Mindaugas Dikšaitis: „Žmogus visada yra klajojantis“
Įkelta:
2020-11-06
Nuotrauka
Aprašymas

Knygą galima rasti Lietuvos liuteronų bažnyčiose, o netrukus – ir knygos.lt. Mindaugo Dikšaičio nuotrauka

 

 

,
Nuotrauka
Aprašymas

Kunigas Mindaugas Dikšaitis. Asmeninio albumo nuotrauka 

Tauragės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Mindaugas Dikšaitis viešojoje erdvėje džiaugiasi ir žinia dalijasi su kitais: „Čia tas atvejis, kai Dievą mylintiems karantinas išeina į gera. Turbūt dvejus metus užtruko vertimas, redagavimas, skaitymas, redagavimas, maketavimas, redagavimas...  Stojus karantinui atsirado daugiau galimybių paspartinti šios knygos gimimą lietuvių kalba, ir atspausdinta knyga pasiekė Tauragę“. O kalbama apie iš anglų kalbos verstą septynių istorikų knygą „Bažnyčios istorija“.

Kaip anonsuoja pats kunigas, knygoje aptariamos temos bei iššūkiai Bažnyčiai vis dar aktualūs ir šiandieninei kartai: misijos, tarnystė, garbinimo būdai, parapijų ir bažnyčių politika, jų pastangos skelbti Evangeliją suprantamai ir aktualiai, Bažnyčios požiūris į visuomenę, visuomenės požiūris į bažnyčią. Istorijos mylėtojai atras daug naujų dalykų, leisiančių naujai pažiūrėti į krikščionių Bažnyčios raidą, iššūkius ir palaiminimus.

Daugiau nei 400 puslapių knygoje, padalintoje į septynis skyrius, Bažnyčios istorijos ir krikščioniškų bendruomenių apžvalga pradedama nuo paskutiniųjų I a. dešimtmečių ir baigiama mintimis apie XXI a. misiją globaliame pasaulyje.  Savo mintimis pasidalijo kunigas Mindaugas Dikšaitis. 

– Kodėl pasirinkote versti būtent šią knygą? 

– Jau senokai turėjau mintį ir ieškojau tinkamos knygos, nes tokios bažnyčios istorijos lietuvių kalba nėra, arba išleista labai seniai. Studijų metais mokėmės iš senų, dar prieškario laikais išleistų knygų. Į mano akiratį nepateko, bet turbūt ir neklystu, kad tokios knygos lietuvių kalba nėra. Yra išleista katalikų bažnyčios istorija. Surasti tinkamą ir gerą, kuri nebūtų angažuota, nes vis tiek rašo kurios nors konfesijos atstovai, nėra lengva. Nors ši knyga rašyta liuteronų, nėra labai angažuota. Verstos knygos redaktorius istorikas dr. Liudas Jovaiša yra jėzuitas. Man pasirodė knyga tinkama, laužanti ir griaunanti daug susiformavusių ir sukurtų mitų apie bažnyčią. Knygos originalas yra tūkstančio puslapių. Pagalvojau, kad specialistai ar ekspertai skaito ir originalo kalba, o istorijos mylėtojui, žmogui, kuris domisi bažnyčios istorija, parinkau šį sutrumpintą variantą. 

Nuotrauka

– Kiek truko knygos vertimas ir su kokiais iššūkiais susidūrėte?

– Vertimas – tik dalis darbo. Pats vertimas truko turbūt metus, nes dar yra ir kiti darbai. Po to reikia surasti redaktorių, kalbos redaktorių. Ir reikia vėl skaityti. Net sunku būtų suskaičiuoti, kiek kartų perskaičiau knygą. Prie iššūkių paminėčiau terminologiją, nes ji dar nėra nusistovėjusi. Vakarų, rytų Bažnyčios vadovų vardai jau nusistovėję, o, tarkim, armėnų bažnyčios vadovų vardai lietuvių kalba publikacijose labai retai minimi. Tai užima laiko, bet tam ir dirbi. Ir tai teikia džiaugsmo. Kaip pavyzdį galiu paminėti „stulpininkus“ – vieną ankstyviausių vienuolijos formų. Kai bažnyčia tapo nebepersekiojama, o pripažinta, o tai yra viena priežasčių, kodėl atsirado vienuolių sąjūdis, vienuolijos. Nes būti tik krikščioniu tapo per lengva. Vieni pasitraukė į dykumą, pasirinkę vienatvinę pamaldumo formą, kiti gyvendavo miestuose ant stulpų  – miesto centre stovėdavo stulpas su platforma, ir žmogus taip rodydavo savo tikėjimą. 

– Besiklausant jūsų dabar kilo asociacija – Taurų parke įrengti nameliai medžiuose.

– Tai jau yra namelis, vienuolis stulpininkas galvotų, kad yra per daug lengva ir per daug prabangos. 

– Kurie Bažnyčios istorijos momentai paliko didžiausią įspūdį? 

