Jaunąjį menininką fotografuoti įkvėpė dailės mokytoja
Įkelta:
2021-03-05
Nuotrauka
Laimonas
Nuotraukos autorius:
Laimonas
,
Nuotrauka
Malūnas, kuris pakerėjo jaunąjį fotografą
Nuotraukos autorius:
Malūnas, kuris pakerėjo jaunąjį fotografą
,
Nuotrauka
Apleistas namas
Nuotraukos autorius:
Apleistas namas
,
Nuotrauka
Bažnyčia
Nuotraukos autorius:
Bažnyčia
,
Nuotrauka
Kryžiai
Nuotraukos autorius:
Kryžiai

Tauragiškis Laimonas Šiaudvytis neseniai atrado širdžiai artimą meno šaką – fotografiją. Vaikino darbai žavi daugelį, o žvelgiant į jo nuotraukas net stebina, jog šis jaunasis menininkas – dar tik pradedantis fotografas. 

– Kaip ir kada pradėjote fotografuoti? Ar to mokėtės specialiai, ar gilinote savo žinias savarankiškai, be niekieno pagalbos? 

Fotografuoti pradėjau devintoje klasėje, kai dailės mokytoja man paskolino mokyklos fotoaparatą ir knygą apie fotografiją. Būtent su mokytoja dažnai kalbėdavausi apie fotografiją.

Tačiau daugiausiai laiko praleidau domėdamasis internete, žiūrėdamas mane dominančių fotografų darbus, jų interviu, paskaitas ar vaizdo įrašus.


– Fotografuojate gamtą, pastatus, žmones. Kodėl būtent tai? Ir kaip jūs randate savo fotografavimo objektą – užfiksuojate atsitiktinai ar planuojate, ieškote iš anksto?

– Pradžioje fotografavau vien tik gamtą, nes gamtoje praleisdavau labai daug laiko, vaikščiodavau naujais miško takeliais ir vis atrasdavau kokį įdomų kadrą, pamatydavau tinkamą apšvietimą. Ir fotografuodavau. 

Pastatus pradėjau fotografuoti vėliau, kai ėmiau su draugu keliauti po įvairius miestus ir miestelius. Pastatai sukėlė tam tikrus jausmus, kuriuos vis norėjau užfiksuoti. Kartu ir gerinau savo gebėjimus fotografuoti. Bandžiau atrasti save per fotografijas. 

Šiuo metu labiausiai traukia fotografuoti žmones, kadangi žmogus, jo veidas, judesiai gali pasakyti labai daug ir sukelti įvairių jausmų. Kita vertus, būtent žmogaus, kaip pagrindinio objekto, fotografija man atrodo sunkiausia.  

Tačiau dažniausiai kadras atranda mane. Man patinka būti stebėtojo pusėje ir pamačius kažką, kas sukelia kažkokį jausmą, nufotografuoti.


– Kokiomis savybėmis, jūsų nuomone, turi pasižymėti fotografas? Ar kiekvienas, įgijęs nors kiek žinių, gali šia veikla užsiimti? 

– Fotografas turi būti kantrus, turėti valios, drąsos, žinoti, ką nori ir ko nenori fotografuoti. Manau, kad šios savybės labiausiai padeda ieškant savęs kaip fotografo, kadangi tai užtrunka ir reikalauja labai daug jėgų. 

Kiekvienas šiais laikais, pasiėmęs telefoną ar fotoaparatą, gali lengvai nufotografuoti tai, kas tik patraukia akį, bet nemanau, jog kiekvienas, kuris bet ką fotografuoja, tampa fotografu. 

Fotografas – žmogus, kuris atrado ar bent ieško savo sferos, stiliaus, to, ką nori fotografuoti. Bet tai labai subjektyvus klausimas. Nemanau, kad turiu teisę kažką vadinti fotografu, o kažko – ne. Dažniausiai pats žmogus nusprendžia, ar jis nori toliau fotografuoti, ar užiima kita veikla.


– Koks yra įsimintiniausias kadras, kurį užfiksavote? Gal galite papasakoti plačiau, kaip jį užfiksavote?

– Yra keli įsiminti kadrai, vienas iš jų būtų apleistas malūnas važiuojant link Pagėgių. Kai apsilankiau šalio jo ir pažiūrėjau į jį tam tikru kampu, jis atrodė labai meloncholiškai ir kitoks. Malūne slypėjo kažkas, kas sukėlė jausmus. Tai nuotraukoje ir atsispindi.
 

– Kokie didžiausi sunkumai užklumpa fotografus?

– Manau, kad vienas iš didžiausių sunkumų yra tada, kai ilgai nerandi, ką fotografuoti. Kitaip tariant, pasireiškia kūrybinis blokas. 

Kitas sunkumas – labai sunku įgyvendinti idėjas, kartais jos tiesiog atrodo neįmanomos įgyvendinti tuo metu. Tačiau dažnai idėjos nepalieka ramybėje.


– Ką patartumėte besimokantiems fotografuoti?

– Aš pats dar tik pradėjęs mokytis, tai turbūt pats sau patarčiau, kad reikia būti drąsiam, mėginti atrasti save. Svarbiausia fotografijoje – tai, kas tu pats esi ir kaip tai išreiški.

Žinoma, tam tikros teorinės žinios tikrai padeda ir jas gilinti visada verta. Taip pat galima semtis patirties žvelgiant į kitų fotografų, menininkų darbus bei atrasti tai, kas tau patinka. Tačiau kartu ir negalima jų lyginti su savimi. Tai tiesiog beprasmiška. 


– Kokie jūsų ateities planai?

