Sauliaus Oželio ir Tauragės maltiečių feisbuko paskyrų nuotraukos
Sauliaus Oželio ir Tauragės maltiečių feisbuko paskyrų nuotraukos
Jau tradicija tapusią, šiemet penkioliktą kartą vykstančią senelių paramos akciją „Maltiečių sriuba“ karantinas pakeitė – sriubos paragauti neteks, tačiau noro padėti vargstantiems tai nestabdo. Seniems vienišiems žmonėms reikia paramos, ir nors dabar ją suteikti tapo sudėtingiau, Tauragės maltiečiai rankų nenuleidžia. Saulius Oželis, vadovaujantis Tauragės maltiečiams, šiemet buvo pripažintas geriausiu Lietuvoje. Jo vadovaujami savanoriai ir dabar triskart per savaitę veža karštą maistą 60-čiai senolių, globoja nepasiturinčias šeimas. Saulius neslepia – darbo per karantiną padaugėjo. Toks panašus į Kalėdų senelį, jis dalija ne dovanas, o savo širdies šilumą ir yra įsitikinęs, kad aukodamas savo laiką kitam žmogui, padėdamas jam, esi apdovanojamas – šypsena, geromis emocijomis, gražiu žodžiu ar net džiaugsmo ašara.
„MALTIEČIŲ SRIUBA“ KVIEČIA AUKOTI
Akcija „Maltiečių sriuba“ kviečia prisidėti auka prie pagalbos seneliams, kad būtų galima juos ir toliau lankyti, maitinti, globoti. Maltiečiai žada taupyti kiekvieną paaukotą eurą ir kartu ieškoti galimybių, kaip padėti pagalbos laukiantiems žilagalviams, kol jie su mumis. Akcija vyksta iki 2021 m. sausio 10 d.
Gruodžio 20-ąją koncerto metu savo dainomis atverti gerumui širdis ir aukoti kvietė žymiausi Lietuvos atlikėjai. Šiandieninis švenčių laukimo laikotarpis kitoks nei kasmet. Nėra tradicinio šurmulio, pirkinių karštinės ir renginių gausos, tačiau koncerto metu raginta rasti laiko gerumui – jam karantinas nepaskelbtas, ir prisiminti tuos, kurie galbūt vieniši, ligoti, kuriems trūksta mūsų dėmesio ir pagarbos. „Fantastika! Stebuklas įvyko! Šiemet paramos koncerto metu surinkome didesnę sumą! Ir skaičiai dar kinta – aukojimas „Maltiečių sriubai“ dar vyksta. Vadinasi, kitais metais dėl senelių su Jūsų pagalba galėsime padaryti dar daugiau! Visi surinkti pinigai bus skirti tam, kam Jūs ir aukojote, – seneliams. Ačiū už Jūsų gerumą!“ – taip, pasibaigus labdaros koncertui, feisbuke rašė Saulius Oželis, vadovaujantis Tauragės maltiečiams.
Maltiečiai šiuo metu globoja 2600 senų ir neįgalių žmonių 43 Lietuvos vietovėse. Akcijos „Maltiečių sriuba“ tikslas – surinkti lėšų, kad ir ateinančiais metais su maisto lauknešėliais galėtų lankyti savo globotinius.
Karantino metu, apribojus institucijų veiklą, maltiečių organizacijai darbų tik padaugėja, gyvenimas suintensyvėja. Mūsų globojami žmonės tokiu metu yra dar labiau pažeidžiami nei įprastai, todėl atsiranda įvairesnių paslaugų poreikis. Pagausėja ir kitų žmonių, kurie prašo paramos ar tiesiog trumpalaikės pagalbos.
GERIAUSIAS ŠALYJE
Maltos ordino pagalbos tarnybos prezidiumas dar šių metų birželį Sauliui Oželiui suteikė metų maltiečio vardą – jis pripažintas geriausiu Lietuvoje. Šį apdovanojimą, liepos mėnesį jam įteiktą Trakuose, Saulius vadina visos Tauragės grupės nuopelnu ir nesutinka su tuo, kad tai asmeninis įvertinimas.
