Jaunoji atlikėja Rugilė Norbutaitė: „Reikia kovoti už vietą po saule“ 
Įkelta:
2020-12-15
Nuotrauka
Rugilė Norbutaitė
Aprašymas

Rugilė Norbutaitė. Austėjos Gendroliūtės nuotrauka

Muziką kurianti 18-metė tauragiškė Rugilė Norbutaitė savo klausytojams geriau žinoma „thelastsunday“ pseudonimu. Netrukus dar vieną naują kūrinį pristatysianti mergina kalba, kad jaunas, savo tikslų ir svajonių siekiantis žmogus neretai pasiduoda pusiaukelėje, kai susiduria su gausybe jo laukiančių iššūkių. Anot jos, kovoti už vietą po saule tenka visiems, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena Tauragėje, ar Vilniuje. Rugilė ragina nepasiduoti. Kalbėdama su „Tauragės žiniomis“ jaunoji atlikėja atskleidė, kaip savyje atrado menininkės gyslelę, kokią įtaką jai padarė šeima, mokykla ir bendraamžiai.

– Rugile, papasakokite apie savo vaikystę. 

– Visą vaikystę augau Tauragės mikrorajone, apsupta daugybės žmonių. Dienos buvo spontaniškos, nerūpestingos, visi mano amžiaus žmonės tuo metu dar buvo laisvi, neapriboti pareigų ir kažkokių nuostatų, o tai yra gražiausias dalykas vaiko gyvenime. Gyventi taip, kaip yra dabar, bijoti labai mažų dalykų, kurie tada atrodė didžiausi, visai negalvoti apie rytojų ir neprojektuoti ateities.

– O kaip atradote savo polinkį kurti muziką?

– Visų pirma atradau polinkį groti. Įstojau į muzikos mokyklą, grojau klasikine gitara, ir būtent nuo tada užgimė mano meilė gyvai, tikrai muzikai. Begrodama griežtus, įspraudžiančius į rėmus klasikinius kūrinius pradėjau jausti, jog tame, ką groju, trūksta laisvės, galiausiai trūksta manęs pačios. Kadangi būdama labai jauno amžiaus jau buvau atradus nemažai muzikos atlikėjų, buvau jų įkvėpta, o turėdama reikiamų įgūdžiū galėjau juos laisvai pritaikyti kurdama ir savąją muziką. Visa tai gimė natūraliai, kartais net nesuvokiant, jog tai muzikos kūryba. Atrodo, kad tiesiog atradau dar vieną laisvalaikio, atitrūkimo nuo realybės būdą. 

– Kodėl gitara?

– Greičiausiai mano meilė gitarai prasidėjo nuo pat vaikystės. Senelis beveik kiekvieną šeimos susitikimą visus linksmindavo grodamas keliais instrumentais, kurių vienas buvo gitara. Atrodo, jog būtent kažkoks instinktyvus susižavėjimas šiuo instrumentu padarė pradžią ilgai kūrybinei kelionei. Galų gale ir pati norėdama, ir mamos paraginta įstojau į muzikos mokyklą, kurioje galiausiai sąmoningai suvokiau ypatingą tiek muzikos, tiek pačios gitaros reikšmę man pačiai.  

– Ar muzikos atlikimo labiau išmokstama, ar tai yra talento dalykas? 

– Tai neatsiejama. Manau, kad talento atradimas labai palengvina mokymosi procesą, leidžia labiau įsigyventi į muziką ir ją jausti, tačiau ir talentingiausio žmogaus įgūdžiai gali būti nuslopinti, jei jie nebus puoselėjami. 

Pažįstu žmonių, kurie labai gerai suvokia muziką ir ją kuria vien jausdami polėkį ir norą ją kurti, neturėdami jokių teorinių žinių, tačiau įgydami jas praktikoje. Manau, jog muziką atlikti be talento taip pat įmanoma, tačiau greičiausiai viskas vyksta labiau mechaniškai, sutelkiant daugiau dėmesio į techninį atlikimą, tačiau ne į jausmines detales.

– Ar turite kokių nors autoritetų muzikos pasaulyje? Kokios dainos, atlikėjai, grupės jums pačiai labai patinka? 

– Klausau labai įvairios muzikos ir ganėtinai sunku atsirinkti tarp gausybės atlikėjų, tačiau visų laikų pačiais mėgstamiausiais atlikėjais galiu laikyti Lietuvoje koncertavusį RYX, James Vincent McMorrow, amerikiečių grupę „Hibou“ ir lietuvius BA.

– Kaip vyksta dainos kūrimo procesas? 

– Viskas vyksta labai spontaniškai ir gali vykti nuo vienos dienos iki kelių mėnesių. Dažniausiai eksperimentuodama su gitara randu man artimus ir patinkančius garsus, kuriuos vėliau transformuoju į visą kūrinį. 

