Kitoks interviu: apie pasirinkimus, komplimentus ir blynus iš... burokėlių
Įkelta:
2021-07-02
Nuotrauka
virgina
Aprašymas

Virgina Bartušienė. Autorės nuotrauka

 

,
Nuotrauka
a
Aprašymas

Atsisveikinimas su kolegėmis (Virgina Bartušienė – centre). B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotrauka

21-erius metus Pagramančio miestelio bibliotekoje dirbusios Virginos Bartušienės šiandien ten jau nesutiktumėte – neseniai ji išėjo užtarnauto poilsio. Tačiau mylima ir gerbiama savo skaitytojų, pažinojusi kiekvieną bibliotekos lankytoją, žinojusi jų literatūrinį skonį, buvusi ir knygnešė – knygas nešdavusi skaitytojams į namus, ne kartą už darbą įvertinta įvairiais apdovanojimais, išskirtinius kraštotyros darbus rašiusi moteris ir dabar nesėdi rankų sudėjusi – tai ne jos charakteriui. Juokaudama, kad pensininkai – labiausiai užimti žmonės, ji nenuilsdama darbuojasi savo erdviame ir išpuoselėtame sode ir darže, ruošia dar nebaigtus kraštotyros darbus, dalyvauja šventėse su savo meniškais darbais, o nesibaigiančiu srautu plūstančius svečius stebina savo kulinarine išmone. Paragauti jos pagamintų gardumynų teko ir šių eilučių autorei.  

Išskirtinę moterį ir kalbinti norisi kitaip – ne dėliojant iš eilės biografijos faktus, o ieškant išminties perliukų, gėrintis iš jos trykštančia energijos ir gerumo versme.  

– Tiek metų bibliotekoje... Ar dirbote savo svajonių darbą? 

– Svajonių darbas buvo šalia – tai mokykla. Netapau mokytoja, tačiau šiek tiek jaučiausi ja, nes darbas bibliotekoje artimas mokyklai – vaikai ateina, klausia, dalinasi savo džiaugsmais. Ir man džiaugsmas, kad galiu padėti. Man labai smagu būdavo su jais bendrauti. Įvairiausi renginiai, susitikimai su rašytojais, pavyzdžiui, net ir ant Pagramančio piliakalnio, nuoširdžios vaikų emocijos – neužmirštami. Kitas dalykas – man be galo patinka seni žmonės. Kiekviename matau išmintį ir gyvenimo patirtį, daugybę talentų ir tikrų sielos lobių. Todėl kraštotyros darbas tapo tikra mano aistra: susipažinau, susidraugavau su daugybe senjorų, gyvenančių ne tik Pagramančio apylinkėse, užrašiau jų pasakojimus – apie senovę, tremtį, pasakas, patarles, dainas, jų gyvenimo istorijas...

Be to, visada vertinau knygą, man ji visada pirmoje eilėje. Knygos niekas neatstos. 

– Ar pasiilgstate darbo? Ko būtent labiausiai?

– Pasakysiu atvirai – dar nespėjau. Man vis dar atostogos... Juk tik gegužę išėjau iš darbo. Laikas man bėgte bėga. Žinoma, labai sunku atsiplėšti – juk ten pusė mano gyvenimo. 

– Kokia jūsų diena dabar?

– Vasara, taigi darbų daug. Pirmiausia rutina – daržai, gėlynai, kuriuos reikia prižiūrėti. Čia reikia bėgti, ir čia, ir čia... Kad ir dirbau, visą gyvenimą auginau gėles, daržus, ir vis sielodavausi, kad nespėju pasidžiaugti žiedais. Bet ir dabar ne visada spėju... nemažas 14 arų sklypas, o aš viską viena... Vaikai užsienyje, vyras pasiligojęs, taigi darbas darbą veja.

Gėles labai myliu, man visos jos gražios. Viskas šiame kieme užauginta iš daigelio, mano rankomis išpuoselėta. Niekada nenoriu jau suaugusio augalo, o tik daigelio, kad matyčiau, kaip jis auga.  

Nuotrauka
a

      

– Kai jums bloga diena, ką darote, kad pasijustumėte geriau?

– Bloga ne bloga, yra kaip yra. Visada sakau – rytojus bus šviesesnis. Jei tą dieną blogai, vakare sakau, ačiū Dievui, ši diena praėjo, o koks bus rytojus, bus matyt... Rytas už vakarą visada šviesesnis. Ir viskas.

– Įgūdžiai, talentas ir pinigai – kurį pasirinktumėte?

– Tik įgūdžius. Nes vertinu darbštumą, tai, kas savo rankomis padaryta. Talentas gerai, bet jis mažai kam duodamas, o prie jo vis tiek dar 99 procentų darbo reikia. Iš dangaus niekas nenukrenta. Ir darbe būdavo taip: dar vieno projekto nepabaigiau įgyvendinti, o galvoje jau nauja idėja gimsta. Ir taip prilipdavo, kad būtiniausiai turėdavau įgyvendinti. Kai buvo paskelbti Piliakalnių ir tautinio kostiumo metai, sukau galvą, kol sugalvojau – vyti tautines juostas. Koleges prišnekinau, ir „užsikūrė“ toks projektas, kad susibūrėm, pasimokėm, nuvijom apie 200 metrų juostų, ne tik rajono gimnazijas, bet ir tolimiausius šalies kampelius aplankėm, iki Vilniaus nukeliavom, iki vyriausybės, buvom apdovanotos sidabriniais medaliais ir Lietuvos vėliava... Taigi – vien darbas, įgūdžiai, patirtis. 

– Koks geriausias jums kada nors pasakytas komplimentas?

– Man komplimentas yra tada, kai matau, kai kažką padariau žmogui ir jis liko patenkintas. Tai man didesnio komplimento nereikia. Jei matau, žmogui bėda, stengiuosi jam padėti. Nereikia man „graži“, „madinga“ ar panašių žodžių, aš jų nevertinu. 

– Ar jūs turėtumėte daugiau laiko, ar daugiau pinigų?

– Tiktai laiko. Esu pelėda, pušinėju iki išnaktų, vakare man smagiau ir dirbti, taip esu įpratusi. Juk kol dirbau, namo parsirasdavau tik pusę devynių. Tai kas man belikdavo – tik vakaras ir naktis. 

– Jei turėtumėte apibūdinti save trimis žodžiais, tai būtų...?

– Greita, pretenzinga, principinga. Aš tokia. Visa kita tegu pasako kiti. 

– Kokia buvo paskutinė jūsų dovanota dovana?

– Aš kasdien dovanoju.  Reikia, galiu – ir duodu. 

– Ar turite kokį keistą pomėgį?

– Pomėgių turiu daugybę – gėlės, daržai, pynimas iš vytelių, nėrimas, mezgimas, obuolių sūrių gaminimas, knygų skaitymas, įvairiausi smulkūs darbeliai. Net nežinau, kuris iš jų keistesnis. 

– Kaip jūs sprendžiate sudėtingas situacijas?

– Pagal horoskopą tipiškas Liūtas. O Liūtas visada randa išeitį. Nors šypsausi, esu gera, moku būti ir kitokia. Niekada nesiblaškau, susikaupiu, viską apgalvoju, susidėlioju ir nusprendžiu, kaip pasiekti tikslą.

Ko norėtumėte išmokti?

– Gal tolerancijos, labiau save valdyti. Esu tokia greit užsideganti.

– Kaip suprantate meilę?

– Meilė yra šventas dalykas. Viskas, kas pagrįsta meile, yra šventa. Tai pats gyvenimas. Be meilės mes negalim gyventi. Ji visą gyvenimą šalia eina. Be meilės net ir tas augalėlis neaugs. Beje, šeštadienį atšventėm su vyru mūsų santuokos 45-erių metų sukaktį. Sakoma, safyrinės vestuvės... 