– Istorija domiuosi. Ir šios knygos ieškojau ir pasirinkau būtent dėl istorijos. Manęs nepaliauja stebinti viduramžiai. Vyrauja mitas, kad viduramžiai tamsūs. Tas mitas pradėtas formuoti Apšvietos laikotarpiu, XVII– XVIII a., kai turėjo pateisinti proto šviesą, pasirinkti viduramžiai, kaip kažkas tamsaus, susiję su praeitimi, ir apie šį laikotarpį mažai buvo žinoma. Bet kiek dalykų vyko tuo metu. Romos imperija sugriauta, sakyta, kad vadinamieji barbarai užėmė, bet kas iš tikrųjų kūrėsi. Jau po dviejų šimtų metų nuo imperijos sugriovimo Karolingų dinastija atsirado, kūrėsi vienuolynai, mokyklos, formavosi nauja visuomenė, raštija, galų gale universitetai pradėjo kurtis, katedrinės mokyklos. Tai turbūt vienas iš šviesiausių amžių, kuris ir davė proveržį Vakarų civilizacijai atsirasti. Ir jei dar turėtume mintyje, kad jei musulmonai nebūtų puldinėję ir būtų išsaugota tai, kas buvo iki islamo užkariavimų.  

– Kiek knygoje yra Lietuvos, o gal ir Tauragės?

– Mes visada didžiuojamės, kad esame paskutiniai – pagonys, dar kažkas. Reikėtų lietuviams bandyti užmiršti ir baigti didžiuotis tuo. Be abejo, Lietuva yra paminėta, nes ji yra kultūrų kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų, ir ypač kai kalbame apie Rytų ir Vakarų bažnyčias, Lietuva rinkosi dar nuo Gedimino laikų, kurį krikštą – Rytų ar Vakarų – pasirinkti. Kaip kažkuris žymus žmogus yra parašęs, kad lietuviai yra įdomi tauta – visada žiūrėdama į Rytus, pasirenka vakarietišką kelią. Tauragė konkrečiai nepaminėta, bet procesai, kurie vyko Tauragėje, neatsiejami nuo to, kas vyko visai šalia – už penkių kilometrų buvusi Prūsija, kuri Vakarų civilizacijoje – vienas ryškiausių formuojančių veiksnių. Knygoje paminėtas ir Lietuvos krikštas, ir  Reformacija. 

– Kas gali nustebinti knygą pasiryžusį perskaityti žmogų?

– Tas, kuris domisi istorija, galvoje jau turi susidėjęs tam tikrus klodus. Manau, kad ši knyga sugriaus ne vieną suformuotą mitą. Ir tas, kuris skaito, tą knygą perskaitys. Kartais girdime klausimą, ar esi perskaitęs visą Bibliją. Bet Biblija nėra tokia knyga, kurią reikia perskaityti, Bibliją reikia skaityti. Ir šią knygą galima skaityti. Tuo labiau, kad knyga suskirstyta laikotarpiais. Nagrinėjamas klausimas ir apie Bažnyčios bei valstybės sąsajas. Reiganas yra pasakęs, kad bažnyčios ir valstybės atskyrimas nėra tai, kad bažnyčia bando primesti savo galią valstybei, o kad valstybė neprimestų savo galios ir įtakos bažnyčiai. Galių pusiausvyros judėjimas. 

– Su kokiais iššūkiais bažnyčia susiduria šiandien?  

– Iššūkiai – kaip ir visais laikais. Kai 4 a. bažnyčia tampa nebepersekiojama, o narystė bažnyčioje  tampa pageidaujama, pasaulis atrodo pagoniškas, sekuliarus, sprendžiamas klausimas, kur savo vietą turi atrasti bažnyčia. Šie iššūkiai aktualūs ir dabar. Bažnyčia visais laikais gyvena tam, kad skelbtų tiesą. Misijų laukas, jei prieš 500 metų atrodė, kad siekia Afriką, Pietų Ameriką. Dabar tas laukas yra čia, kad pasiektume žmogaus širdį, mintis, protą ne prietarų, stabmeldystės žinia, bet meilės, tiesos žinia. Tam bažnyčia yra pašaukta ir toks bažnyčios uždavinys. Jei visi pasaulyje pažintų Dievą, ką bažnyčia darytų? Ji ir toliau skelbtų. Dievas tam ir sukūrė mąstantį žmogų, kad jis galėtų pasirinkti. Žmogus visada yra klajojantis, Prigimtinis žmogaus tikėjimas yra bėgti nuo Dievo. Bažnyčia yra Dievo balsas, kuris sako Jėzaus žodžius: „Sugrįžk, jeigu esi suklupęs, pažvelk į tą, kuris ištiesęs ranką tave pakelti.“  

 

Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės. 
Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-31
Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.
Nuotrauka
jankauskas
Įkelta:
2022-05-27
Tauragės rajono taryba už Tauragės kraštui paskirtą ilgametį, nuoširdų ir atsakingą pedagoginį darbą bei reikšmingą kūrybinį indėlį į Tauragės rajono švietimą bei kultūrą, Tauragės rajono garbės piliečio vardą suteikė Jonui Jankauskui. Regalijų įteikimas vyks birželio 3-ąją per apskrities Dainų šventę „Karšuvos žemės vaikai“. 
Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.