Rasa Bartkuvienė. Rasos Bartkuvienės feisbuko paskyros nuotrauka
Žemaitijos kunigaikščių medalių kolekcija. Tauragės kultūros centro FB nuotrauka
Dažnai Rasai Bartkuvienei renginiuose talkina ir „Inkstiliuko“ jaunimas. Rasos Bartkuvienės feisbuko paskyros nuotrauka
Folkloro ansamblio „Inkstiliuks“ instrumentinė grupė 2019 m. vykusiame konkurse „Tramtatulis“. Rasos Bartkuvienės feisbuko paskyros nuotrauka
Rasa Bartkuvienė su Virginiju Bartušiu ir Jurgita Brazauskiene
Skaudvilės renginių organizatorė Rasa Bartkuvienė apdovanota Žemaitijos kunigaikščių medalių kolekcija. Toks įvertinimas jai skirtas už etninės kultūros puoselėjimą. Folklorą Skaudvilės krašte renginių organizatorė-pedagogė propaguoja jau daugiau nei dvidešimtmetį. Jos vadovaujamas vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Inkstiliuks“ Skaudvilę garsina lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis“, be instrumentinės ansamblio grupės neapsieina valstybinės bei kalendorinės šventės, savo pasirodymais džiugina ir moters vadovaujama liaudiškos muzikos kapela „Dobilas“.
21-eri darbo metai
Pasak R. Bartkuvienės, medalių įteikimo ceremonija įvyko pavasarį, tačiau neturėjusi galimybės joje dalyvauti moteris juos atsiėmė kiek vėliau.
– Žinoma, malonu būti pastebėtai, įvertintai, tačiau visų maloniausia užsiimti tuo, kas arčiausiai širdies. Sakoma, savam krašte pranašu nebūsi, tačiau turiu pažymėti, jog vienas šio apdovanojimo iniciatorių yra mūsų kraštietis Antanas Gedvilas. Tas apdovanojimas, manau, yra skirtas ne tik man vienai, bet ir visiems dirbantiems ir dirbusiems su manimi kartu. Tiems vaikams, kurie dainuoja, šoka, kurie padeda renginius organizuoti. Ir pačiam Antanui Gedvilui, – sakė R. Bartkuvienė.
Etnokultūrine veikla moteris užsiima 21-erius metus. Dvidešimt metų R. Bartkuvienė Skaudvilės gimnazijoje dirbo mokytoja. Šiemet – pirmi metai, kai ji nebemokytojauja.
Tiek pat metų yra ir kolektyvui „Inkstiliuks“, kurio pavadinimui kilmę davė Ančios upės intakas Inkstilas. „Inkstiliuks“ iš pradžių veikė kaip būrelis, o R. Bartkuvienei ėmus dirbti Kultūros centro Skaudvilės skyriaus renginių organizatore, priskirtas Kultūros centrui.
– Folkloras apima ne tik šokį, bet ir dainas, tautosaką, tradicijas, smulkiąją tautosaką, instrumentinę muziką. Daugiausia dėmesio, kol dirbau gimnazijoje, skirdavau dainavimui, tačiau dirbau ir tautinio folklorinio šokio mokytoja, esu dėsčiusi etnokultūrą. Žaisdavome liaudies žaidimus, dėmesio skyrėme kalendorinių švenčių minėjimui, didžiąją dalį mūsų repertuaro sudarė kalendorinės dainos, – pasakoja R. Bartkuvienė.
Patraukdavo žodis „folkloras“
Darbą pradėjusi Kultūros centre R. Bartkuvienė kasmet suburia mažųjų šokėjų, „inkstiliukų“ paruošiamąją grupę. Kol dirbo mokykloje, vaikus surinkti nebuvo sudėtinga – susidomėjusieji dainavimu būdavo įtraukiami ir į ansamblį.
Pasak pašnekovės, vaikų atranka vykdoma kasmet pavasarį, pastebėti gabius vaikus padėdavo pradinių klasių mokytojos.
Repeticijos vykdavo ir būrelio metu, ir po pamokų, prieš pat pasirodymus – kartais ir per ilgąją pertrauką.
– Norint paruošti pusvalandžio trukmės programą ansambliui tenka nemažai paplušėti. Jei dirbi su mažiukais, įvairiomis amžiaus grupėmis ir individualiai (vaikai mokomi groti kanklėmis), tai norint pasiekti rezultatą tenka užsiimti kasdien. Artinantis konkursams tenka plušėti ir savaitgaliais, – pasakojo R. Bartkuvienė.
