Asmenybės

Šios vasaros Genovaitė Bagdonienė labai laukė –  su žaliuojančia gamta, su gražiausiais darželio ir pievų žolynais senolei ji padovanojo ir šimtmečio jubiliejų. Šiuo metu Batakiuose pas dukrą gyvenanti senolė stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi, o atrodo taip, tarsi gyvenimo laikrodis būtų sustojęs ties aštuoniasdešimtmečiu. Ji iki šiol puikiai prisimena kiekvieną svarbesnį savo gyvenimo ir giminės įvykį, gali įdomiai papasakoti, kaip žmonės gyveno prieškariu, karo metais ar pokariu. Pora valandų besiklausant senolės pasakojimų ir pajuokavimų prabėgo akimirksniu. Sunkumų ir rūpesčių nestokojusios vienos šeimos gyvenimo istorija buvo tarsi Lietuvos istorijos pamoka.

Užaugino tris vaikus

Genovaitė ištekėjo 37-erių. Šeimoje užaugo 3 vaikai. Vyriausias iš jų, sūnus Jonas, nuo mažens buvo itin pamaldus. Genovaitė prisimena, kad net mažas vaikas būdamas Jonukas pats paragindavo mamą vakarais kartu su juo priklaupti maldai. Jo gyvenimo kelio pasirinkimas buvo aiškus nuo mažens. Dukra Rita pasakoja prisimenanti, kaip mama svajodavo, kad sūnus bus kunigas, o dukros – viena mokytoja, kita – siuvėja. Jonas iš tiesų tapo kunigu, Rita pasirinko mokytojos profesiją ir iki šiol dėsto lietuvių kalbą ir literatūrą Batakių mokykloje, o jauniausioji Vita tapo teisėja. Ji gyvena Kaune.

Senolė gali džiaugtis 6 anūkais. Ji turi ir 10 proanūkių, „pakeliui“ ir 11-as.

Santarvės netrūko

Genovaitė užaugo Raseinių rajone, Betygalos apylinkėje, Pikčiūnų kaime, kur, kaip ji sako, sueina keturi keliai. Mokytis teko jai nedaug, nes reikėjo padėti tėvams. Šeimoje augo aštuoni vaikai, Genovaitė su dvyne seserimi buvo jauniausios. 

Nuotrauka

Ir sukūrus savo šeimą lengva nebuvo. Ji sunkiai dirbo kolūkyje laukininkystės darbininke, teko dirbti ir „vyriškus“ darbus, ir buhaltere būti. Ištekėjo ji už politinio kalinio, grįžusio iš tremties ir neslėpusio savo pažiūrų, giliai tikinčio žmogaus. Kolūkyje už sunkius darbadienius gaudavo apverktiną atlygį. O dar ir kolūkio valdžia nuolat ieškojo priekabių, nes tokių žmonių valdžia nemėgo. Pavyzdžiui, neišdirbai trijų darbadienių – ir atima pusę arų. O ten miežiai pasėti. Atvažiavo, iškūlė ir išsivežė... Ir gyvenk kaip nori.

Tėvas, nors buvo labai darbštus, stengdavosi nepraleisti atlaidų, eidavo giedoti į šermenis, tad neretai didžioji dalis ūkio rūpesčių guldavo ant mamos pečių. Ji, pasakoja dukra, dėl to nepykdavo ir sugebėdavo taip surikiuoti ūkio darbus, kad viskas būdavo atlikta laiku, visos išlaidos suskaičiuotos. Pasak Ritos, ji mokėjo taupyti, tad maisto namuose niekada nestigo.

– Nors gana skurdžiai gyvenom, bet užtat santarvės ir meilės mūsų namuose niekada netrūko, – prisimena ir guodžiasi senolė, mintimis perbėgusi savo vargų ir rūpesčių pilną gyvenimą.

Apie tai, kaip gražiai visą gyvenimą sutarė tėvai, pasakoja ir Genovaitės dukra Rita:

– Niekada negirdėjau barnių, keiksmažodžių ar pakeltų balsų. Žinoma, nesusiderinimų būdavo, bet tėvai mokėjo kažkaip ramiai juos išsiaiškinti. 

Dukra Rita pasakoja, kad mama visada buvo labai darbšti, geros nuotaikos, nepikta, svetinga, gero visiems linkinti. O sulaukti tokio garbaus amžiaus turbūt padėjo dar ir darbštumas, optimizmas ir teigiamas požiūris į gyvenimą. O gal ilgaamžiškumo paslaptis – dar ir gebėjimas nenešioti savyje pykčio, pavydo, mokėjimas džiaugtis ir branginti tuos, kurie šalia?

Rita įsitikinusi, kad tvirtas tikėjimas ir darni santuoka tarp žmonių, kurie niekada nesipyko, neįžeidė, bet palaikė vienas kitą, neabejotinai prisidėjo prie ilgo abiejų tėvelių gyvenimo. Jos tėvas mirė prieš keletą metų, nugyvenęs ne mažiau gražų ir ilgą gyvenimą – sulaukęs 102 metų.

Labai mėgo siūti

Vienas mėgstamiausių užsiėmimų jaunystėje, o ir vėlesniais laikais, atnešdavusių ir duonos kąsnį, – siuvimas. G. Bagdonienė prisimena, kaip tėvai dukroms nupirko siuvimo mašiną – tais laikais brangų daiktą, kainavusį 700 litų. Pirko išsimokėtinai. Kai visos seserys ištekėjo, siuvimo mašina liko Genovaitei, o ši ją labai saugojo. Amato ji mokėsi pas siuvėją Raseiniuose.

– Per karą, kai bombos imdavo kristi, viena pati čiupdavau tą mašiną ir bėgdavau ją paslėpti. Nors labai sunki buvo, kažkaip įstengdavau pakelti viena. O kai bombardavimas baigdavosi, iš slaptavietės ją parnešdavom jau dviese... – prisimena senolė. 

Pomėgis siūti labai padėjo sovietiniais laikais, kai parduotuvėse drabužių nebuvo iš ko pasirinkti, o juk namie augo trys vaikai. Genovaitė ne tik savus vaikus apsiūdavo, bet ir kone visą kaimą. Ir dabar senolė vos pamačiusi drabužį įvertina, ar kokybiškai jis pasiūtas, ar taisyklingai įstatytos rankovės. Šiuolaikinius drabužius ji vertina kritiškai – esą dabar taip nebepasiuva...

Dirbančią mamą visada lydėdavo daina. Dukra prisimena, kad ir tėvelis labai gražiai dainavo, o mama turėjo netgi dainų sąsiuvinius, į kuriuos užsirašydavo populiarių dainų, dažniausiai tai būdavo romansai, tekstus. Genovaitė net ir vaidinti mėgo – dalyvaudavo kaime pastatytuose spektakliuose. 

Būtina dienos dalis – mišios per radiją

Dabar svarbiausia senolės „veikla“ – klausytis „Marijos radijo“. Vidurdienį jis transliuoja šv. Mišias, tai Genovaitei – labai svarbi dienos dalis, kurios praleisti nevalia, juo labiau, kad į bažnyčią dabar nebe taip dažnai nueina. Tada ji sako – važiuoju į Šiluvą, Vilnių ar kur kitur, iš kur tądien transliuojamos mišios. 

Genovaitė anksčiau labai mėgo skaityti. Dukra sako nespėdavusi knygų iš bibliotekos nešti. Mama skaitydavusi istorines knygas, ypač mėgusi apie tremtį, įžymių žmonių biografijas, gyvenimo aprašymus. Tiesa, dabar jau akys kiek pasilpusios.

Popiet, jei gražus oras, Genovaitė kone kasdien išeina pasivaikščioti, aplanko kaimynes, pasikalba su draugėmis.

Sveikata nesiskundžia

Senolė sako nesanti išranki maistui. Ji valgo viską, bet saikingai. Anksčiau, tiesa, labai mėgusi saldumynus, o dabar jų visai nebenorinti. Sako, kad jos sveikata visą gyvenimą buvo gera. O dukra pasakoja, kad mamai sveikatos tyrimus atlikusi slaugytoja su gydytoja tik galvas kraipo, žiūrėdamos į jų rezultatus. Nesiskundžia Genovaitė ir atmintimi – sako vienodai gerai prisimenanti ir kelių dešimčių metų senumo, ir vakarykščius įvykius. Tiesa, pastaruoju metu kiek apsilpo akys, klausa nebe tokia gera, o kur nors toliau einant prireikia vaikštynės.  

Šimtametė džiaugiasi, kad ji senatvėje rūpestingai prižiūrima ir visų giminaičių mylima. 

Graži šventė

Seniausios ir labai mylimos giminės atstovės garbingos sukakties artimieji nepamiršo – buvo surengta graži šventė. Tą dieną Batakių bažnytėlėje ją sveikino daugybė žmonių, visi sugiedojo „Ilgiausių metų“, perrišo jubiliejine juosta. O šv. Mišias aukojo ne tik Batakių klebonas, bet ir sūnus Jonas, kunigaujantis Šiaulėnuose bei Šaukėnuose (Radviliškio rajone), perdavęs ir vyskupo Eugenijaus Bertulio sveikinimus. 

Nuotrauka

Garbingo jubiliejaus proga G. Bagdonienę sveikino giminaičiai, o sūnus Jonas netgi surinko jos jaunystės muzikos įrašų, jais labai sujaudindamas mamą. Jubiliatės gyvenimo akimirkas priminė ir ant sienos rodytos skaidrės. 

Sveikino dviejų rajonų vadovai

Rugpjūčio 12 dieną 100 metų šventusi G. Bagdonienė sulaukė net dviejų rajonų vadovų sveikinimų – jos nepamiršo Raseinių rajono meras Andrius Bautronis ir Betygalos seniūnijos seniūnas Stanislovas Totilas – šioje seniūnijoje prabėgo visas senolės gyvenimas. G. Bagdonienė kartu su savo šeima ilgus metus gyveno Gedvydų kaime, Raseinių rajone, tačiau prieš 5 metus ji atsikraustė gyventi į Batakių miestelį, pas dukterį. Pabendravę su jubiliate savivaldybės atstovai feisbuke parašė, kad liko sužavėti jos puikia atmintimi ir šviesiu protu – švęsdama gimtadienį G. Bagdonienė spinduliavo puikia nuotaika, elegancija ir dalinosi savo prisiminimais bei gyvenimiška išmintimi.

Pasveikino jubiliatę ir Tauragės savivaldybės atstovai. Pasak šimtametę aplankiusios vicemerės Virginijos Eičienės, susitikimo metu jubiliatė spinduliavo gera nuotaika ir noriai dalijosi jaunystės prisiminimais, papasakojo apie pomėgį skaityti ir tai, jog turi puikią atmintį. Tuo įsitikinti galėjo ir vicemerė, kuriai G. Bagdonienė padeklamavo vieną mintinai išmoktų eilėraščių.

V. Eičienės teigimu, šis susitikimas padovanojo daug gerų emocijų. „Žvali, besišypsanti ir spinduliuojanti gera nuotaika“,– taip jubiliatę apibūdino vicemerė. Jubiliejaus proga moteriai palinkėta stiprios sveikatos ir toliau išlikti puikios nuotaikos. Vicemerė perdavė mero Dovydo Kaminsko sveikinimus.