Pernai Maltos ordino pagalbos tarnybos prezidiumo sprendimu Tauragės maltiečiams įteikta Metų maltiečių grupės nominacija. Skiriant nominaciją įvertinama veiklos visuma: žmonėms suteikta pagalba, sugebėjimas pritraukti lėšų akcijų metu, savanorių gretų gausinimas, projektų kiekio pateikimas savivaldybei ir ministerijoms. Šiuo apdovanojimu tauragiškių iniciatyvinė grupė pagerbta jau antrą kartą.
SISTEMA VEIKIA PUIKIAI
Pradėdamas maltiečių labdaringą veiklą, Saulius darbavosi kartu su seserimi Lina. Ji ir iki šiol rengia daugumą projektų. Dabar jie jau yra sukūrę labdaringos maltiečių organizacijos struktūrą: kiekviena savanorių grupė dirba savarankiškai – vežioja maistą, dirba su vaikais, teikia socialines ir pavėžėjimo paslaugas, leidžia informacinį leidinį, rašo projektus. Tauragės maltiečių branduoliui belieka koordinuoti šių savanoriškų grupių darbą.
Pasak S. Oželio, visos veiklos kryptys, kuriomis dirba Maltos organizacija, vykdomos ir Tauragėje. Naują idėją pirmiausia jis pats išbando maltiečių vadovas, paskui perduoda savanoriams.
Pirmieji maltiečių pagalbininkai buvo „Šaltinio“ progimnazija. Policija, kaip grupė, prisijungė paskutinioji, bet yra labai aktyvi. S. Oželis patikino, kad daug pagalbos sulaukiama ir iš pavienių gyventojų.
„SAVANORIUS SKAIČIUOJAME DEŠIMTIMIS“
Nors Saulius nuolat skuba, „Tauragės žinioms“ pavyko jį pakalbinti. Kaip visada – kelyje. Kaip visada – jo atsakymai trumpi ir konkretūs.
Birutė Slavinskienė: Kiek senjorų šiuo metu lankote?
Saulius Oželis: 2020 m. projekte ,,Maistas ant ratų“ turime 60 globojamų senjorų, kuriems tris kartus per savaitę vežame karštą maistą (po dvi maltietiškos sriubos porcijas). Vykdome savivaldybės finansuojamą projektą ,,Asmeninė pagalba senjorams“ Tauragės rajone. Globojame ne tik senjorus, bet ir nepasiturinčias šeimas, kurioms padedame produktais ir kitomis jiems reikalingomis priemonėmis. Taip pat turime Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei savivaldybės lėšomis finansuojamą Tauragės maltiečių vaikų dienos centrą, kurį lanko 15 vaikų.
B. S.: Kaip karantinas paveikė jūsų veiklą?
S. O.: Karantino metu, apribojus institucijų veiklą, maltiečių organizacijai darbų tik padaugėja, gyvenimas suintensyvėja. Mūsų globojami žmonės tokiu metu yra dar labiau pažeidžiami nei įprastai, todėl atsiranda įvairesnių paslaugų poreikis. Pagausėja ir kitų žmonių, kurie prašo paramos ar tiesiog trumpalaikės pagalbos.
B. S.: O koks savanorių ratas? Ar jis plečiasi? Ir apskritai – kokie tai žmonės?
S. O.: Turime stiprią savanorių komandą. Savanorius skaičiuojame nebe vienetais, bet dešimtimis. Dalis savanorių darbuojasi nuolat, jiems patikėti konkretūs darbai, kuriuos jie atsakingai ir nuoširdžiai atlieka. Taip pat turime savanorių, kurie mums padeda įvairių akcijų metu, kitaip tariant, turime pastiprinimo komandą. Naudodamasis proga, visiems savanoriams nuoširdžiai dėkoju už jų indėlį į bendrą maltietišką veiklą.
Klausiate, kokie tai žmonės? Tai žmonės, kurie jau suprato, kad aukodamas savo laiką kitam žmogui, padėdamas jam, esi apdovanojamas – taip, esi apdovanojamas šypsena, geromis emocijomis, gražiu žodžiu ar net džiaugsmo ašara.
B. S.: Pernai Tauragės maltiečiams suteikta Metų maltiečių grupės nominacija, o šiemet jūs pats pripažintas geriausiu šalies maltiečiu. Vis dėlto turbūt kažkuo išsiskiriate iš kitų. Kaip manote, kuo? Kaip vertinate tokius apdovanojimus?
S. O.: Ne vieną kartą esu sakęs, kad apdovanojimų nesureikšminu, bet savotiškai smagu, kai tavo indėlis į bendrą organizacijos veiklą yra pripažįstamas. Taip pat pasikartosiu sakydamas, kad tai visų Tauragės maltiečių pasiekimai, todėl lenkiu galvą prieš visą Tauragės maltiečių komandą, kuri dirba kaip šveicariškas laikrodis.
B. S.: O tas supratimas, kad reikia padėti silpnesniam, iš kur jis? Gal tėvai įskiepijo?
S. O.: Negaliu atsakyti, nes nežinau, kažkaip tai gaunasi labai natūraliai. Gal jūs ir teisi, tikriausiai atjautą silpnesniam įskiepijo artimiausi žmonės – tėvai, seneliai.
B. S.: Kokių žmonių daugiau – gerų ar blogų?
S. O.: Džiaugiuosi, kad aš susitinku daugiau gerų žmonių nei blogų.
B. S.: Kas labiau sujaudina – geri ar blogi dalykai?
S. O.: Sujaudina tiek geri, tiek ir blogi dalykai, bet emocijos visiškai skirtingos. Geros emocijos skatina kūrybai ir veiklai. Nors veiklai gali pastūmėti ir blogi dalykai, kai veiki, norėdamas atsverti...
B. S.: Kas jus įkvepia daryti gerus darbus?
S. O.: Kaip ir kitus žmones, taip ir mane, daryti gerus darbus gali įkvėpti įvairūs įvykiai ar sutikti žmonės, jų pavyzdys, o dažniausiai – vidinis poreikis.
B. S.: Esame įpratę matyti jus nuolat besišypsantį, linksmą, juokaujantį. Ar tikrai visada toks esate?
S. O.: Jei sakyčiau, kad visada šypsausi – meluočiau. Būnu visoks: ir linksmas, ir liūdnas, ir pavargęs ir t.t.
B. S.: Ar būna dienų, kai svyra rankos? Kas tada suteikia jėgų?
S. O.: Būna, bet tada kaltinu dieną. Manau, kad visiems pasitaiko dienų, kai tarsi kas specialiai trukdytų. O jėgų tokiomis dienomis suteikia atsakomybė ir žinojimas, kad kita diena bus geresnė.
B. S.: Aktyviausi savanoriai?
S. O.: Atsiprašau, bet išskirti atskirų savanorių negaliu, kad neįžeisčiau tų, kurių nepaminėsiu. Kiekvieno jų darbas yra vertingas ir vertinamas.
B. S.: Ką dažniausiai aukoja tauragiškiai? Ir ar tik turtingi žmonės aukoja?
S. O.: Dažniausiai tauragiškiai aukoja įvairius maisto produktus. Kartais aukojama pinigais. Visiems aukotojams esame labai dėkingi, nes tik jų remiami galime seneliams patiekti kokybišką sriubą. Negaliu pasakyti, kad aukoja tik turtingi žmonės, aukotojai labai įvairūs žmonės. Ačiū jiems.
B. S.: O kuo verčiatės pats? Ar lieka tam laiko?
S. O.: Ūkininkauju, puoselėju bityną ir auginu arklius (man jie Žirgai). O laiko visada trūksta, bet yra pasakyta, kad laiko per daug yra tam, kuris neturi fantazijos ir idėjų.
