Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Visai neseniai Pagramančio savarankiško gyvenimo namuose apgyvendinta vos prieš mėnesį iš Irkutsko grįžusi 94-erių metų kraštietė Vanda Valiūtė. Moteris devyniolikos buvo ištremta į lagerį Kazachstane, o vėliau gyveno Centrinio Chazano gyvenvietėje (Irkutskas). Senatvę Rusijos Federacijoje moteris pasitiko medinėje trobelėje be elektros. Iki tol, kol susipažino su kraštotyrininkų pora Arvydu ir Nina, kur, senolės prašym, sutiko ją pargabenti namo.
Paskutinė tremtinė Centriniame Chazane
Vandos istoriją Arvydas ir Nina papasakojo antradienį surengtame susitikime Tremties ir rezistencijos muziejuje.
Arvydas – po tremties Irkutske likęs lietuvis, Nina, jo žmona, rusė, abu savo gyvenimą paskyrė kraštotyrinei veiklai. Pora lankydavosi įvairiose lietuvių tremties vietose, atstatinėjo lietuvių buvimą svetimuose kraštuose įamžinančių kapų kryžius, bendradarbiaudami su Lietuvių genocido ir rezistencijos tyrimų centru rinko duomenis apie Sibire gyvenusius lietuvius, leido įvairius leidinius.
Su V. Valiūte kraštotyrininkai susipažino mišku virstančiose kapinėse atstatinėdami medinius kryžius. Močiutė buvo paskutinė tremtinė toje gyvenvietėje (anksčiau gyvenvietėje gyveno apie 100 lietuvių šeimų). Devyniolikos metų į tremtį išvežtai Vandai likimas susiklostė taip, kad ši svetimoje žemėje liko vienui viena. Jos tėvai, broliai, sesuo jau buvo atgulę amžinojo poilsio, o kaimynai ir pažįstami progai pasitaikius grįžo į Lietuvą.
Vanda nespėjo. O ir pinigų skurdžiai gyvenančiai partizanei užtekdavo tik maistui.
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Gyveno be elektros
Moters, kadaise gynusios Lietuvos Nepriklausomybę, didvyriškumas mažai kam buvo įdomus. Išskyrus tuos du kraštotyrininkus, kurie, nerasdami duomenų apie vietinius išmirusius lietuvius, kažkada užsuko į senolės namus.
Kaip susitikimo metu pasakojo Arvydas, turėjo būti keletas priežasčių, kodėl močiutė anksčiau negrįžo iš tremties. Tam, kad grįžtum, nepakako turėti pinigų bei tapatybę įrodančius dokumentus – nutaręs į gimtinę grįžti tremtinys be kitų asmenų pagalbos to padaryti negalėjo: reikėjo konkretaus asmens iš Lietuvos kvietimo (tam, kad gautų vizą) bei pagalbos įsitvirtinti šalyje. O kur visą gyvenimą tremtyje leidęs asmuo grįžęs gyvens, kas padės susivokti per keletą dešimtmečių visiškai pasikeitusios savivaldos, socialinėse, medicinos įstaigų struktūrose?
– Dirbdami Centriniame Chazane dažnai užsukdavome pas Vandą. Gyveno ji mažame namelyje, kartą per dieną jai socialinės priežiūros darbuotoja atnešdavo karšto valgio. Namelyje nebuvo elektros, arbatos senučiukė išsivirti negalėjo. Šildėsi malkomis, kurių nebuvo kam padėti prisinešti. Visą dieną ji leisdavo namuose, atsidaro „tušonkos“ ir valgo. Vaikščiojo ji sunkiai – Vandai nustatytas antrojo lygio neįgalumas, – pasakojo Arvydas. – Vieno apsilankymo pas ją metu (pora gyveno per 350 km nuo močiutės namų, Irkutske) pranešėme, kad mes išvykstame į Lietuvą ir daugiau nebegrįšime. Vanda kaip mat: „Ir aš važiuoju“.
Tapė
Moteris nuskubėjo prie savo stalo, atidarė stalčių su dokumentais ir prašė pažiūrėti, ar jai pakanka dokumentų, kad ji galėtų važiuoti su jais kartu. Buvusi Lietuvos partizanė turėjo tik rusišką pasą. Per porą mėnesių, padedant Lietuvos ambasadai Rusijoje, senolės dokumentai buvo paruošti kelionei į Lietuvą.
– Traukiniu važiavome penkias (iš viso kelionė truko savaitę) dienas. Daug bendravome, ką Vanda pasakojo – užrašydavome. Kaip ji gyveno Džeskazgane (Kazachstanas), kaip sunkai dirbo lageryje. Nors Lietuvoje buvo baigusi tik keturias klases, Vanda mokėjo gražiai rašyti. Iš cemento maišų ji su kitomis lageryje gyvenusiomis merginomis darydavo albumus, kuriuose rašė. Rašė vertimus iš rusų kalbos į lietuvių. Rašė eilėraščius, turėjo dienoraštį. Šiuos sąsiuvinukus atidaviau į Genocido muziejų Vilniuje. Lageryje viena moteris merginą išmokė piešti. Vėliau, persikėlusi gyventi į Centrinį Chazaną (Irkutsko sritis), ji daug tapė. Tapydavo aliejiniais dažais. Vieniniai ją vadino dailininke. Paveikslus pasirašydavo ir padovanodavo pažįstamiems, – pasakojo Arvydas.
Vanda į tremtį išvežė paskutinių trėmimų metu. Išgabenta buvo visa šeima: broliai buvo partizanai, ji partizanų ryšininkė. Vandos tėvas buvo sušaudytas ir palaidotas (kaip ir motina, broliai bei sesuo) Centriniame Chazane.
Arvydas demonstruoja Vandos tapytų paveikslų nuotraukas
Padeda integruotis
Arvydo pasakojimu, parvežti Vandą atgal į Lietuvą, atgal į jos gimtąjį Tauragės kraštą, pora ryžosi nesitikėdama, kokie iššūkiai jų laukia.
Kaip susitikimo metu pasakojo Nina, didžiausia problema ta, kad Vandai išduota viza tik iki sausio pabaigos. Tam, kad iš Sibiro grįžusi moteris galėtų likti savo gimtojoje Lietuvoje, jai reikia atgauti pilietybę.
– Viza baigsis sausio 22 dieną. Reikia rasti Vandos buvimo Lietuvoje įrodymų, tačiau būtinų, iki 1940 m. turėtų, dokumentų neišliko, – sakė moteris.
Šiuo metu Vanda laikinai gyvena Pagramančio savarankiško gyvenimo namuose, jos maitinimą apmoka verslininkas Antanas Stankus. Kraštotyrininkai su juo susipažino prieš trejetą metų lankydamiesi Tauragėje. Nutarus Vandą vežti į Lietuvą Antanas buvo vienas pirmųjų, su kuriuo pora susisiekė prašydama pagalbos.
A. Stankaus pasakojimu, nors močiutė jau parvyko į Tauragę, laukia ilgas kelias padedant jai integruotis
– Laimei, savarankiško gyvenimo namuose yra ir Vandą konsultuojanti gydytoja, tad dėl sveikatos galime būti ramūs. Dabar moteris jau atsigauna, jei kelionėje dar buvo gabenama ratukuose, tai dabar jau vaikšto su lazdomis. 94-erių senolė nemato viena akimi, sunkiai prigirdi. Susisiekėme su gydytoja dėl galimybės įsigyti klausos aparatą, tačiau kol kas moteris negali juo naudotis. Atvykusi į Lietuva Vanda turi prisitaikyti prie kitokio klimato, be to, laikas čia skiriasi šešiomis valandomis. Sprendžiame ir pilietybės klausimą. Norint ją gauti reikia įrodyti moters šeimos šaknis. Dėkojame Jonui Samoškai, kuris priėmė tremtinęį savarankiško gyvenimo namus. Tikimės, kad mums ne tik pavyks ją pastatyti ant kojų, bet ir suteikti galimybę jai ilgai ir laimingai gyventi savo gimtojoje šalyje, – sakė A. Stankus.
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Lietuvos Respublikos apsaugos ministerija, siekdama pagerbti sveikatos apsaugos darbuotojus už ilgametį ir nepriekaištingą darbą, ypač didelį indėlį plėtojant sveikatos apsaugą, sveikos gyvensenos propagavimą, plėtojant farmacijos pramonę, Lietuvos Respublikos, kaip sveikos valstybės, prestižo kėlimą bei aukštos kvalifikacijos sveikat
Gegužės 8 d., Kauno Nacionaliniame dramos teatre įvyko iškilminga Sveikatos apsaugos ministerijos organizuota Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimų ceremonija. Renginys subūrė šalies medicinos bendruomenę pagerbti ilgamečius profesionalus, kurių atsidavimas ir darbštumas palieka neišdildomą pėdsaką Lietuvos sveikato
Gegužės 7d. Tauragės rajono savivaldybėje vyko Tauragės ir Marijampolės regionų atvejo vadybininkų renginys „Atvejo vadybos metodo organizavimo metinių rezultatų apžvalga. Pirmųjų metų patirtys“, sutelkęs gausų dalyvių būrį iš įvairių šalies savivaldybių. Renginio metu dalyviai dalijosi patirtimis, iššūkiais
Jau 38-ąjį kartą visoje Lietuvoje rengiama „Maisto banko“ akcija parduotuvėse prasideda šį penktadienį nuo 15 val. ir tęsis šeštadienį nuo 10 iki 19 val. Šiemet ji vyks 438 prekybos vietose, 78 miestuose ir miesteliuose, o paramą rinks ne tik iniciatyvos organizatorius „Maisto bankas“, bet i
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo ir nužudymo pareikšti 36-erių Tauragės gyventojui. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo perseki
UAB Tauragės šilumos tinklai informuoja, kad nors šildymo sezonas oficialiai pasibaigė, esant nepalankioms oro sąlygoms (žemai oro temperatūrai, drėgmei ar komforto stokai), yra galimybė laikinai pratęsti šildymo tiekimą. Ką daryti, norint pratęsti šildymą?1. Prašymas administratoriui, surinkus gyventojų sutikimą
Vilniuje gegužės 21-22 dienomis vyksiančioje tarptautinėje Sacharovo konferencijoje pranešimą skaitysiantis filosofas iš Prancūzijos Michel Eltchaninoff sako: „Putinas įsitikinęs, kad Rusija yra imperija. Jis pats sakė, kad imperijos sienos „kvėpuoja“ – tai reiškia, kad jas galima keisti, galima „ž
Kiekvieną pavasarį pradėjus žydėti medžiams ir augalams, žiedadulkių koncentracija ore ženkliai išauga, sukeldama alergines reakcijas jautriems asmenims. Ši problema kamuoja nemenką šalies gyventojų dalį – kone trečdalis jų (30 proc.) kasmet patiria įvairaus intensyvumo alerginius simptomus, rodo „Lietuvos draudimo"
Prie mikrofono - Rimgaudas Gruzdys, vienas organizatorių ir VšĮ „APK Motorsport“ direktorius. Kalbamės apie unikalų renginį Tauragėje – „Asfalto ir purvo nuotykis: Tauragės pavasaris 2025“. Kalbino Arūnas Graželiūnas. https://open.spotify.com/episode/0PxOiEnxRJUYIYBxicrjED Gegužės 10 dieną, še&sca
Kalbamės su Tauragės kultrūos centro dailininke, edukatore Areta Didžioniene. Pokalbis sukosi apie... meną – tokį neaprėpiamą, tokį begalinį, įvairų ir nenuspėjamą. https://open.spotify.com/episode/4OUP3Ies07Z29SJDn9Pen4 Kalbino Arūnas Graželiūnas. Tauragės kultūros centro nuotr.
Penktadienį, Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje žurnalistas ir knygų autorius Dovydas Pancerovas pristatė savo knygą „Pragaro vartai“.Prieš susitikimą bibliotekoje Dovydas Pancerovas apsilankė Tauragės radijo studijoje. Kalbėjomės apie romaną „Pragaro vartai“
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sėkmingai demaskavo narkotinių medžiagų platintojus bei pirkėjus. Kratų metu pareigūnai aptiko ir paėmė narkotinių bei psichotropinių medžiagų, taip pat grynųjų pinigų, įtariama, gautų iš nusikalstamos veikos. Balandžio 30 d. apie 17.40 val. Tauragėje, Bernotiškės gatvė