Paklausta, kaip sudomina vaikus lankyti folkloro būrelį, pedagogė juokiasi, jog visų pirma į užsiėmimus juos atveda smalsumas išsiaiškinti, ką apskritai reiškia folkloras. Pranešus, jog būrelyje bus šokama, dainuojama, žaidžiama, bus rengiami pasirodymai, dalis vaikų susidomi.
Folkloras apima ne tik šokį, bet ir dainas, tautosaką, tradicijas, smulkiąją tautosaką, instrumentinę muziką. Daugiausia dėmesio, kol dirbau gimnazijoje, skirdavau dainavimui, tačiau dirbau ir tautinio folklorinio šokio mokytoja, esu dėsčiusi etnokultūrą. Žaisdavome liaudies žaidimus, dėmesio skyrėme kalendorinių švenčių minėjimui, didžiąją dalį mūsų repertuaro sudarė kalendorinės dainos, – pasakojo R. Bartkuvienė.
– Kaskart mokykloje pakabinusi kvietimą atvykti į folkloro būrelį sulaukiu pulko vaikų. Žinote, kas juos masina? Žodis folkloras. Suguža pilna klasė. Išaiškinus, kas yra folkloras, ir kuo mes užsiimsime, dalis vaikų, patenkinę savo smalsumą, atkrenta. Likusieji, kuriuos motyvuoja mintis, jog paruošus pasirodymus teks keliauti, dalyvauti įvairiose šventėse, lieka, – pasakoja pedagogė.
Pašnekovė teigia, kad vaikams smagu matyti, jog jų vadovė mėgaujasi savo veikla. Pašnekovės pasakojimu, vaikai net yra pastebėję, jog dainuodama moteris tarsi švyti ir atrodo labai laiminga.
R. Bartkuvienė didžiuojasi savo ugdytinių darbštumu. Pasak jos, vaikai patys vienas kitą paragina lankyti repeticijas.
– Sako, nelankysi, negalėsi važiuoti į kelionę. Arba neišmoksi ko nors, pasirodymą sugadinsi, – cituoja savo ugdytinius ji.
Prireikus performuoja grupę
Be R. Bartkuvienės žinios Skaudvilėje nevyksta joks renginys. Folkloro elementais apipinamos miestelyje minimos kalendorinės ar valstybinės šventės, minėjimai.
– Folkloras apskritai nėra labai populiarus, tad renginiams turime ruoštis su ypatingu atidumu. Skaudvilėje turime ir liaudiškos muzikos kapelą, kuri, esant reikalui, persiformuoja į etno grupę. Tada vietoj elektrinės gitaros naudojame basetlę (styginį lietuvių liaudies muzikos instrumentą, kapelose atliekantį boso partijas, – aut. past.), bandoniją, smuiką, naudojame ne mušamuosius, o žemaitišką būgną. Prisijungia armonika. Taip pakeitę kapelos sudėtį pasidarome liaudiškos kapelos variantą. Aišku, žmonėms labiau patinka populiarusis folkloras. Tiesa, savo ansamblyje turime ir instrumentinę grupę, kurioje su pačia basetle, kanklėmis, tarškynė ir žemaitišku būgnu grojame liaudiškus šokius. Tokia sudėtimi galime dalyvauti ir dalyvaujame lietuvių liaudies kūrybos konkurse „Tramtatulis“, – dėstė R. Bartkienė.
Kalėdinis laikotarpis kultūros darbuotojams paprastai būna gana užimtas dėl būtinybės paruošti metines ataskaitas. Šiuo metu jų moteris rengia net šešias, tad darbo, net ir karantino metu, netrūksta. Anot jos, nuotoliniu būdu vyksta ir repeticijos, mokiniai mokomi groti bandonija.
– Šiemet su Kultūros centru įgyvendinamas bandonijų projektas „Skaudvilės krašto bandonija“. Lapkričio mėnesį turėjo įvykti finalas, tačiau dėl pandemijos vis buvo nukeliamas, o galiausiai nuspręsta jį surengti kitąmet. Spalį ir lapkritį rengėme virtualius mokymus: vaikai ir suaugusieji mokėsi groti bandonija. Projekte dalyvauju ir aš, taip pat išmokau groti šiuo instrumentu, jau galiu atlikti apie dešimt kūrinių. Su kai kuriais vaikais nuotolini būdu dirbame ir dabar.