B. S.: Gal papasakotumėt labiausiai širdį palietusią istoriją...
S. O.: Prieš porą metų kartu su žmona Renata Naujuosius metus sutikome Tauragės nakvynės namuose kartu su tų namų gyventojais. Praėjus dvejiems metams sužinojau, kad dar šiandien nakvynės namų gyventojai mūsų apsilankymą ir Naujųjų metų sutikimą drauge prisimena kaip išskirtinį įvykį. Tai mane labai sujaudino, supratau – žmonėms užtenka nedidelio dėmesio, kad jie pasijaustų matomi ir pastebėti.
B. S.: Ko, kad galėtumėte padėti kitiems, dažniausiai trūksta?
S. O.: Visi sriubai tinkami produktai mums yra vertybė. Aukos pinigais taip pat reikalingos, nes veiklai vykdyti nepakanka vien produktų, reikia ir priemonių įsigijimui bei išlaikymui (automobilių priežiūra, kuras).
B. S.: Kokios veiklos ketinate imtis ateityje? Esate užsiminęs, kad ketinate išeiti iš Maltos ordino.
S. O.: Iš maltiečių gretų neketinu trauktis (šiek tiek ne taip buvo perfrazuoti mano žodžiai). Kalbėdamas norėjau atkreipti dėmesį, kad Tauragės maltiečių komanda dirba taip sklandžiai, kad ir šiandien pasitraukus iš jų būrio, veikla nenutrūktų, t.y. tas šveicariškas laikrodukas sėkmingai dirbtų toliau.
Akimirka iš pernykštės „Maltiečių sriubos“ akcijos Pilies aikštėje
Sauliaus Oželio ir Tauragės maltiečių feisbuko paskyrų nuotraukos
Sauliaus Oželio ir Tauragės maltiečių feisbuko paskyrų nuotraukos
Tauragės LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinė, įkurta 1919 m. lapkričio 4 dieną, neseniai minėjo 101-ąsias metines. Planuota naujų narių priesaika bažnyčios skverelyje, paskelbus karantiną įvykti negalėjo. Tačiau šaulių pilietiškumo dvasios koronaviruso grėsmė nepalaužia – anot rinktinės vado Kęstučio Baužos, šaulys – tai tas žmogus, kuris visada pasiruošęs ginti Tėvynę, nesvarbu, kokia iškiltų grėsmė – ginkluotas priešas ar pandemija.
Liepos mėnesį į kelionę po Europą dviračiu išvykusi Monika Overlingytė jau savo namuose Lauksargiuose. Mergina viena savo dvirate transporto priemone įveikė virš 11 tūkst. kilometrų.
„Tauragės žinių“ žurnalistę Zenonas Radvila į jųdviejų su žmona Agota išpuoselėtą sodybą pasikvietė dar prieš paskelbiant antrąjį karantiną. Tautodailės meistras tikino norintis pasidalyti, ką jam pavyko nuveikti šiemet, kai pasaulį sukausčius pandemijai buvo atšauktos mugės, apribotos kelionės ir renginiai. Kuklumu pasižymintis menininkas neužsiminė, kad namuose jau turi įrengęs tikrą muziejų, o atvykus laukė dar viena staigmena – kaip tik lapkričio pirmąjį savaitgalį jiedu su žmona Agota minėjo auksinių vestuvių jubiliejų.
Tauragės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Mindaugas Dikšaitis viešojoje erdvėje džiaugiasi ir žinia dalijasi su kitais: „Čia tas atvejis, kai Dievą mylintiems karantinas išeina į gera. Turbūt dvejus metus užtruko vertimas, redagavimas, skaitymas, redagavimas, maketavimas, redagavimas... Stojus karantinui atsirado daugiau galimybių paspartinti šios knygos gimimą lietuvių kalba, ir atspausdinta knyga pasiekė Tauragę“. O kalbama apie iš anglų kalbos verstą septynių istorikų knygą „Bažnyčios istorija“.
