Asmenybės

Pro Memoria. Edita Peteraitytė-Ivakina (1934–2022)

• „Tauragės žinių“ inform.
• Vasario 4, 2022

Per žemę mes praeinam

Tik vienąsyk, tai būkime tvirti!

Kieno gyvenimas bus panašus į sodrią dainą,

Tas nesutirps mirty.

Posmeliu iš Vytauto Mačernio eilėraščio „Aš pažinau Karalių tavyje“ tariam „Sudie“ Editai Peteraitytei-Ivakinai. Tikrajai Tauragės liaudies teatro Karalienei, į teatro veiklą įsijungusiai vos tik dramos kolektyvui prie Tauragės kultūros namų suteiktas Liaudies teatro vardą. Jos įtaigi vaidyba ir noras bei dideli gebėjimai perteikti vaidmens charakterį daugeliui žiūrovų išėjus iš spektaklio nusėsdavo širdyje ir keldavo ilgesį ir norą grįžti į salę, kad nuo scenos prabiltų Edita. Pirmųjų teatro spektaklių nuotraukos ir spektaklių recenzijos byloja, kad tai buvo labai reikalinga žiūrovams. 1979-aisiais atvykusi gyventi ir dirbti Į Tauragės liaudies teatrą Editą radau besidarbuojančią miesto kultūros namuose dailininkės pareigose. Visada prisidėdavo prie spektaklių rūbų kūrimo, ne kartą stebindavo unikaliais gamtovaizdžio paveikslais, aktorių portretais, dailės parodų organizavimu... Kai paskambino Vilniuje gyvenantis vienas iš penkių (ir, beje, vienintelis likęs gyvas) brolis režisierius, aktorius Ervinas Peteraitis, paprašiau jo vienu sakiniu ar mintimi prisiminti SESĘ. „Mama sakė, jog Edita niekad neskriaudė mažojo brolio Ervinuko. Edita niekad niekam neprikaišiojo, o ir mama su tėčiu džiaugdavosi matydami ją scenoje“. Dabar dar aiškiau prisimenu, kaip Edita, kol aš susirasiu draugų, kol prisijaukinsiu miestą, beveik kasdien vesdavosi pas savo Tėvukus, kurie gyveno tokiame pasakų namelyje, pietų. Toks mažosios Princesės, augusios tarp mylimų brolių, dar vienas Karališkas vaidmuo. Kaip ir Vytauto Rimkevičiaus pjesėje „Karaliui reikia paršiuko“, tokia įspūdinga juodo aksomo suknele Karalienė, kaip Balio Sruogos istorinėje dramoje „Baisioji naktis“ – tvirta su tvirta savo pilietine ir patriotine pozicija Motina... O kai Edita sukūrė spektaklyje „Per tą kvaišą Pauliną“ Paulinos vaidmenį, kuriame pati „organizuoja“ savo laidotuves ir stebėjo, kaip reaguoja susirinkę, tai spektaklis Tauragėje pasiekė visus lankomumo rekordus! Suvaidinta net 23 spektakliai!

Atsisveikinimo žodžiai su neeiline Tauragės menininke, asmenybe negali būti paprasti, šabloniški. Taip norisi, kad jie nors kiek (gal ir jos nepažinojusiems) nupieštų vaizdą, primintų, pasakytų mums, kol kas liekantiems po saule, kad galime savo gražiais darbais puošti miestą, garsinti jį, mylėti. Juk Editos meilė gyvenimui lieka jos perduotose gerose mintyse broliui Ervinui ir jo šeimai, dukrai Aurikai, anūkei Indrei, proanūkei, artimiesiems, draugams...

Taip ir skamba po kiekvienos Tauragės liaudies teatro premjeros Editos vedama daina pagal Jono Aisčio eilėraštį:

Laukas, kelias, pieva, kryžius,

Šilo juosta mėlyna,

Debesėlių tankus ižas.

Ir graudi graudi daina.

Tik sukrykš, lyg gervė, svirtis,

Sušlamės daina klevuos...

Gera čia gyvent ir mirti!

Gera vargt čia, Lietuvoj!..

Tauragės liaudies teatro kolektyvo vardu režisierė Genovaitė Urmonaitė