Rasa Bartkuvienė. Rasos Bartkuvienės feisbuko paskyros nuotrauka
Žemaitijos kunigaikščių medalių kolekcija. Tauragės kultūros centro FB nuotrauka
Dažnai Rasai Bartkuvienei renginiuose talkina ir „Inkstiliuko“ jaunimas. Rasos Bartkuvienės feisbuko paskyros nuotrauka
Folkloro ansamblio „Inkstiliuks“ instrumentinė grupė 2019 m. vykusiame konkurse „Tramtatulis“. Rasos Bartkuvienės feisbuko paskyros nuotrauka
Rasa Bartkuvienė su Virginiju Bartušiu ir Jurgita Brazauskiene
Tauragės LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinė, įkurta 1919 m. lapkričio 4 dieną, neseniai minėjo 101-ąsias metines. Planuota naujų narių priesaika bažnyčios skverelyje, paskelbus karantiną įvykti negalėjo. Tačiau šaulių pilietiškumo dvasios koronaviruso grėsmė nepalaužia – anot rinktinės vado Kęstučio Baužos, šaulys – tai tas žmogus, kuris visada pasiruošęs ginti Tėvynę, nesvarbu, kokia iškiltų grėsmė – ginkluotas priešas ar pandemija.
Liepos mėnesį į kelionę po Europą dviračiu išvykusi Monika Overlingytė jau savo namuose Lauksargiuose. Mergina viena savo dvirate transporto priemone įveikė virš 11 tūkst. kilometrų.
„Tauragės žinių“ žurnalistę Zenonas Radvila į jųdviejų su žmona Agota išpuoselėtą sodybą pasikvietė dar prieš paskelbiant antrąjį karantiną. Tautodailės meistras tikino norintis pasidalyti, ką jam pavyko nuveikti šiemet, kai pasaulį sukausčius pandemijai buvo atšauktos mugės, apribotos kelionės ir renginiai. Kuklumu pasižymintis menininkas neužsiminė, kad namuose jau turi įrengęs tikrą muziejų, o atvykus laukė dar viena staigmena – kaip tik lapkričio pirmąjį savaitgalį jiedu su žmona Agota minėjo auksinių vestuvių jubiliejų.
Tauragės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Mindaugas Dikšaitis viešojoje erdvėje džiaugiasi ir žinia dalijasi su kitais: „Čia tas atvejis, kai Dievą mylintiems karantinas išeina į gera. Turbūt dvejus metus užtruko vertimas, redagavimas, skaitymas, redagavimas, maketavimas, redagavimas... Stojus karantinui atsirado daugiau galimybių paspartinti šios knygos gimimą lietuvių kalba, ir atspausdinta knyga pasiekė Tauragę“. O kalbama apie iš anglų kalbos verstą septynių istorikų knygą „Bažnyčios istorija“.
16-metė Meda Pikčiūnaitė šiais mokslo metais tapo Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokinių prezidente. Bendraamžių pasitikėjimą įgavusi mergina pasakojo, su kokiais rūpesčiais susiduria moksleiviai ne tik Tauragėje, bet ir visoje Lietuvoje. Ji turi palinkėjimą ir būsimam švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kuris netrukus turėtų būti patvirtintas po įvykusių Seimo rinkimų. „Tauragės žinioms“ ji kalbėjo, kad pandemijos, kuri sujaukė mūsų gyvenimus, akivaizdoje mokymo įstaigose itin svarbu palaikyti mokinių ir mokytojų draugiškumą bei toleranciją.
Iniciatyvos „Draugystė veža“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotas turas per Lietuvą „Stiprybė tavyje“ baigėsi. Buvo daug juoko, po to apsikabinimų, o po to ir ašarų suvokus, kad reikia atsisveikinti. Bet kiekviena pabaiga turi naują pradžią. Turo sumanytoja Žydrė Gedrimaitė, matydama žmonių, atėjusių į renginius, reakcijas ir išgirdusi partnerių, rėmėjų ir dalyvių atsiliepimus, sako esanti u laimingas žmogus. „Draugystė veža“ organizatoriai sako: „Iki kitų kartų. Mes dar tikrai draugausim...“ ir dalijasi mintimis žmonių, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie to, kad turas įvyko, supurtė ir suartino...