– Jūsų mėgstamiausia citata? 

– Ką darai, daryk gerai. Tai mano credo.

– Ką darytumėt, jei laimėtumėt loteriją?

– Apie loterijas daug girdžiu, tačiau man tai svetima. Aš jų nemėgstu. Vertinu tik tai, ką savo penkiais pirštukais užsidirbu. Man tik tegu leidžia daryti ką aš noriu, ir stiprybės ir jėgų, kad galėčiau viską užsidirbti pati. Tai man mieliausia.

– Ką pirmiausia darote, kai jums nuobodu?

– Nežinau, kas tai yra.

– Keisčiausias jūsų maistas?

– Gal burokėlių blynai. Sveikas, paprastas, nesunkiai pagaminamas patiekalas. Burokėlių lapus reikia susmulkinti, nuplikyti, nusunkti, pridėti vieną kitą šaukštą miltų ar krakmolo, kiaušinį ir iškepti blynus. Pavasarį dar dilgėlių pridedu. Valgyti galima su grietine, spirgučiais. Ką vaišinu šiuo patiekalu, niekas neatspėja, iš ko jis pagamintas. Daugumai panašu į grybus.

– Jei turėtumėte savo pokalbių laidą, kas būtų jūsų pirmieji trys svečiai?

– Deja, daugumos tų, kuriuos norėčiau pakalbinti, jau nebėra tarp gyvųjų. Tai būtų mano mėgstamiausi poetai Justinas Marcinkevičius, Paulius Širvys, Vincas Mykolaitis-Putinas. Ir rašytoja Jadvyga Černiauskienė, su kuria 15 metų bendravome telefonu ir laiškais, statydavom su vaikais bibliotekoje jos kūrinių inscenizacijas, ji siųsdavo man savo knygas. Deja, gyvai taip ir neteko susitikti. Dar labai gerbiu mūsų Prezidentus Algirdą Brazauską ir Valdą Adamkų.  Iš dabartinių garsenybių man mažai kas imponuoja.  

– Drąsiausias dalykas, kokį jūs kada nors padarėte? 

– Kai sūnus buvo mažas, labai sirgo laringitu. Tokių technologijų kaip dabar nebuvo. Tai aš turėjau drąsos gydyti taip, kaip gal kitas nebūtų daręs: laikydavom jį virš garuojančio arbatinuko su soda, kad kvėpuotų garais. Būdavo nelengva, vaikas klykdavo, tačiau aš tvirtai žinojau, kad taip reikia, tai jam padės pasveikti. Net gydytoja, prisimenu, barė už tai, esą galiu veiduką nudeginti. Bet niekada nenudeginau, o kosulys išties palengvėdavo. Man tai buvo baisiausias dalykas, bet dariau. 

Kuo jus žavi gyvenimas?

– Tuo ir žavi, kad gyvenu, kad esu šiame sviete! Gera žinoti, kad gyvenam labai įdomiu istorijos etapu. Teko visko pamatyti. Aišku, nepatyrėm to, ką patyrė mūsų tėvai, tačiau mūsų daliai irgi teko santvarkos virsmas, nepriklausomos Lietuvos  atgimimas. Mūsų tėvai patyrė kur kas daugiau sunkumų ir baisumų, bet vis tiek gyveno ir džiaugėsi. O ko mums dabar nesidžiaugti? 

 

 

Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės. 
Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-31
Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.
Nuotrauka
jankauskas
Įkelta:
2022-05-27
Tauragės rajono taryba už Tauragės kraštui paskirtą ilgametį, nuoširdų ir atsakingą pedagoginį darbą bei reikšmingą kūrybinį indėlį į Tauragės rajono švietimą bei kultūrą, Tauragės rajono garbės piliečio vardą suteikė Jonui Jankauskui. Regalijų įteikimas vyks birželio 3-ąją per apskrities Dainų šventę „Karšuvos žemės vaikai“. 
Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.