Tomas Alijošius. Redakcijos archyvo nuotrauka
Tomą Alijošių tauragiškiai pažįsta kaip sėkmingą verslininką, politiką, ir tuo pat metu – kuklų ir mažakalbį žmogų. Kad jis išties daug apie save kalbėti nemėgsta, akivaizdu ir iš šio interviu: gruodžio 7-ąją 70-ąjį gimtadienį pasitikęs verslininkas į klausimus atsakė netuščiažodžiaudamas – trumpai ir aiškiai.
Birutė Slavinskienė: Pasitinkate gražią sukaktį. Su kokiomis mintimis?
Tomas Alijošius: Sukaktis tikrai graži. Taigi šiandien belieka džiaugtis sulaukus šio gražaus jubiliejaus ir prasmingai nugyventais metais.
B. S.: Apskritai – ar švenčiate gimtadienius? Jei taip, tai kaip? Kokią geriausią dovaną esate gavęs per gimtadienį?
T. A. Gimtadienius visada švenčiu, jaunystėje linksmiau, o dabar šeimos ir artimiausių draugų rate.
B. S. Ar šis gimtadienis kitoks?
T. A.: Deja, šis gimtadienis bus kitoks. Galbūt teks švęsti 70+1, kol pandemijos mastai bus mažesni.
Verslo pradžioje teko dirbti neskaičiuojant darbo valandų ir neplanuojant atostogų, atidedant savo norus vėlesniam laikui. Jau senokai į pagalbą versle atėjo sūnūs Tomas ir Tadas. Jie dar turi įkūrę ir savo įmones.
B. S. Jau daug metų sukatės versle, tačiau, jei gerai prisimenu, esate dirbęs mokykloje. Ar patiko mokyti vaikus? Kokie prisiminimai išlikę apie tą laikotarpį?
T. A.: 1974 metais baigiau tuometinį Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą ir įgijau fizikos ir elektrotechnikos mokytojo specialybę ir pradėjau dirbti Tauragės II vidurinėje mokykloje fizikos mokytoju. Mokykloje dirbau vienerius metus, vėliau 17 metų Tauragės jaunųjų technikų stoties direktoriumi. Buvo gražus gyvenimo laikotarpis. Šį laikotarpį prisimenu maloniai, dar ir šiandien sutinku daug buvusių mokinių, kolegų.
B. S.: Verslą pradėjote nuo mažos krautuvėlės, dabar „Agava“ – didžiulis prekybos centras, jūs ir jūsų šeima valdo ne vieną sėkmingą verslą. Kokia sėkmės paslaptis? Ko reikia, kad verslas sektųsi?
T. A.: Tauragėje verslą pradėjome vieni iš pirmųjų 1991 metais balandžio mėnesį, beveik prieš 30 metų. Per šiuos metus verslas palaipsniui, nuosekliai augo. Didėjo verslo apimtis, prekybos plotai, darbuotojų skaičius. Tikrai ne visada viskas sekėsi, buvo ir sunkesnių laikotarpių, bet visada atkakliu darbu galima įveikti visus sunkumus. Verslo pradžioje teko dirbti neskaičiuojant darbo valandų ir neplanuojant atostogų, atidedant savo norus vėlesniam laikui. Jau senokai į pagalbą versle atėjo sūnūs Tomas ir Tadas. Jie dar turi įkūrę ir savo įmones.
B. S.: Ar yra buvę momentų, kai norėjosi viską mesti? Papasakokit apie sunkiausius gyvenimo etapus.
T. A.: Kokie sunkūs gyvenimo momentai bebūtų buvę, niekada negalvojome, kad galime viską mesti ir trauktis. Yra įsipareigojimai ir atsakomybė prieš verslo partnerius ir darbuotojus. Yra toks geras pasakymas „Jei kas nors, tai kaip nors“.