– Ateičiai turiu daug idėjų, minčių. Manau, kad fotografija netaps mano pagrindiniu darbu, tai labiau pomėgis, kuriame ieškau savęs. Tačiau žinau, kad šio pomėgio tikrai neapleisiu – jis per daug man reiškia. Norisi įgyvendinti tam tikrus vienos tematikos projektus fotografijoje ir labiausiai atrasti tai, ką man labai patinka fotografuoti.

Nuotrauka
Spaudos
Nuotrauka
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2021-04-04
Velykos yra pavasario, prisikėlimo šventė, o kiaušinis – vienas jo simbolių. Nuo seno gyvuoja tradicija prieš Velykas dažyti kiaušinius. Skaudvilės krašto muziejuje šiuo metu eksponuojama unikali – apie 1000 įvairių raštų ir spalvų Onos Balandytės skutinėtų margučių paroda. 
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2021-03-12
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės III Statuto priedas „Trybunał obywatelom Wielkiego Xięstwa Litewskiego na seymie Warszawskim...“, Vilnius, 1693 m. Antano Stravinsko, kurio teigimu, leidinys pabuvojo ir tremtyje Sibire, dovana. Knyga restauruota 2017 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje, sutvirtinant popierių ir atkuriant vietomis suirusias popieriaus dalis. Dabar ji eksponuojama Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos ekspozicijoje. Tai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės III Statuto priedas. Tai trečia seniausia muziejaus turima knyga.
Nuotrauka
Muziejus
Įkelta:
2021-03-12
Dar 2001 m. Tauragės dvare žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko Eugenijus Ivanauskas. Ištirtas 11 kv. m plotas, surasta dvaro rūmų vieta, surinkti 373 radiniai, datuojami XVI a. viduriu–XIX a. pradžia. Nustatyta, kad dvarvietėje išlikęs iki 1,4 m storio XVI–XX a. kultūrinis sluoksnis. Be kitų nuolaužų, rasta ir baltų ornamentuotų kaolino pypkių likučių.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-02-21
Mūsų istorija turtinga svarbių, pasididžiavimo vertų ir minėtinų datų, ir kai kurios iš jų yra ne šiaip sau garsios, bet atraminės, pamatinės. Būtent tokia yra Vasario 16-oji, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. Ir 1918, ir 1949 metų vasario 16-oji buvo lemtingos mūsų dabarčiai ir ateičiai. Šiemet, kai šalis ir visas pasaulis sukaustytas pandemijos ir dėl jos paskelbto karantino, surengti įspūdingą, įsimenančią Vasario 16-osios šventę buvo išties nelengvas uždavinys, tačiau Tauragės kultūros centras pasirūpino nuostabia šventės programa, kurią buvo galima stebėti internetu, taigi net sėdėdami namuose tauragiškiai galėjo pajusti šventės dvasią ir pasididžiavimą savo šalies istorija.
Nuotrauka
šaulių
Įkelta:
2021-02-13
Gražių idėjų ir prasmingų darbų tėvynei nestokojantys Šaulių sąjungos nariai šiemet žiemos šventę mini prisitaikydami prie karantino sąlygų – visus kviečia į „Snaigės“ žygį. Jis skirtas ne tik skatinti fizinį aktyvumą, bet ir paminėti Lietuvai reikšmingą datą – Vasario 16-ąją, 103-iąsias valstybės atkūrimo metines. 
Nuotrauka
Žukauskas
Įkelta:
2021-02-10
Remigijus Žukauskas – rašytojas, šiuo metu išleidęs dvi knygas: suaugusiesiems skirtą „Psichologinė lygtis“ ir romaną paaugliams „Labdarinė fėja“. Tauragiškis nuolat gilinasi į tai, kas aktualu žmogui įvairiais jo gyvenimo tarpsniais. Psichologija, filosofija, žmonių tarpusavio santykiai yra temos, kurios vyrauja jo kūryboje, bet tuo rašytojas neapsiriboja. Jo knygose skaitytojai gali pasinerti ir į fantazijų, pojūčių pasaulį. Kalbėdamas su „Tauragės žiniomis“, R. Žukauskas papasakojo, ką mano apie šiuolaikinę rašytojų kūrybą bei kaip pats pradėjo rašyti knygas. 
Nuotrauka
3
Įkelta:
2021-01-22
Besibaigiant ekspedicijai „Gyvos krosnys“ Klaipėdos universiteto koklių ir krosnių tyrinėtoja dr. Raimonda Nabažaitė džiaugiasi visuomenės aktyvumu įsitraukiant į nykstančio paveldo pažinimo projektą. Surinkta per 100 skirtingų vaizdų iš įvairių Vakarų Lietuvos vietovių – Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Šilalės, Plungės, Telšių, Mažeikių, Skuodo rajonų. Susidomėję gyventojai mielai dalinosi savo namų krosnių nuotraukomis, kai kurie kruopščiai jas matavo ir pildė metraštį istorijomis. Ekspedicijos metu pavyko surinkti naujos medžiagos apie dar stovinčias krosnis, kurios vis dažniau griaunamos kaip mažai funkcionalūs, nebemadingi šildymo įrenginiai, arba nesuderinami su vienodėjančiais europietiško remonto poreikiais. Taip prarandame ilgus šimtmečius trukusios namų šildymo tradicijos baigtinio rezultato pažinimą. Nuotoliniu būdu atvertos Vakarų Lietuvos gyventojų namų durys atnešė viltį, kad dar ne viskas prarasta. Į nykstančio paveldo pažinimo projektą įsitraukė ir Tauragės kultūros centro Paveldo tarnybos vyriausioji specialistė Svetlana Jašinskienė – ji nusiuntė net 15-os krosnių nuotraukas.