Raimonda Žvynakienė: pareigūnė, savaitgaliais besiklausanti vienišų senelių istorijų
Įkelta:
2021-03-02
Nuotrauka
Žvynakienė
Aprašymas

Raimonda Žvynakienė. Asmeninio albumo nuotraukos

Ko gero, sunkiai rasime tauragiškių, o ypač jaunosios kartos atstovų, kurie nepažinotų visada besišypsančios policijos pareigūnės Raimondos Žvynakienės. O jei neteko girdėti, tai susipažinkite – 22 metus policijos sistemoje dirbanti moteris myli savo darbą, o savaitgaliais duoklę atiduoda vienišiems seneliams. Juos lankydama kaip Maltos ordino savanorė dažnai yra tas vienintelis žmogus, kuriam senjoras gali išsipasakoti.

– Kas atvedė ten, kur jau dirbate 22 metus? Ar mokykloje jau žinojote, kuo būsite?

– Niekada negalvojau, kad būsiu policijos pareigūnė, tik pradėjusi lankyti 12 klasę pradėjau galvoti, ką reikės veikti toliau. Šalia mano gyvenamosios vietovės buvo policijos komisariatas ir dažnai matydavau vaikščiojančius pareigūnus. Kartą pamačiau jauną pareigūnę, vilkinčią uniformą, ir pagalvojau, gal ir aš norėčiau tapti policijos pareigūne. Nuo vaikystės mėgau berniukiškus žaidimus, futbolą, krepšinį, lankiau karatė treniruotes. Ir kiemo draugai buvo berniukai, nes su mergaitėmis žaisti lėlėmis nemėgau. Baigusi tuo metu 1-ąją vidurinę mokyklą įstojau į Policijos akademiją. 

– Jei ne policija, kokioje srityje labiausiai norėtumėte ir galėtumėte darbuotis?

– Pradėjusi dirbti niekada negalvojau, kad galėjau pasirinkti kitaip, tačiau dabar dažnai apie tai pagalvoju, bet tai nereiškia, kad darbas nepatinka. Esu jautri, nors, kaip sako, policijoje negali tokių būti. Dažnai kyla noras padėti, ginti, bet ne bausti. Todėl labai patinka darbas su šeimomis, kurioms reikalinga pagalba. Norėčiau būti psichologe arba socialine darbuotoja. 

Nuotrauka
Žvynakienė
Raimonda dalį laiko skiria savanorystei, tad tenka ir sriubą seneliams išvirti

– Daug laiko skiriate savanorystei? Papasakokite apie tai plačiau. Prisiminkite pačią jautriausią akimirką, nutikimą savanoriaujant.

– Savanoriauti Tauragės maltiečių organizacijoje pradėjau prieš dvejus metus. Pagalba žmogui, gailestis galbūt ir atvedė mane į savanorystę. Lankau vienišus senelius, neįgaliuosius, daugiavaikes šeimas, tuos, kuriems reikia pagalbos maisto produktais. Savanoriauju sekmadieniais, apie 1–3 val. – priklauso nuo to, kiek bendrauju su žmonėmis. Kartais nuvažiuoji pas vienišą senolį, o jis sako: „Sėsk, dabar pakalbėsime“. Sėdi ir klausai praeities išgyvenimų. Pamenu, lankiau dvi sesutes. Vienai buvo 98-eri, kitai – apie 80 metų. Tai 98 metų senolė deklamuodavo eiles iš atminties taip, kad kūnas visas pašiurpdavo, ir be galo jautru būdavo. Jaunesnioji sesė pasakojo, kad kiekvieną naktį pabudusi pašaukdavo: „Sese, ar tu gyva“, ir laukdavo, kol atsilieps. Man tai buvo labai jautri akimirka. Jau žinau, kad viena iš sesių yra mirusi. 

Lankau labai skirtingus žmones. Vieni mažai bendrauja, kiti sunkiai kalba. Baisu, kad senoliai turi vaikų, tačiau yra palikti likimo valiai. Prisimenu, nuvykau pas vieną senolę, o ji nei vaikšto, nei sėdi, tik guli, nes suparalyžiuota. Klausiu, kur sūnus. Sako, į darbą išėjęs. „O maisto paliko?“, – pasiteiravau. Ir nuskambėjo atsakymas, kad ne, lauksianti, kol grįš. O kada grįš? Po darbo, 20 val... Tada kartu važiavo mano sūnus, jis klausia: „Mama, o tai ji iki to laiko bus nevalgiusi“? Apie tai galima kalbėti daug. Tik norėčiau, kad ne tik savanoriai, bet ir šalia gyvenantys pasižiūrėtų, ar neturi kaimynų, kuriems reikalinga pagalba. 

Nuotrauka
Žvynakienė
Angeliukai skirti ne tik draugams, bet ir vienišiems seneliams

– Koks dabar jūsų darbas policijoje?

– 12 metų dirbau nepilnamečių reikalų specialiste, nuo 2014 m. iki šiol dirbu bendruomenės pareigūne. Bendruomenės pareigūnas atsakingas už prevencinę veiklą – turi formuoti prižiūrimoje teritorijoje saugią aplinką, populiarinti policijos pareigūno profesiją ir siekti didinti jos prestižą, skatinti gyventojus tapti policijos rėmėjais, burtis į saugios kaimynystės grupes, vykdyti kitas su baudimu ar sankcijų taikymu nesusijusias funkcijas. Dirbame su švietimo įstaigomis, bendruomenėmis, vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. 

– Kaip nežinančiam suprasti, ką reiškia Tauragės miesto ir rajono saugių kaimynysčių grupė? Ką tai reiškia kasdieniniame mūsų gyvenime? Kiek Tauragėje veikia tokių grupių?

– Saugi kaimynystė – tai jūsų ir kaimynų bendradarbiavimas, padedant policijai ir kitoms institucijoms bei stiprinant saugumą jūsų gyvenamojoje vietovėje. Kaimo, miesto bendruomenė, namo bendrija, norėdamos būti saugesnės, gali įkurti saugios kaimynystės grupes. Įkūrus tokią grupę vyksta glaudus bendradarbiavimas su bendruomene, bendruomenė gauna visą informaciją apie jų teritorijoje vykstančius nusikaltimus ar teisės pažeidimus. Bendruomenė gali dalyvauti saugios aplinkos kūrimo mokymuose bei kituose su saugumu susijusiuose renginiuose. Esant galimybei bendruomenei padedame sukurti saugią aplinką, padedame tarpininkauti su savivalda saugumo klausimais. Šiuo metu turime 31 saugios kaimynystės grupę: 22 kaimo ir 9 miesto.  Norime, kad į saugios kaimynystės grupes jungtųsi kuo daugiau miesto gyventojų.  

– Susitikimuose su vaikais randate bendrą kalbą. Kaip tai pavyksta? Gal turite kokį receptą?

– Kaip minėjau, 12 metų dirbau nepilnamečių reikalų specialiste. Su vaikais visada pavykdavo susikalbėti, bet ir vaikai, manau, buvo kitokie. Žinoma, ir tada buvo visokių. Manau, kad bendraujant su vaikais visada reikia nusileisti iki jų lygio, jei vaikas jaus, kad tu jį atėjai bausti, tai sunkiai su juo susikalbėsi. Nesakau, kad reikia keiktis kartu su juo, bet šiltas bendravimas tikrai padės jį nuraminti. Pirmiausia reikėtų paklausti, kaip jis gyvena, kaip jaučiasi, kas nutiko šiandien gero ar blogo, kokia jo nuotaika, o vėliau, įgijus pasitikėjimą, galima ir pasikalbėti. O jei ateisi ir sakysi: „Nu ką dabar prisidirbai, kodėl taip padarei arba nu dabar tai jau tau bus“, tai rezultatas bus lygus nuliui. Nepilnamečiai, kurie buvo pas mane įskaitoje, jau dabar patys augina vaikus. Dažnai pabendraujame, jie prisimena, kokie buvo kvaili, kad taip elgėsi. 

– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu? Kaip labiausiai pailsite po darbo, kuris nėra psichologiškai lengvas?

– Laisvalaikiu mėgstu skaityti, keliauti. Turėdama laisvo laiko lankau, tiesa, dabar karantinas, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centrą, kuris yra įsikūręs mūsų kaime. Ten piname krepšius, kuriame papuošalus, mezgame, ir t.t. Vienas pintas krepšys su gėlėmis vasarą puošia kiemą. Iš vilnos nusivėliau adatinę-boružę. Labai mieli darbeliai – angeliukai iš karoliukų. 2019 m. jų su šeima padarėme 50 ir visus išdovanojau, po angeliuką gavo ir mano lankomi seneliai. 

Po darbo dažniausiai leidžiu laiką su šeima, todėl ramybė šeimoje yra tikras poilsis.

 

Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės. 
Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-31
Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.
Nuotrauka
jankauskas
Įkelta:
2022-05-27
Tauragės rajono taryba už Tauragės kraštui paskirtą ilgametį, nuoširdų ir atsakingą pedagoginį darbą bei reikšmingą kūrybinį indėlį į Tauragės rajono švietimą bei kultūrą, Tauragės rajono garbės piliečio vardą suteikė Jonui Jankauskui. Regalijų įteikimas vyks birželio 3-ąją per apskrities Dainų šventę „Karšuvos žemės vaikai“. 
Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.