B. S.: Kas padeda įveikti kliūtis, nenuleisti rankų, kai nesiseka, – neabejoju, kad nesėkmių irgi pasitaiko, ir visą laiką eiti pirmyn?
T. A.: Nėra kito pasirinkimo, tik eiti pirmyn. Padeda šeimos ir draugų palaikymas.
B. S.: Kaip atsipalaiduojate po darbų, kas suteikia jėgų pavargus?
T. A.: Po darbų smagu pasidarbuoti sode, kad ir vejos žolę nupjauti. Mėgstu važiuoti dviračiu po Tauragės apylinkes. Patinka savaitgaliais pabūti Palangoje. Jūra atgaivina.
B. S. Ar turite pomėgių? Kokie jie?
T. A.: Sportas, kelionės, medžioklė. Mėgstu pabūti, pavaikščioti miške.
B. S.: Būdamas „Agavos“ direktoriumi vadovaujate dideliam kolektyvui. Esu ne kartą girdėjusi gerų atsiliepimų iš pas jus dirbančių žmonių, kad įmonėje rūpinamasi darbuotojais, vyrauja žmogiški, nuoširdūs santykiai. Ne veltui kai kurie darbuotojai dirba pas jus jau daug metų. Kaip to pasiekiate?
T. A.: Darbas su žmonėmis tikrai nėra lengvas Kol darbuotojų kolektyvas buvo mažesnis, ryšiai buvo glaudesni, buvo paprasčiau organizuoti išvykas ar šventes. Dabar tai padaryti daug sunkiau. Darbe visada stengėmės gerbti žmonių darbą, sudaryti kuo geresnes darbo sąlygas, mokėti kiek įmanomą geresnius atlyginimus.
B. S.: Esate ir rajono savivaldybės tarybos narys. Kokios taryboje sprendžiamos problemos jums artimiausios?
T. A.: Tauragės savivaldybės taryboje sprendžiame daug Tauragės rajonui ir gyventojams aktualių klausimų. Man aktualios švietimo problemos ir apskritai Švietimo sistema Lietuvoje, mokytojų profesinis parengimas, atlyginimai, jų profesijos prestižas.
B. S.: Kas šiuo metu labiausiai džiugina, o kas liūdina?
T. A.: Mane džiugina jauna, neeilinė, profesionali, supratinga mero komanda. Mane kaip tauragiškį labiausiai džiugina, kaip gražėja Tauragės miestas, kaip papuoštas miestas šventėms, kaip gražiai papuošta miesto eglė.
B. S.: Ar turite dar neįgyvendintų svajonių? Kokios jos?
T. A.: Noriu, kad Lietuva taptų dar pažangesne Europos valstybe ir visi žmonės gyventų pasiturinčiai ir laimingai. Norėčiau dar daugiau pakeliauti po Lietuvą, pasaulį.
B. S.: Kas jums svarbiausia gyvenime?
T. A.: Šeima ir Lietuvos Respublikos nepriklausomybė.
B. S.: Kas jums yra laimė?
T. A.: Meilė šeimai, darbui, Tėvynei.
Šiltų žodžių ir prasmingų palinkėjimų Tomo Alijošiui negaili ir jo bendražygiai
Tomas Raulinavičius, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Tauragės skyriaus pirmininkas:
– Džiaugiuosi, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turi tokią tvirtą nuomonę turintį politiką, kaip Tomas Alijošius. Tai žmogus, kurio gali paprašyti pagalbos, pasitarti ir labai greitai priimti sprendimą. Paprastai tariant, jis – konkretus, mėgstantis bendrauti atvirai, pagal sąžiningo elgesio taisykles. Bet turbūt svarbiausia šio žmogaus savybė – pagarba savo valstybei, istorinei atminčiai. Šiai veiklai jam niekada nepritrūksta laiko. Galiu pajuokauti: ten, kur Lietuvos trispalvė ar Vytis, visada pamatysite Tomą. Gražaus jubiliejaus proga bendražygiui linkiu mėgautis gyvenimu, gražėjančiu Tauragės kraštu, stiprėjančia mūsų valstybe.
