordinuoti šį darbą kraštiečiai paprašė jos, nes ji dirba mokykloje, bendrauja su 50-ies vaikų tėvais. Jos „Viber“ programėle sukurtoje grupėje – 51 kraštietis, yra ir grupė feisbuke „Tauragės saulėgrąža“, joje – 150 narių. Sudėjus visus šiuos žmones ir jų šeimas būtų per 400 žmonių. Tačiau Tamara įsitikinusi, kad tai dar toli gražu ne visi Tauragės rajone gyvenantys jos kraštiečiai. Ji teigia, kad savivaldybė turi visų jos kraštiečių kontaktus, tačiau dėl duomenų apsaugos negali jais dalintis. 

– Ukrainiečiai, susisiekite su manimi, kad galėtume kartu planuoti ir kurti savo ateitį Tauragėje, – ragina Tamara. Jos telefonas 8 636 037 39.

 

 

Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.
Nuotrauka
skurvydas
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2023-02-16
Šiemet Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, kurios koncepcija – penki keliai, vieno jų – Praeities kelio – ambasadoriumi tapo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ restauratorius Audronis Skurvydas, apie savo darbą kalbantis su tokiu entuziazmu, kad juo nesunku užsikrėsti. Jo dirbtuvėse akys laksto nuo daikto prie daikto, o rankos pačios kyla viską paliesti. Praeities kelias, pasak jo, simbolizuoja mūsų patriotiškumą, meilę Tėvynei, pagarbą istorijai, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimą ir pasididžiavimą savo kraštu. 
Nuotrauka
rokas
Roko Baciuškos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Dvi savaitės dulkių, smėlio, greičio ir didžiulės įtampos – Rokas Baciuška šių metų Dakare išgyveno tikrą dramą. Nors grįžo be išsvajotos pirmosios vietos, po ilgos ir varginančios kovos ne savo noru nusileidęs, tačiau pagerinęs geriausią asmeninį rezultatą Dakare ir bagių klasėje užėmęs antrąją vietą. „Tokia maža ir tuo pačiu tokia didelė ta mūsų Lietuva, o ką jau kalbėti apie Tauragę. Jokie išbandymai nebaisūs, kai esame kartu, todėl dalinuosi džiaugsmu su jumis visais“, – teigė lenktynininkas.
Nuotrauka
ukininkas
Įkelta:
2023-01-14
Praėjusių metų pabaigoje surengtame Mero padėkos vakare už jaunatvišką ryžtą kuriant inovatyvų ir modernų ūkininko ūkį Tauro statulėlė įteikta Gyčiui Ūseliui. Dabar jaunasis Batakių seniūnijos ūkininkas dirba apie 120 hektarų žemės ir planuoja tolesnę ūkio ir technologijų plėtrą. Gytis dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros programose ir per investicinius projektus modernizuoja ūkį. O baigtos Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijos rodo dar vieną vaikino pomėgį – sportą. Gytis yra ir svarsčių kilnojimo pasaulio čempionas. 
Nuotrauka
kaledos
Įkelta:
2022-12-25
Kalėdų stebuklas dažniausiai prasideda nuo susitikimo su Kalėdų Seneliu. Vienas jų –  menininkas Edvardas Gasinskas. Daugybę metų šventėms pasipuošiantis Kalėdų Senelio kostiumu vyras nori pradžiuginti kuo daugiau žmonių.
Nuotrauka
ausra
Įkelta:
2022-12-24
Seni žmonės tokie pat svarbūs, kaip jauni, sveiki ir veiklūs. Tačiau dažnai jie gyvena vieniši ir jiems reikia pagalbos. Policijoje dirbanti Maltiečių savanorė Aušra Mandrijauskaitė-Dambrauskienė kas sekmadienį aplanko po keletą vienišų senolių, atveždama jiems ne tik maisto paketus, bet ir savo širdies šilumą. Ji sako, kad senoliams ne taip svarbu atvežamas maistas, kaip galimybė pabendrauti. Su jais išgertų arbatos puodelių, sako, negalėtų net suskaičiuoti, o geriausias atlygis – ją pamačius džiaugsmu sužibančios senolių akys.
Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku