Budinčio globėjo kasdienybė – išmokti nesmerkti, nekritikuoti
Įkelta:
2021-07-06
Nuotrauka
Latožienė
Aprašymas

Jūratė Latožienė sako, kad antrybė, drąsa, empatija – tai savybės, kurios reikalingos žmogui, norinčiam būti budinčiu globėju. Redakcijos archyvo nuotrauka

Į adakaviškės Jūratės Latožienės namus atkeliauja vaikai, kuriems nebėra saugu gyventi tėvų namuose. Budinčios globėjos durys atsiveria paaugliams, mažamečiams, patyrusiems nemenkų likimo išmėginimų. Moteris neslepia, kad būna atvejų, kai prireikia psichologinės konsultacijos ne tik nepilnamečiams, bet ir jai, nes nuolat ieškoma geriausių išeičių, patarimų, kaip elgtis sudėtingose situacijose. „Tapau kantresnė. Aš nuolat su savimi dirbu. Jeigu matau, kad labai stresuoju, jaučiuosi pavargusi, ieškau išeičių. Turiu imtis fizinės veiklos, jeigu galva pavargusi. Ieškau medžiagos, kursų. Aš labai daug sužinojau, išmokau nesmerkti, nekritikuoti, ypač kai kalbame apie dalykus, kurie liečia biologines vaikų šeimas“, – trečiadienį organizuotame Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos susitikime kalbėjo pašnekovė.

Niekada nesakyk niekada

Buvusi Adakavo pagrindinės mokyklos logopedė pasakojo anksčiau niekada neįsivaizdavusi savęs nei mokytojos, nei globėjos vaidmenyje. 

– Kai buvau paauglė, niekada nemaniau, kad dirbsiu su vaikais, bet yra toks posakis: „Niekada nesakyk niekada“. Išėjo taip, kad dirbau specialiąja pedagoge-logopede. Kai uždarė kaimo mokyklą, iš socialinės darbuotojos gavau pasiūlymą dirbti budinčia globėja, nes esu kantri, – pasakojo Jūratė.

Adakaviškė teigė, kad iš pradžių buvo linkusi manyti, jog su tokiu darbu nesusitvarkys, bet gavusi daugiau informacijos, nusprendė pamėginti.

– Pirmoji mintis – tik ne man. Juk atsakomybė milžiniška, visą parą, 7 dienas per savaitę. Bet po truputį ėmiau ieškoti informacijos, paskambinau į Tauragę, užsirašiau į kursus. Nusprendžiau  kursuose sužinoti, ar tinku šiam darbui. Kursuose pajutau empatiją tiems vaikams. Merginos, kurios vedė kursus, dirbo vaikų namuose, tad papasakojo istorijų, jos neišgąsdino, bet jautriai sureagavau, supratau, kad tikrai galiu padėti. Galvojau, jeigu neišeis, galėsiu nutraukti. Juolab, kad tai nėra globa visam gyvenimui. Budintis globėjas yra ekstra atveju, kai reikia priimti ir padėti. Taigi praėjusi kursus gavau kvalifikaciją, – sakė Jūratė. 

Šiuo metu ji budinčia globėja dirba jau ketverius metus, per kuriuos namų duris atvėrė 13-ai nepilnamečių. 

Pagelbėja dukros

Žingsniui ryžtis tapti budinčia globėja, pasakojo Jūratė, pritarė ir šeima, tiesa, iš pradžių nebuvo lengva – reikėjo perlipti per save, atsikratyti išankstinių nuostatų apie vaikų globos namuose arba probleminėse šeimose augančius vaikus. 

– Mano vyresnioji dukra buvo šešiolikmetė, reikėjo jos leidimo, parašo. Kalbėjausi su broliais, seserimis, visi žvelgė atsargiai, ragino įvertinti, ar nenukentės šeima, ar užteks dėmesio vaikams. Dukra iš pradžių galvojo, kad neturėsim privatumo, išsigando, kad vaikai gali būti pikti. Apie globojamus vaikus sklando tam tikri stereotipai, juk anksčiau net nesame turėję su jais sąsajų, – sakė ji.

Tačiau, džiaugėsi pašnekovė, susidūrus su realiomis situacijomis šios nuostatos pakito. Vyresnioji dukra net pataria tam tikrais klausimais. 

– Kartais streso sukelia situacijos, kai atvyksta nauji paaugliai, tačiau vyresnioji, pavyzdžiui, sako: „Mamyt, juk jam tik šešiolika, čia normalu“, – juokėsi Jūratė. 

Moteris džiaugėsi, kad prisideda ir jaunesnioji dukra – ji sugalvoja žaidimų mažamečiams vaikams. Moteris pasakojo, kad kartą, kai namuose neliko globojamų vaikų, jaunėlė jų tarytum pasigedo, ėmė klausinėti, kada atvyks gyventi naujų vaikų. 

Pastaruoju metu ir visuomenė į globojamus vaikus bei pačius globėjus žvelgia visiškai kitaip nei anksčiau. Kažkada žmonės įtariai žiūrėdavo į vaikų globėjus, buvo galvojama, kad vaikai iš globos namų paimti tam, kad dirbtų, tačiau dabar jau suvokiama, kad jie to neturi daryti. 

Paprastai budinčios globėjos namuose vaikai praleidžia metus arba pusantrų. Per tą laiką, sakė ji, pavyksta atrasti bendrą kalbą.

– Mano artima aplinka susipažino su globa per mane. Ir palaiko. Ir pamilsta tuos vaikus, – dėstė Jūratė. 

Moko ir vaikai 

Kantrybė, drąsa, empatija – tai savybės, kurios, anot J. Latožienės, reikalingos žmogui, norinčiam būti budinčiu globėju. Be to, moteris pabrėžė, kad žmogus turi pakeisti ir savo mąstymą.

– Norint būti globėju reikia susitvarkyti ego, pakeisti tą požiūrį, kad neva „mano namai, mano tvirtovė“. Nutinka, kad kažkas lūžta, nepražydusios gėlės nuskabomos. Reikia suprasti, kad tą kilimą, pilną žemių, išvalysi, langus, kurie nučiupinėti pirštais, nusivalysi, būtina žiūrėti paprasčiau. Jeigu būsi smulkmeniškas – nepaveši, neištversi, – sakė Jūratė. 

Moteris prisiminė, kad vienas vaikas į jos šeimos namus atkeliavo būdamas 1 metų ir 4 mėnesių amžiaus ir išbuvo 1 metus ir 7 mėnesius. 

– Jis išmokė mus labai daug. Tai buvo labai judrus, smalsus berniukas, turėjome turėti akis kaktoje: čia yra, čia jo nebėra. Ir jis labai geras bėgikas. <...> Reikėjo daug kantrybės, pirmieji metai vaikams sunkesni, bet net ir po to, kai jis išvyko, palaikome ryšį, susitinkame po kelis kartus per metus. Galvojama, kad vaikai iki 3 metų nieko neprisimena, bet jis atvykęs pasakoja, ką veikė pas mus, kur ėjo, koks jis buvo, – patirtimi dalijosi pašnekovė. 

Globojant vaikus, tenka įveikti ne vieną iššūkį. 

– Būna, vaikai suserga, teko su vienu vaikučiu gulėti ligoninėje, taigi, likusi šeima pasiliko su kitais namuose buvusiais vaikais. Pagalba tikrai reikalinga, – sakė Jūratė. 

Jaudulys kyla tuo metu, kai namuose turi apsigyventi naujas vaikas.

– Nežinome, su kokia jis istorija, emocijomis atvyksta. Yra jaudulys, šiurpuliukai, nes nežinai, ar galėsi padėti. Galbūt padirbus 10–15 metų tai dingsta, bet aš vis dar tai jaučiu. Jeigu prasideda ligos, turi 2–3 metų vaikus, tai suserga vienas, paskui – kitas, dažnai teko lankytis vaistinėse. Vienas vaikas prieš Kalėdas atsidūrė ligoninėje, grįžome, per Kūčias vėl teko skubėti į ligoninę. Džiaugiuosi tuo, kad šeimoje padedame vienas kitam, – kalbėjo adakaviškė.

Jūratė pasakojo, kad apsigyvenę jos namuose, vaikai mokosi būti tvarkingi – nusiprausti, pasikloti lovas. 

– Žinoma, indų plauti jau nereikia, įsigijome indaplovę, bet nuvalyti dulkes, susitvarkyti savo kambarį tikrai vyresni vaikai turi. Kaip ir visi, šeimoje mes visi turime kažką daryti, – sakė budinti globėja. 

Moteris kalbėjo, kad į namus atvykęs naujas vaikas turi kurį laiką apsiprasti, pasijusti savas, tačiau sunkiausia yra tuomet, kai vaikas turi išvažiuoti iš Jūratės namų ir atsisveikinti. 

– Kartais pritrūksti tų žodžių, kaip jam padėti, nes jis kaltina save, – apgailestavo Jūratė. 

Ne konkurentė 

Pasakodama apie didžiausias pamokas būnant budinčia globėja, adakaviškė prabilo apie vaikų biologines šeimas.

– Išmokau neturėti išankstinių nuostatų. Mūsų visų, dirbančių su vaikais, tikslas yra toks, kad vaikas grįžtų pas biologinius tėvus. Kai auga pas mus, vaikai susitinka su tėvais. Buvo ne vienas atvejis, kai tėvai žiūrėdavo į mane kaip į konkurentę arba nepasitikėdami, gal įsivaizduodami, kad aš esu kontrolierė. Taigi, jie įjungia savigyną, bet kai su jais pradedi kalbėtis, kai jie pajaučia, kad aš ne priešė, o auginu jų vaikus tam, kad padėčiau, viskas pasikeičia. Stengiuosi, kad vaikai nepamirštų savo tėvų. Susitikę mane, kai kurie tėvai sveikinasi, padėkoja, visai neseniai sulaukiau padėkos, kad labai daug ko išmokiau jų vaikus. Nieko negalime smerkti. Ribos labai plonos. Kartais tam, kad įklimptume, pavyzdžiui, į priklausomybes, reikia labai nedaug ir net nežinia, kokie mes patys būtume užaugę, jeigu būtume gyvenę toje aplinkoje, kurioje augo tie tėvai. Norisi, kad žmonės išeitų iš to užburto rato, – vylėsi Jūratė.

Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės. 
Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-31
Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.
Nuotrauka
jankauskas
Įkelta:
2022-05-27
Tauragės rajono taryba už Tauragės kraštui paskirtą ilgametį, nuoširdų ir atsakingą pedagoginį darbą bei reikšmingą kūrybinį indėlį į Tauragės rajono švietimą bei kultūrą, Tauragės rajono garbės piliečio vardą suteikė Jonui Jankauskui. Regalijų įteikimas vyks birželio 3-ąją per apskrities Dainų šventę „Karšuvos žemės vaikai“. 
Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.