Tauragės žinios logotipas
Pasaulį savo žiniomis užkariaujanti tauragiškė: daugybė žmonių nori pažinti Lietuvą

Pasaulį savo žiniomis užkariaujanti tauragiškė: daugybė žmonių nori pažinti Lietuvą

Šiuo metu Švedijos sostinėje Stokholme gyvenanti Monika Lionaitė išmaišė kone pusę pasaulio. Mokydamasi vadybos mergina bendravo ne tik su diplomatais bei savo sričių profesionalais, tačiau ir ištyrinėjo įvairių pasaulio valstybių grožį. Ten ji sutikdavo ir tautiečių. „Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus“, – pasakojo M. Lionaitė, „Globalios Tauragės“ ambasadorė. Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas per savo gyvenimą turėtų studijuoti bent kelis dalykus. Pasak merginos, tai suteikia kur kas platesnę pasaulėžiūrą.

– Monika, papasakokite, kaip tapote „Globalios Tauragės“ ambasadore? Kuo šis titulas jus įpareigoja?

– Esu viena pirmųjų, prisijungusių prie „Globalios Tauragės“ ambasadorių iniciatyvos. Jau kurį laiką aktyviai bendradarbiauju su savivaldybe ir organizacijomis, kurios siekia inovatyvumo įvairiose verslo ir skaitmenizavimo srityse. Kadangi gyvenu Stokholme, o prieš tai gyvenau Kanberoje (Australijoje), šiose šalyse atlieku ambasadorės pareigas – skleidžiu žinią apie Tauragę kaip žaliąjį regioną. Palaikau ryšius su lietuvių organizacijomis. Viena mano kaip ambasadorės iniciatyvų buvo „Tauragės hakatonas 2020“ – idėjų maratonas, kurį prieš metus organizavau kartu su savivaldybe internetu. Prie iniciatyvos prisijungė ir kraštiečiai, ir dalyviai iš užsienio (hakatonai – tai programinės įrangos kūrėjų maratonas, rengiamas kūrybiniais ir edukaciniais sumetimais. Per jį kuriami konkretūs programavimo produktai, – aut. past.).

Kiek laiko gyvenate Švedijoje?

– Švedijoje gyvenu 8 metus. Iki įsikurdama Stokholme vasaras čia praleisdavau su šeima keliaudama po gražiausias šalies vietas.

Papasakokite, ką iki to laiko veikėte Tauragėje?

– Tuo metu, kai nusprendžiau persikelti gyventi iš Lietuvos į Švediją, buvau pirmosios tarptautinio bakalaureato kartos moksleivė „Versmės“ gimnazijoje. Per pirmuosius programos metus su klasiokais aplankėme visas mokyklas, turinčias šią programą (Vilniaus licėjų, Kauno jėzuitų ir Šiaulių Didžvario gimnazijas), o po to palyginau tos programos galimybes Stokholme. Čia radau jaunųjų verslininkų gimnaziją („Young Business Creatives“), kuri idealiai atitiko mano poreikius – tiek aktyvių tarptautinių profesorių lygiu, tiek dėstymo maniera, tiek karjeros perspektyvomis baigus šią privačią mokyklą.

Kada nusprendėte išvykti?

– Gyvendama Tauragėje aktyviai dalyvavau visuomeninėje veikloje. Per tarptautinius mainų projektus supratau, jog man lyderystės ugdymas tarptautinėje rinkoje yra prioritetas. Kultūrų ir asmenybių įvairovė mane sužavėjo. Stokholmas buvo ta vieta, kurioje norėjau siekti karjeros aukštumų bei baigti aukštuosius mokslus. Tad nieko nelaukusi ten ir išvykau, gavusi vietą prestižinėje jaunųjų verslininkų gimnazijoje.

– Kaip sekėsi įsitvirtinti svečioje šalyje? Kaip jus sutiko Švedija ir naujieji namai?