16-metė Meda Pikčiūnaitė šiais mokslo metais tapo Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokinių prezidente. Bendraamžių pasitikėjimą įgavusi mergina pasakojo, su kokiais rūpesčiais susiduria moksleiviai ne tik Tauragėje, bet ir visoje Lietuvoje. Ji turi palinkėjimą ir būsimam švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kuris netrukus turėtų būti patvirtintas po įvykusių Seimo rinkimų. „Tauragės žinioms“ ji kalbėjo, kad pandemijos, kuri sujaukė mūsų gyvenimus, akivaizdoje mokymo įstaigose itin svarbu palaikyti mokinių ir mokytojų draugiškumą bei toleranciją.
Iniciatyvos „Draugystė veža“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotas turas per Lietuvą „Stiprybė tavyje“ baigėsi. Buvo daug juoko, po to apsikabinimų, o po to ir ašarų suvokus, kad reikia atsisveikinti. Bet kiekviena pabaiga turi naują pradžią. Turo sumanytoja Žydrė Gedrimaitė, matydama žmonių, atėjusių į renginius, reakcijas ir išgirdusi partnerių, rėmėjų ir dalyvių atsiliepimus, sako esanti u laimingas žmogus. „Draugystė veža“ organizatoriai sako: „Iki kitų kartų. Mes dar tikrai draugausim...“ ir dalijasi mintimis žmonių, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie to, kad turas įvyko, supurtė ir suartino...
Mūsų kraštietė dailininkė Jadvyga Lengvinaitė spalio 13-ąją būtų minėjusi 90-ąjį gimtadienį. Deja, tarp mūsų jos nebėra, tačiau liko jos kūriniai: lyriški, simboliniai, netgi siurrealistiniai, kartais ir labai tiesmukai skleidžiantys skausmą. Neįprasti, filosofiniai, pastele pirštais tapyti paveikslai buvo suprantami ir paprastiems žmonėms. Tik tuometinei valdžiai ir dailininkė, ir jos darbai neįtiko.
Sveikata ir dailios kūno linijos šiais laikais rūpi ne tik moterims, bet ir vyrams – sulieknėti be pastangų tikriausiai norėtų dažnas. Deja, tai neįmanoma: kad sulieknėtum nepakenkdamas sveikatai, nepakaks, tarkim, mėnesiui atsisakyti saldumynų. Tam reikia iš esmės pakeisti gyvenimo būdą. Kaip tai padaryti? Per nepilnus metus kone trečdalio savo svorio atsikratęs Vilius Stumbra sako, kad tai reikalauja be galo daug pastangų.
Ką tik įsikūrusi „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenė, kurią koordinuoja Indra Uginčienė, spalio pradžioje pirmą kartą susirinko švęsti ir kartu kurti bendruomenę įgimtą proto negalią turintiems žmonėms, jų tėvams ir draugams. Į šią bendrystės kelionę – burtis ir kurti bendruomenę – pastūmėjo klebono Mariaus Venskaus iniciatyva.
Spalio 5 d., pirmadienį, Vilniuje, Valdovų rūmuose, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius apdovanojo Metų mokytojus. Premija šiemet skirta 6 pedagogams, tarp jų – Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokytojai ekspertei Jūratei Orlovienei.
Keturioliktąjį gimtadienį šią savaitę atšventusi Raminta Jankauskaitė mažais žingsneliais kopia į automobilių sporto olimpą. Jaunoji lenktynininkė automobilių sportu domisi nuo mažens. Išbandžiusi keletą šakų, Raminta apsistojo prie bagių ir pastaraisiais metais lenktyniauja „Junior 1000“ klasėje. Praėjusį savaitgalį ji startavo Tauragėje pirmą kartą vykusiame „Weekend Grand Race“ čempionato penktajame etape. Galutinėje įskaitoje mergina kol kas tarp lyderių nepatenka, bet motyvacija didžiulė ir ateities siekiai ne visai kuklūs – kovoti dėl pergalių. Potencialo tam, panašu, yra.