Giedrė Stulginskienė, Tauragės apskrities verslininkų asociacijos prezidentė:
– Žmogaus jubiliejus – puikus metas pasakyti, kad Tauragės apskrities verslininkų asociacijos narys Tomas Alijošius labai svarbus verslininkų bendruomenės istorijoje. Tomas – vienas aktyviausių narių, visuomet palaikantis TAVA iniciatyvas, geranoriškai remiantis socialinius projektus.
Asociacijos vardu dėkojame ir linkime sveikatos, energijos, optimizmo.
Šaulys Sigitas Ozgirdas:
– Apie Tomą galiu pasakyti tik gerus žodžius. Tikras Lietuvos patriotas. Jis buvo vienas pirmųjų sąjūdiečių Tauragėje, dalyvaudavo visuose renginiuose, prisidėjo ir atstatant Vlado Pūtvio-Putvinskio paminklą. Ir dabar Tomas yra aktyvus šaulys, jis lygiai su visais baigė bazinį šaulio kursą. Ten 20-ies metų jaunuoliai dalyvauja, o jam – 70! Jis ir tokio garbingo amžiaus sulaukęs nenustygsta vietoje, visur aktyviai dalyvauja, yra ir šaulių sąjungos rėmėjas. Mes gyvenam šalia vienas kito, tad galiu pasakyti, kad Tomas – ir puikus kaimynas, į jį visada atsiremsi, kada beprireiktų. Kad ir naktį gali ateiti, jis visada padės. Vienu žodžiu – geras žmogus!
Tauragės LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinė, įkurta 1919 m. lapkričio 4 dieną, neseniai minėjo 101-ąsias metines. Planuota naujų narių priesaika bažnyčios skverelyje, paskelbus karantiną įvykti negalėjo. Tačiau šaulių pilietiškumo dvasios koronaviruso grėsmė nepalaužia – anot rinktinės vado Kęstučio Baužos, šaulys – tai tas žmogus, kuris visada pasiruošęs ginti Tėvynę, nesvarbu, kokia iškiltų grėsmė – ginkluotas priešas ar pandemija.
Liepos mėnesį į kelionę po Europą dviračiu išvykusi Monika Overlingytė jau savo namuose Lauksargiuose. Mergina viena savo dvirate transporto priemone įveikė virš 11 tūkst. kilometrų.
„Tauragės žinių“ žurnalistę Zenonas Radvila į jųdviejų su žmona Agota išpuoselėtą sodybą pasikvietė dar prieš paskelbiant antrąjį karantiną. Tautodailės meistras tikino norintis pasidalyti, ką jam pavyko nuveikti šiemet, kai pasaulį sukausčius pandemijai buvo atšauktos mugės, apribotos kelionės ir renginiai. Kuklumu pasižymintis menininkas neužsiminė, kad namuose jau turi įrengęs tikrą muziejų, o atvykus laukė dar viena staigmena – kaip tik lapkričio pirmąjį savaitgalį jiedu su žmona Agota minėjo auksinių vestuvių jubiliejų.
Tauragės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Mindaugas Dikšaitis viešojoje erdvėje džiaugiasi ir žinia dalijasi su kitais: „Čia tas atvejis, kai Dievą mylintiems karantinas išeina į gera. Turbūt dvejus metus užtruko vertimas, redagavimas, skaitymas, redagavimas, maketavimas, redagavimas... Stojus karantinui atsirado daugiau galimybių paspartinti šios knygos gimimą lietuvių kalba, ir atspausdinta knyga pasiekė Tauragę“. O kalbama apie iš anglų kalbos verstą septynių istorikų knygą „Bažnyčios istorija“.