– Dalis mano šeimos Švedijoje praleido didžiąją dalį gyvenimo, o aš ten – savo vaikystės vasaras. Mokykla likau labai patenkinta, mokymo maniera buvo tai, ko niekada neregėjau lietuviškose mokyklose – laisvė moksleivio individualumui, dėmesys kiekvieno mokymosi poreikiams bei pozityvus skatinimas gilintis ir į universitetinio lygio temas. Čia surengiau ir savo pirmąją tapybos parodą. Baigusi gimnaziją įstojau studijuoti globalios vadybos bakalaurą Stokholmo universitete. Įsitraukiau tiek į studentų gyvenimą, tiek į Stokholmo startuolių gretas bei elito renginius, prisijungiau ir prie Švedijos lietuvių jaunimo bendruomenės pirmosios valdybos sekretorės pozicijoje.

– Švedijoje, Stokholmo universitete, įgijote vadybos diplomą. Kodėl pasirinkote šią sritį? Kokias kompetencijas pavyko įgyti? Kiek laiko mokėtės? Papasakokite plačiau apie savo mokslus Švedijoje.

– Taip, esu įgijusi globalios vadybos bakalauro diplomą bei tarptautinio ir lyginamojo švietimo magistro diplomą Stokholmo universitete. Vadybos baigiamajame darbe analizavau, kaip vyksta inovacijų verslo mainai, o švietimo baigiamajame darbe nagrinėjau, kokias kompetencijas inovatyvių technologinių renginių dalyviai praktikuoja, ugdo bei kaip hakatonai gali būti panaudoti įkuriant UNESCO mokymosi centrus pasaulyje. Šiuo metu rašau savo trečiąjį baigiamąjį magistrinį darbą Strateginės informacinių sistemų vadybos magistro laipsniui įgyti. Darbas apie telekomunikacijos industrijos raidą iki 5G ryšio ir ateities potencialą 6G ryšio įdiegimui versle.

Į Lietuvą grįžtu per šventes. Persikelti gyventi iš Švedijos į Lietuvą bent kol kas neplanuoju. Nors ir domiuosi tarptautine Lietuvos politika, o atstovauti Lietuvai diplomatiniais ir verslo interesais man įdomu.

Taip pat esu baigusi politikos, žmogaus teisių, komercinės teisės, taikos ir konfliktų žurnalistikos, globalios sveikatos vadybos, ekonominės istorijos, tarptautinių ryšių, diplomatijos, įvairių kalbų – įskaitant ir kinų kaligrafijos – kursus. Teko pasisemti ir tarptautinės akademinės patirties studijuojant kituose aukščiausio lygio universitetuose savo srityse – Australijos nacionaliniame universitete, Lomonosovo valstybiniame universitete, Aix-Marseille universitete, Oulu universitete ir Taipėjaus technologiniame universitete.

Tam, kad pagilinčiau žinias apie tarptautinius ryšius ir jų įtaką diplomatijai bei verslui, atlikau praktiką Lietuvos ambasadoje Stokholme, asistuodama ir padėdama rengti „Invest Lithuania“ renginius. Po to buvau pakviesta atlikti praktiką Lietuvos nuolatinėje diplomatinėje atstovybėje Ženevoje, Šveicarijoje. Ten asistavau Lietuvos diplomatams Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisijoje, Pasaulio prekybos organizacijoje. Įgijau neįkainojamos patirties ir pažinau nuoširdžiai bei sunkiai, bemiegėmis naktimis dirbančius diplomatus, kuriančius Lietuvos gerovę tarptautinėje plotmėje.

Studijų metu Australijoje patyriau, ką reiškia gyventi ten, kur visus metus šviečia saulė, – tai atsispindi ir žmonių bendravimo kultūroje. Dauguma australų kur kas spontaniškesni ir labiau atsipalaidavę nei skandinavai. Pati šalis unikali savo gamta, o ir lietuviai ten yra daug prisidėję prie Australijos susikūrimo. Tasmanijos saloje yra Lietuvybės centras, kuris buvo įkurtas dar tais laikais, kai Lietuva patyrė priespaudą. Man labai patiko gyventi sostinėje Kanberoje, įsikūrusioje slėnyje, apsuptoje kalnų ir vyninių.

Australijos universitete organizavau hakatonus. Keliavau ir po regionus – paplūdimiai pasakiškai gražūs, bet dažnai pavojingi dėl juos supančios gyvūnijos. Sidnėjaus architektūra – atgaiva akims įvairių stilių mėgėjams. Nacionaliniuose parkuose daug egzotikos. O banglenčių stovykloje išmoksti susidraugauti su bangomis ir pažvelgi savo baimėms tiesiai į akis.

Studijų metu Rusijoje oro sąlygos buvo labai panašios kaip ir Stokholme, bet Maskva kalėdiniu laikotarpiu visa švytinti, išpuošta, kone tikra Kalėdų pasaka. Studijos Lomonosovo universitete buvo labai intensyvios – nuo ryto iki vėlaus vakaro. Turėjau dėstytojų ir iš Silicio slėnio, ir iš globalių kompanijų. Nors mokslams skyriau veik visą savo laiką, pakeliauti po regionus taip pat spėjau. Pamačiau Peterburgą, Sočį, Baikalo ežerą. Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus.

Studijos Prancūzijoje tapo įdomia kultūrine patirtimi. Čia viskas labai priklauso nuo dėstytojo nuotaikos, kiek laiko truks paskaita. O ir programos dalys gali keistis kasdien. Per tą laiką keliavau po pietų Prancūziją – paplūdimius, Alpes. Supratau, kad egzotikos galima rasti ne tik Australijoje – Prancūzijos gamta tokia įvairi. Kulinarijai prancūzai skiria ypatingą dėmesį – bendrų vakarienių metu kiekvienas save gerbiantis prancūzas stengiasi nustebinti visus vakaro dalyvius unikaliais receptais.

Studijuodama Taipėjuje (Taivane, – aut. past.) pripratau prie svilinančio karščio, japoniškos virtuvės, o ypač sušių – Taipėjuje galima rasti vienus geriausių japonų restoranų. Patys japonai ir net korėjiečiai ten vyksta atostogauti. Žmonės labai malonūs ir nuolankūs turistams. Per tą laiką daug keliavau ir po Pietų Aziją – Hong Kongą, Tailandą, Filipinus, Singapūrą.

Kadangi dirbu su inovatyviais technologiniais sprendimais, konsultuoju verslus bei atlieku rinkos apžvalgas, kiekvienas įgytas laipsnis bei užbaigtas kursas prisideda prie mano akademinių žinių gilinimo tose srityse.

Galiu drąsiai sakyti, kad kiekvienas turėtų studijuoti bent keletą dalykų per savo akademinę karjerą – tai suteikia platesnę pasaulėžiūrą bei supratimą.

– Viename savo feisbuko įrašų teigėte, kad jums svarbios tvarios technologijos, tenkinančios žmonių poreikius. Ar galite apie tai papasakoti plačiau? Ar tai susiję su besikeičiančiu klimatu ir atsakomybe mums visiems dėl to imtis kokių nors veiksmų?

– Dažnai kalbu apie tvarių technologinių sprendimų vystymo svarbą tarptautinėse konferencijose ir mokymų metu. Šiemet kalbėjau apie tai Dubajaus „EXPO 2020“, Stambulo globalios taikos konferencijoje, „Rotary“ Europos lyderystės mokymuose ir t.t. Esu „Openhack 2020 Australia“ įkūrėja ir vadovė, vykdome inovatyvias veiklas ir teikiame verslo augimo konsultacijas tarptautinėje rinkoje. Mes padedame verslams kurtis ir plėtotis grindžiant tai darnaus vystymosi principais.

Esate Stokholmo tarptautinio „Rotary“ klubo jaunimo komiteto narė. Ar galite papasakoti apie savo veiklą „Rotary“ klube? Kodėl Jums atrodo svarbu joje dalyvauti?

– Prie „Rotary“ klubų tinklo prisijungiau prieš 7 metus. Esu aktyvi komiteto narė tarptautiniame Stokholmo klube, nuotoliniu būdu prisijungiu ir prie savo klubo Kanberoje. Rengiu lyderystės mokymus ir seminarus įvairių sričių pradedantiesiems ir pažengusiems profesionalams. Rūpinuosi jaunųjų „Rotaract“ narių pritraukimu į klubų tinklo gretas bei skatinu tarptautinius jaunimo mainų projektus, modernizaciją viso klubų tinklo gretose. Daug keliauju ir lankau vietinius klubus komandiruočių metu – nuo Paryžiaus ir Ženevos iki Dubajaus ir Manilos.

„Rotary“ veikla yra svarbi kiekvienam, norinčiam prisidėti kuriant šviesesnį rytojų, dalijantis žiniomis ir investuojant į projektus, kuriais siekiama kurti tvaresnę ateitį visame pasaulyje. Suteikiama parama vietinėms bendruomenėms ir įvairius iššūkius patiriantiems regionams.

Tai patikimas ryšių tinklas verslo ir kitų sričių profesionalams dalintis žiniomis, kontaktais ir resursais. Iki šios dienos „Rotary“ fondas yra pritraukęs per 4 mlrd. JAV dolerių paramos įvairiems projektams ir globalioms iniciatyvoms, įskaitant ir pagalbą dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusiems ar stichines nelaimes patyrusiems žmonėms, taip pat ir tiems, kurie neturi galimybės siekti mokslo, tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų.

– Būdama Švedijoje tikriausiai ne kartą keliavote po įvairias šalies vietas. Kurios paliko didžiausią įspūdį?

– Stokholmas užburia savo miesto ir gamtos harmonija. Lankiausi ir Laplandijoje, mačiau šiaurės pašvaistę ir samių elnių fermose susipažinau su nykstančia gyvūnija. Buvau didžiausiose šalies geležies kasyklose. Teko ir ledo viešbutyje pabūti. Jame atradau ir lietuvių menininkų ledo skulptūrų. Mane žavi Švedijos gamta, salynai, jūros apsuptis. Yra daug jaukių miestelių ir pilaičių, likusių nuo viduramžių laikų.

– Lietuva ir Skandinavijos šalys kultūriškai skiriasi, ar vis dėlto nelabai?

– Yra labai daug panašumų. Naujiems atvykėliams labai sunku integruotis abiejose šalyse – tiek dėl kalbos barjero, dėl kultūrinių skirtumų, uždaros pasitikėjimo kultūros, ganėtinai uždaro būdo net bendraujant su kaimynais ir panašiai. Tačiau švedai sugeba būti labai malonūs nepažįstamiesiems, jų geros manieros. Lietuvoje tų manierų aptarnavimo sektoriuje vis dar trūksta – kartais toks jausmas, kad esi visiems skolingas. Bet yra nemažai švedų, kurie apsilankę Lietuvoje ja susižavi dėl Vilniaus senamiesčio ar Nidos kopų grožio. Kita dalis švedų net nežino, kur yra Lietuva. Bet vis dažniau mano draugai iš visos Europos ir net Azijos klausia apie Lietuvą, domisi ir nori po ją pakeliauti.

Beje, lietuviškų sūrelių rasti Švedijoje – tikras iššūkis. Švedams toks desertinis varškės sūrelis nėra įprastas, kaip ir lietuviški cepelinai.

– Ar norisi grįžti į gimtąją Lietuvą?

– Į Lietuvą grįžtu per šventes. Persikelti gyventi iš Švedijos į Lietuvą bent kol kas neplanuoju. Nors ir domiuosi tarptautine Lietuvos politika, o atstovauti Lietuvai diplomatiniais ir verslo interesais man įdomu.

– Ką patartumėte jaunam, savo tikslų siekiančiam žmogui?

– Visos svajonės pildosi, kai jos tampa užsibrėžtu tikslu. Linkiu drąsos ir užsispyrimo jų siekiant.

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Kelias į pirmą klasę: emocinis bagažas svarbesnis nei kuprinė

Pirmieji mokslo metai – jaudinanti patirtis ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Būsimi pirmokai žengia į naują gyvenimo etapą, kuriame jų laukia ne tik raidės ir skaičiai, bet ir nauji draugai, taisyklės, mokytoja ir didžiulė emocijų paletė. Tėvai dažnai rūpinasi, ar vaikas moka skaityti, ar turės tinkamą kuprinę, tačiau ne mažiau svarbus pas

Bijotų dvaro festivalis kviečia į vasaros šventę su muzika, pramogomis ir dvaro dvasia

Jau tapo tradicija, iškart po miuziklo vakaro Bijotuose, organizuoti ir didžiausią festivalio renginį - šventę, kuri džiugina ir mažus, ir didelius. Liepos 19-ąją, šeštadienį, Bijotų dvaro sodyba vėl prisipildys šurmulio, muzikos ir vasariško džiaugsmo – čia vyks vienas iškiliausių Šila

„Ar Amerika pirtyje?!“: kai miuziklas tampa kultūriniu veidrodžiu

Bijotų dvaro festivalis – kaip tas karamelinis saldainis: ilgai „grojantis“ ir suteikiantis saldų malonumą. O su kuo dar galima palyginti daugiau kaip mėnesį trunkantį renginį? Prieš porą savaičių Bijotų dvaro festivalio sumanytojai ir organizatoriai kvietė į Teatrų subuvimą, o jau šią savaitę į dar porą renginių. Vi

„Via Lietuva“ informuoja: liepos 20 d. nebus galima įsigyti elektroninių vinječių – kelių naudotojus kviečia jomis pasirūpinti iš anksto

Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ informuoja, kad 2025 m. liepos 20 d. nuo 9:00 iki 24:00 val. dėl planinių sistemos migravimo darbų į valstybinį duomenų centrą, laikinai neveiks kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo sistema, todėl elektroninės vinjetės (e-vinjetė) nebus galimybės nusipirkti nei svetainėje keliumokestis.lt, nei iš plat

Kodas MKČ" – išskirtinis simfoninis koncertas, skirtas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui

Rugpjūčio 14 d. 20 val. Klaipėdos festivalio klausytojai kviečiami į unikalų simfoninės muzikos koncertą „Kodas MKČ", skirtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir choras, Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras", diriguojami vyriausiojo teatro dirigento Tom

Menininkus subūrė devintasis Bilionių pleneras

Prie Bilionių piliakalnio, etnografinėje sodyboje „Gīvenėms“, vėl susirinko tautodailininkai iš visos Lietuvos – kurti, bendrauti, dalintis idėjomis, tampančiomis medžio dirbiniais, skulptūromis, paveikslais, puošiančiais jau ne vien Bilionių seniūniją, bet visą Šilalės kraštą. Tradicinio tautodailės pl

Į geležinkelio stotį susirinkę tauragiškiai leidosi į muzikinę kelionę

Neįtikėtina, kaip aiškiai gitara ir akordeonas, grojant jais drauge, gali pasakoti istorijas. Vakar Tauragės geležinkelio  stotyje įvykusiame koncerte tauragiškiai pabuvojo ir Pietų Amerikoje, ir Italijoje, ir Japonijoje. Tikėtina, jog dažnas, užmerkęs akis, mintimis paklajojo ir po savo gyvenimą – netradicinio instrumentų

Komandos formavimo žaidimai: efektyvus būdas pagerinti komandos dinamiką

Komandos formavimo žaidimai yra puikus būdas stiprinti bendradarbiavimą ir pasitikėjimą tarp darbuotojų. Įmonė siūlo platų įvairių veiklų spektrą, kuris apima komandinę dinamiką, kūrybines užduotis ir fizinio aktyvumo rungtis. Šie žaidimai leidžia darbuotojams atsiskleisti, gerinti bendravimo įgūdžius ir siekti bendro tikslo. Pasirinkti tin

Tauragės apskrities policija pradėjo tyrimus dėl narkotinių medžiagų ir fizinio smurto atvejų

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo bei fizinio smurto atvejų. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos 2025 m. liepos 9 d. apie 19.10 val. Tauragėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Su

Pagalba vaikui – ne tik psichologas

Paauglystė – išskirtinai jautrus ir iššūkių kupinas laikotarpis ne tik vaikams, bet ir jų tėvams bei mokytojams. Šiuolaikinius paauglius veikia nuolatinis informacijos srautas, socialinių tinklų įtaka ir išaugęs elektroninių patyčių mastas. Visa tai prisideda prie prastėjančios emocinės sveikatos, didėjančio

Amatų ir skonių mugė Tauragėje: tradicijos, kūryba ir gardūs atradimai vienoje vietoje

Liepos 12 dieną Tauragėje Pilies aikštėje užlies amatininkų, tautodailininkų ir kūrėjų šurmulys. Čia vyks „Amatų ir skonių mugė“ – renginys, kuriame ne tik galima įsigyti išskirtinių rankų darbo dirbinių, bet ir susipažinti su jų kūrėjais. „Mugėje susirinks kūrėjai, tautodailininkai ir amatininkai i&sca