Mokytojas – ypatinga profesija. Savo mintimis, darbu, užsidegimu jis gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Atrasti kelią, kaip ne tik suteikti mokiniui žinių, bet ir padėti tapti žmogumi, įkvėpti gerumui, – didžiausia ir sunkiausia mokytojo užduotis. Linkėdami sėkmingų ir kūrybingų mokslo metų visiems mokytojams, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos anglų kalbos mokytoją Inesą Siutilienę, Mokytojų dieną pasitinkančią jau 18-ą kartą.
Romualdo vardas Tauragėje laikomas kultūros ir fotografijos sinonimu. R. Vaitkui vadovaujant Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ne tik prasiplėtė, bet ir greitai tapo daugiafunkciu krašto muziejumi, kur be tradicinių veiklų vyksta alternatyvus kultūrinis miesto gyvenimas. Romualdas jau trečią dešimtmetį dirba Tauragės muziejuje, garsina gimtąjį miestą Lietuvoje ir užsienyje. Romualdas Vaitkus yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, jam suteiktas Meno kūrėjo statusas, už pasiekimus fotografijos srityje apdovanotas Tauragės apskrities Garbės ženklu. Už nuopelnus fotografijos menui R. Vaitkus taip pat yra įvertintas Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija. Jis yra Lietuvos spaudos fotografų konkurso „Auksinis kadras“ laimėtojas, „Tauragės metų žmogus“ rinkimuose Romualdui buvo įteikta „Metų ambasadoriaus“ nominacija.
Praėjusį antradienį Tauragės kultūros rūmuose nuaidėjo ypatingas koncertas – vakaras, pavadintas „Gyvenimo akordai“, buvo skirtas Tauragės krašto garbės piliečiui, muzikos mokytojui, chorvedžiui Romualdui Eičui, pasitikusiam 80-metį. Jubiliejaus proga nuo scenos skambėjo muzika, dainos, nuoširdūs sveikinimo žodžiai.
Trečiadienio vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko renginių ciklo „Vainikuotieji“ susitikimas su Liutauru Degėsiu. Autorius 2013 metais įvertintas Vyriausybės premija už poeziją ir filosofinių esė knygas, apdovanotas Kultūros ministerijos premija už eseistiką ir publicistiką (2010, 2017 metais).
Tauragiškė psichologė, VĮ „Psichologinės gerovės centras“ įkūrėja Ina Kalvanienė, šių metų pradžioje susilaukusi antrosios dukros, mėgaujasi ramiu šeimyniniu gyvenimu. Socialiniuose tinkluose moteris dalijasi žaviomis smulkmenomis, darančiomis gyvenimą gražų. Štai šeima šiltnamyje įsirengė poilsio kambarėlį, išvykos į gamtą metu sutiko lapę, nuotraukose įamžintos jaukios motinystės akimirkos, džiaugsmas vaikščiojant paupiu, hamake žindant kūdikį, stebint žvejojančią septynmetę dukrą, sekmadienį šeimai lankant bažnyčią. Ina sutiko „Tauragės žinioms“ praverti savo šeimos namų duris, interviu susitikome Jovarų mikrorajone esančiuose Kalvanų namuose.
Greičiausiai sudėtinga rasti vieną universalų atsakymą į klausimą, kaip sudominti vaikus privalomosios literatūros ar apskritai knygų skaitymu. Vis dėlto visuomet įdomu ir naudinga, ieškant artimiausių požiūrio kampų, vis iš naujo apsvarstyti, kas gali turėti lemiamos įtakos jaunam žmogui, dvejojančiam, sėsti ar nesėsti prie knygos. Tad šįkart „Tauragės žinios“ pasikvietė tauragiškę jaunosios kartos literatūrologę, Vilniaus universiteto doktorantę Moniką Andrulytę pasikalbėti apie jos pačios skaitymo patirtis, knygų teikiamą naudą ir pasidalyti nuomone, koks turėtų būti moksleivių santykis su privalomąja literatūra mokykloje.