Tauragės LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinė, įkurta 1919 m. lapkričio 4 dieną, neseniai minėjo 101-ąsias metines. Planuota naujų narių priesaika bažnyčios skverelyje, paskelbus karantiną įvykti negalėjo. Tačiau šaulių pilietiškumo dvasios koronaviruso grėsmė nepalaužia – anot rinktinės vado Kęstučio Baužos, šaulys – tai tas žmogus, kuris visada pasiruošęs ginti Tėvynę, nesvarbu, kokia iškiltų grėsmė – ginkluotas priešas ar pandemija.
Ugdo pilietiškumą
Lapkričio 8 d. Tauragėje Šv. Trejybės bažnyčioje planuotos Šv. Mišios, skirtos paminėti LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės įkūrimą, parkelyje prie paminklo Kęstučio apygardos partizanams tradiciškai rengtasi priimti naujų narių priesaiką. Dėl visuotinio karantino šiuos planus teko nukelti, bet, anot ats. mjr. K. Baužos, žmonių sveikata – pirmoje vietoje.
Beje, turbūt daugelis prisimena, jog pavasarį, koronavirusui šiepiant nasrus, pirmieji į pagalbą žmonėms skubėjo savanoriai, didelė dalis jų – šauliai. Jie prisidėjo įrengiant Tauragės mobilų testavimo punktą, talkino tiekiant pagalbą izoliuotiesiems, vienose gretose su policijos pareigūnais rūpinosi saugumu. Šaulių uniformos mirgėjo ir oro uostuose, pasitinkant grįžtančius iš koronaviruso apimto pasaulio kraštiečius.
Kaip „Tauragės žinioms“ sakė Tauragės LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės vadas Kęstutis Bauža, šaulių pareiga – tarnauti Tėvynei besąlygiškai, tad esant reikalui jie visada pasiruošę padėti.
– Kai iškyla grėsmė saugumui, visi žvalgosi, kuris gi žengs pirmas. Šaulys visada yra tas žmogus, kuris stovi priešakinėse gynybos linijose. Ar gintis reikėtų nuo ginkluoto priešo, ar nuo pandemijos. Mes visada pasirengę, – teigė ats. mjr. K. Bauža.
Vadas džiaugėsi, jog didėja parama Šaulių sąjungai valstybės ir savivaldybės lygmeniu. Ypač juntamas dėmesys vaikų pilietiniam ugdymui. Šiemet vasarą Kęstučio batalione rengtos jaunųjų šaulių stovyklos sutraukė rekordinius skaičius vaikų – per tris pamainas dalyvavo apie 450 vaikų.
– Galiausiai supratome, kad jaunimas – tai mūsų ateitis, ėmėme skirti daugiau dėmesio jų pilietiniam ugdymui. O Šaulių sąjungos vienas iš prioritetų – visuomenės pilietiškumo stiprinimas, ir tai daryti pradėti reikia kuo jaunesniame amžiuje. Nuo to labai didele dalimi priklauso, kokį kelią pasirinks jaunimas, – teigė jis.
Buriasi moterys
Praėjusiais metais, tęsdama tarpukario tradiciją, rinktinės vado pavaduotoja Vitalija Šlepavičienė ėmėsi Tauragėje burti moterų šaulių būrį. Į jo gretas stojo ne viena Tauragėje gerai žinoma moteris – gydytoja Iveta Skurvydienė, politikė Eglė Ramanauskaitė, Visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė, „Šaltinio“ progimnazijos mokytoja Alina Gailiuvienė ir kitos.
– Tai nėra kažkoks atskiras padalinys, tai yra tos pačios moterys, kurios priklauso Juozo Kasperavičiaus 702 šaulių kuopai. Tačiau žinome, kad vyriškiai dažnai daugiau turi karinio parengimo žinių, norisi, kad ir moterys nesijaustų nežinančios, kur yra ir ką veikia. Ta pati rikiuotė, ar, sakykim, taktiniai elementai – to reikia išmokti. Tad mes atskirai, moterų grupelėje su pajuokavimais ir mokomės rikiuotės, žygiavimo, pagarbos atidavimo, kaip iš tikrųjų visa tai reikia daryti, – „Tauragės žinioms“ sakė V. Šlepavičienė.
Mintis moteris pakviesti į būrį kilo pernai, prieš pat pirmąją karantino bangą. Tad, įsisiautėjus virusui, gyvus susitikimus teko nutraukti. Tačiau Vitalija tikisi, kad šauliškoms idėjoms įgyvendinti dar bus laiko. Anot jos, šauliškos moterų veiklos tradicijos siekia tarpukarį.
– Tarpukariu buvo įkurtas atskiras moterų šaulių būrys, kurios labai stengėsi socialinėje srityje: organizuodavo labdaros muges, rėmė skurstančius. Tad turime tokį tikslą – mums, moterims, irgi tapti branduoliu, turėti ne tik kovinį pasirengimą, bet ir skleisti pilietines iniciatyvas, organizuoti įvairias socialines akcijas, kaip tarpukario moterys. Tarpukariu moterys turėdavo netgi visos Lietuvos moterų stovyklą, rinkdavosi Palangoje, vykdavo sporto žaidynės. Iki to gal ir toli, bet tegul tai bus pasėta sėkla į dirvą ir gal kas nors gražaus išaugs, – samprotavo V. Šlepavičienė.
Branduolį sudaro apie 15 aktyvių moterų, tačiau prisijungti kviečiamos visos. Šaulių moterų Tauragėje iš viso yra apie 30. Pati rinktinės vado pavaduotoja V. Šlepavičienė vadovauja labdaros organizacijai „Caritas“, po jos vėliava organizuojama krikščioniška vaikų stovykla „Judėk, tikėk, atrask“. Jos dalyviai žino, jog Vitalija yra šios ypač vaikų mėgstamos stovyklos siela, beje, joje vaikai supažindinami ir su šauliška veikla.
O štai kaip save Šaulių sąjungoje save mato keletas aktyvių jos narių:

Eglė Ramanauskaitė, LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės šaulė, LŠS narė nuo 2014 m.
„Šauliškumas man reiškia Laisvės gynėjų pripažinimą. Būdama LŠS narė, aš jaučiu ir atiduodu pagarbą tiems, kurie suteikė mums teisę šiandien gyventi savo žemėje Lietuvoje ir vadintis lietuviais. Ta Laisvė dažnai paprasta akimi nematoma, užmirštama, ne visada jaučiama ir apčiuopiama, pakol neiškyla grėsmė jos netekti. Būdama šaulė ir dalyvaudama LŠS veiklose, išgyvenu ir įsisąmoninu tos kasdienės Laisvės vertingumą. Lygiai taip pat, kaip kasdien turėtume įsisąmoninti, kokia laimė yra šiandien turėti sveikatą, artimuosius bei galimybę gyventi.“

Viktorija Paulikienė, Juozo Kasperavičiaus 702-osios kuopos šaulė, kovinio šaulių būrio narė, LŠS narė nuo 2014 m., šauliškų vaikų stovyklų vadovė
„Manau, kad reikia ruoštis viskam dėl savo tėvynės, nesvarbu, kas benutiktų. Ar karas, maras ar badas ateitų. Dėl to esu Šaulių sąjungoje. Šiemet pavasarį, kai pradėjau dirbti, šiek tiek sumažėjo mano aktyvumas. Tačiau vis dar dalyvauju kovinių šaulių pratybose kartu su savanoriais. Šaulė esu nuo 2014 metų.“

Danielius Saukevičius, LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės šaulys „šaulių žvaigždės ordino“ kavalierius, 1995. m. tapo Tauragės apskrities atkurtos šaulių rinktinės vadu, vėliau vado pavaduotoju.
„Šauliai yra patriotinė organizacija, viena jos veiklos sričių – kultūrinis gyvenimas.“ Anot D. Saukevičiaus, Tauragėje šaulių tradicijų liko labai daug, čia ir pirmieji šaulių rūmai Lietuvoje, ir paminklas LŠS įkūrėjui Vladui Putviui Putvinskiui, pastatyti už šaulių ir tauragiškių lėšas. Jam norisi plėtoti tradicijas, bendradarbiauti su jaunimu.