Būna, jog dainos tekstą jau turiu arba dar tik laukiu, kol ateis diena jam parašyti. O tokia diena gali būti rytoj, po savaitės ar dar vėliau. Niekada nespaudžiu savęs kurti „iš reikalo“, todėl pats procesas labai nepastovus, bet dinamiškas, ir todėl kiekvienas kūrinys man labai artimas, svarbus. O prie kokio nors konkretaus žanro save priskirti būtų dar per sunku, kadangi dar tik eksperimentuoju ir ieškau savo skambesio, kiekvienas sukurtas kūrinys vis kitoks.

– Kokią žinutę siunčiate klausytojams? Ar siekiate dainomis sukelti kokias nors emocijas ar apmąstymus? 

– Visų pirma, mano tikslas yra saviraiška. Tiek rašydama ir kurdama dainas, tiek jas atlikdama aš išsilaisvinu, kelioms minutėms panyru į atskirą realybę, kuri man yra atitrūkimas nuo kasdienybės, nuo to, kas vyksta aplink. O klausytojui visad noriu papasakoti tai, ką kažkada patyriau, ir leisti jam manas patirtis išgyventi savaip.

Greičiausiai mano meilė gitarai prasidėjo nuo pat vaikystės. Senelis beveik kiekvieną šeimos susitikimą visus linksmindavo grodamas keliais instrumentais, kurių vienas buvo gitara. Atrodo, jog būtent kažkoks instinktyvus susižavėjimas šiuo instrumentu padarė pradžią ilgai kūrybinei kelionei. 

 

– Ar sulaukiate klausytojų asmeninių laiškų? 

– Atsiliepimų sulaukiu, kai įkeliu kažkokį naują kūrinį ar jo fragmentą.

– Kokia yra jūsų auditorija? 

– Nebandau pataikyti į tam tikrą auditoriją, tiesiog kuriu tai, kas man pačiai patinka. Bet manau, kad jauno kuriančio žmogaus auditorija dažniausiai ir yra bendraamžiai, kurie tai, ką išgyveni tu, galbūt ir patys išgyvena tuo pačiu metu.

– Prisiminkite savo pirmąjį koncertą. Koks jis buvo? 

– Pats pirmasis mano koncertas, kuriame atlikau savo kūrybą, buvo prieš kiek daugiau nei dvejus  metus, pakankamai dideliame žmonių būryje, renginyje. Tuo metu labai spontaniškai nusprendžiau nebesislėpti savo kambaryje ir tuo peržengti savo pačios ribas pasidalindama savo kuriama muzika. Jaudulio niekada nemokėjau įveikti, bet ir nenorėčiau, nes man tas jaudulys suteikia dar didesnį norą groti ir leidžia suvokti, jog man tai iš tikrųjų labai svarbu.

– Ką galėtumėte papasakoti apie mokyklą? Ar mokykla padeda talentingiems meniškiems mokiniams, ar vis tik labiau juos spaudžia? 

– Šiuo metu paskutinius metus mokausi pagal Tarpautinio bakalaureato programą, kuri iš tikrųjų reikalauja daug pastangų ir laiko, todėl jo mažiau lieka kūrybai. Manau, kad mokykla puoselėja žmogaus talentus, organizuodama įvairius renginius ir įtraukdama į juos menine veikla užsiimančius mokinius, tačiau bent man visad buvo sunku rasti harmoniją tarp kūrybos ir mokslo. Abu dalykus stengiuosi atlikti kokybiškai ir atsakingai, todėl dėl laiko stokos nukenčia kartais vienas, kartais kitas dalykas.

– Ar ketinate ateityje studijuoti meną, muziką? 

– Kol kas tvirtai apsisprendus nesu, bet gyvenimą sieti su muziką labai norėčiau, todėl vis dar esu sprendimo priėmimo kelyje.

– Ar Lietuvoje yra pakankamai galimybių jaunam, savo tikslų ir svajonių siekiančiam žmogui? O tokiame mažame miestelyje kaip Tauragė? 

– Manau, kad tiek Lietuva, tiek Tauragė suteikia visas galimybes siekti užsibrėžtų tikslų, tačiau neturėtume akcentuoti vien tik miesto ar šalies įtakos svajonių pasiekiamumui. Neretai pasiektos svajonės ir tikslai yra atkaklaus darbo, pastangų ir jėgų rezultatas, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių. 

Tikiu, kad kiekvienas žmogus, iš tikrųjų kažko nuoširdžiai norėdamas ir dėl to stengdamasis, gali tai pasiekti. Kartais gali tekti brautis, kovoti už vietą po saule, kovojant nusivilti, bet, nepaisant vietos, kiekvienas gali siekti ir pasiekti. Tik, deja, ne kiekvienam lygiai taip pat pasiseka, ir dėl to žmonės neretai pusiaukelėje sustoja ir apsisuka atgal.

 

Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės. 
Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-31
Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.
Nuotrauka
jankauskas
Įkelta:
2022-05-27
Tauragės rajono taryba už Tauragės kraštui paskirtą ilgametį, nuoširdų ir atsakingą pedagoginį darbą bei reikšmingą kūrybinį indėlį į Tauragės rajono švietimą bei kultūrą, Tauragės rajono garbės piliečio vardą suteikė Jonui Jankauskui. Regalijų įteikimas vyks birželio 3-ąją per apskrities Dainų šventę „Karšuvos žemės vaikai“. 
Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.