16-metė Meda Pikčiūnaitė šiais mokslo metais tapo Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokinių prezidente. Bendraamžių pasitikėjimą įgavusi mergina pasakojo, su kokiais rūpesčiais susiduria moksleiviai ne tik Tauragėje, bet ir visoje Lietuvoje. Ji turi palinkėjimą ir būsimam švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kuris netrukus turėtų būti patvirtintas po įvykusių Seimo rinkimų. „Tauragės žinioms“ ji kalbėjo, kad pandemijos, kuri sujaukė mūsų gyvenimus, akivaizdoje mokymo įstaigose itin svarbu palaikyti mokinių ir mokytojų draugiškumą bei toleranciją.
Iniciatyvos „Draugystė veža“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotas turas per Lietuvą „Stiprybė tavyje“ baigėsi. Buvo daug juoko, po to apsikabinimų, o po to ir ašarų suvokus, kad reikia atsisveikinti. Bet kiekviena pabaiga turi naują pradžią. Turo sumanytoja Žydrė Gedrimaitė, matydama žmonių, atėjusių į renginius, reakcijas ir išgirdusi partnerių, rėmėjų ir dalyvių atsiliepimus, sako esanti u laimingas žmogus. „Draugystė veža“ organizatoriai sako: „Iki kitų kartų. Mes dar tikrai draugausim...“ ir dalijasi mintimis žmonių, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie to, kad turas įvyko, supurtė ir suartino...
Mūsų kraštietė dailininkė Jadvyga Lengvinaitė spalio 13-ąją būtų minėjusi 90-ąjį gimtadienį. Deja, tarp mūsų jos nebėra, tačiau liko jos kūriniai: lyriški, simboliniai, netgi siurrealistiniai, kartais ir labai tiesmukai skleidžiantys skausmą. Neįprasti, filosofiniai, pastele pirštais tapyti paveikslai buvo suprantami ir paprastiems žmonėms. Tik tuometinei valdžiai ir dailininkė, ir jos darbai neįtiko.
Sveikata ir dailios kūno linijos šiais laikais rūpi ne tik moterims, bet ir vyrams – sulieknėti be pastangų tikriausiai norėtų dažnas. Deja, tai neįmanoma: kad sulieknėtum nepakenkdamas sveikatai, nepakaks, tarkim, mėnesiui atsisakyti saldumynų. Tam reikia iš esmės pakeisti gyvenimo būdą. Kaip tai padaryti? Per nepilnus metus kone trečdalio savo svorio atsikratęs Vilius Stumbra sako, kad tai reikalauja be galo daug pastangų.
Ką tik įsikūrusi „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenė, kurią koordinuoja Indra Uginčienė, spalio pradžioje pirmą kartą susirinko švęsti ir kartu kurti bendruomenę įgimtą proto negalią turintiems žmonėms, jų tėvams ir draugams. Į šią bendrystės kelionę – burtis ir kurti bendruomenę – pastūmėjo klebono Mariaus Venskaus iniciatyva.
Spalio 5 d., pirmadienį, Vilniuje, Valdovų rūmuose, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius apdovanojo Metų mokytojus. Premija šiemet skirta 6 pedagogams, tarp jų – Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokytojai ekspertei Jūratei Orlovienei.
Keturioliktąjį gimtadienį šią savaitę atšventusi Raminta Jankauskaitė mažais žingsneliais kopia į automobilių sporto olimpą. Jaunoji lenktynininkė automobilių sportu domisi nuo mažens. Išbandžiusi keletą šakų, Raminta apsistojo prie bagių ir pastaraisiais metais lenktyniauja „Junior 1000“ klasėje. Praėjusį savaitgalį ji startavo Tauragėje pirmą kartą vykusiame „Weekend Grand Race“ čempionato penktajame etape. Galutinėje įskaitoje mergina kol kas tarp lyderių nepatenka, bet motyvacija didžiulė ir ateities siekiai ne visai kuklūs – kovoti dėl pergalių. Potencialo tam, panašu, yra.
Mokytojas – ypatinga profesija. Savo mintimis, darbu, užsidegimu jis gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Atrasti kelią, kaip ne tik suteikti mokiniui žinių, bet ir padėti tapti žmogumi, įkvėpti gerumui, – didžiausia ir sunkiausia mokytojo užduotis. Linkėdami sėkmingų ir kūrybingų mokslo metų visiems mokytojams, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos anglų kalbos mokytoją Inesą Siutilienę, Mokytojų dieną pasitinkančią jau 18-ą kartą.
Romualdo vardas Tauragėje laikomas kultūros ir fotografijos sinonimu. R. Vaitkui vadovaujant Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ne tik prasiplėtė, bet ir greitai tapo daugiafunkciu krašto muziejumi, kur be tradicinių veiklų vyksta alternatyvus kultūrinis miesto gyvenimas. Romualdas jau trečią dešimtmetį dirba Tauragės muziejuje, garsina gimtąjį miestą Lietuvoje ir užsienyje. Romualdas Vaitkus yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, jam suteiktas Meno kūrėjo statusas, už pasiekimus fotografijos srityje apdovanotas Tauragės apskrities Garbės ženklu. Už nuopelnus fotografijos menui R. Vaitkus taip pat yra įvertintas Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija. Jis yra Lietuvos spaudos fotografų konkurso „Auksinis kadras“ laimėtojas, „Tauragės metų žmogus“ rinkimuose Romualdui buvo įteikta „Metų ambasadoriaus“ nominacija.
Praėjusį antradienį Tauragės kultūros rūmuose nuaidėjo ypatingas koncertas – vakaras, pavadintas „Gyvenimo akordai“, buvo skirtas Tauragės krašto garbės piliečiui, muzikos mokytojui, chorvedžiui Romualdui Eičui, pasitikusiam 80-metį. Jubiliejaus proga nuo scenos skambėjo muzika, dainos, nuoširdūs sveikinimo žodžiai.
Trečiadienio vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko renginių ciklo „Vainikuotieji“ susitikimas su Liutauru Degėsiu. Autorius 2013 metais įvertintas Vyriausybės premija už poeziją ir filosofinių esė knygas, apdovanotas Kultūros ministerijos premija už eseistiką ir publicistiką (2010, 2017 metais).
Tauragiškė psichologė, VĮ „Psichologinės gerovės centras“ įkūrėja Ina Kalvanienė, šių metų pradžioje susilaukusi antrosios dukros, mėgaujasi ramiu šeimyniniu gyvenimu. Socialiniuose tinkluose moteris dalijasi žaviomis smulkmenomis, darančiomis gyvenimą gražų. Štai šeima šiltnamyje įsirengė poilsio kambarėlį, išvykos į gamtą metu sutiko lapę, nuotraukose įamžintos jaukios motinystės akimirkos, džiaugsmas vaikščiojant paupiu, hamake žindant kūdikį, stebint žvejojančią septynmetę dukrą, sekmadienį šeimai lankant bažnyčią. Ina sutiko „Tauragės žinioms“ praverti savo šeimos namų duris, interviu susitikome Jovarų mikrorajone esančiuose Kalvanų namuose.
Greičiausiai sudėtinga rasti vieną universalų atsakymą į klausimą, kaip sudominti vaikus privalomosios literatūros ar apskritai knygų skaitymu. Vis dėlto visuomet įdomu ir naudinga, ieškant artimiausių požiūrio kampų, vis iš naujo apsvarstyti, kas gali turėti lemiamos įtakos jaunam žmogui, dvejojančiam, sėsti ar nesėsti prie knygos. Tad šįkart „Tauragės žinios“ pasikvietė tauragiškę jaunosios kartos literatūrologę, Vilniaus universiteto doktorantę Moniką Andrulytę pasikalbėti apie jos pačios skaitymo patirtis, knygų teikiamą naudą ir pasidalyti nuomone, koks turėtų būti moksleivių santykis su privalomąja literatūra mokykloje.